Mi­nist­ru ga­li dirb­ti bet kas

Mi­nist­ru ga­li dirb­ti bet kas

Gi­ta­na MAR­KO­VI­ČIE­NĖ

Eko­no­mis­tė

Tur­būt nie­kas ne­si­gin­čys, kad bet ku­ris mi­nist­ras yra vie­nas svar­biau­sių as­me­nų Lie­tu­vo­je. Lo­giš­kai mąs­tant, vien to­dėl kan­di­da­tui į mi­nist­rus tu­ri bū­ti tai­ko­mi di­džiu­liai rei­ka­la­vi­mai. Jei ma­no­te, kad taip ir yra, – la­bai ap­si­rin­ka­te.

Pas­ta­rai­siais me­tais ša­lies kraš­to ap­sau­ga pa­ti­kė­ta gy­dy­to­jams – Juo­zui Ole­kui ir Ra­sai Juk­ne­vi­čie­nei.

Mi­nist­rų tei­ses, pa­rei­gas, funk­ci­jas nu­ma­to Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mas. Ta­čiau ja­me – nė žo­džio apie tai, ko­kius rei­ka­la­vi­mus ati­tik­ti tu­rė­tų į to­kias svar­bias pa­rei­gas pre­ten­duo­jan­tis as­muo. Net iš­si­la­vi­ni­mo iš jo ne­rei­ka­lau­ja­ma. Ab­sur­das, bet tai yra tie­sa. To­dėl ne­ver­ta ste­bė­tis, kad kar­tais mi­nist­rais tam­pa nie­ko bend­ra su bū­si­mo­mis funk­ci­jo­mis anks­čiau ne­tu­rė­jęs žmo­gus. O ta­da ir dar­bo ko­ky­bė yra ati­tin­ka­ma.

Keis­čiau­sia, kad iš­si­la­vi­ni­mo bei kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ka­la­vi­mai jau se­niai yra ke­lia­mi vals­ty­bi­nių įstai­gų, įmo­nių va­do­vams, ki­tiems biu­dže­ti­nin­kams. To­dėl nė­ra lo­giš­ka, kai, pa­vyz­džiui, mi­nis­te­ri­jo­je dir­ban­čiam ve­dė­jo pa­va­duo­to­jui yra ke­lia­mi rei­ka­la­vi­mai tu­rė­ti jo ku­ruo­ja­mos sri­ties aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą bei dar­bo pa­tir­tį, o mi­nist­rui vi­so to ne­rei­kia.

Šį akib­rokš­tą pa­ste­bė­jo par­la­men­ta­ras Gin­ta­ras Ta­mo­šiū­nas, pa­tei­kęs pa­tai­sas, ku­rio­se sa­ko­ma: „Mi­nist­ru ga­li bū­ti as­muo, tu­rin­tis ku­ruo­ja­mos sri­ties aukš­tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį iš­si­la­vi­ni­mą ir ne ma­žes­nį nei pen­ke­rių me­tų va­do­va­vi­mo sta­žą jo va­do­vau­ja­mos mi­nis­te­ri­jos kom­pe­ten­ci­jos sri­ty­je“.

La­bai lo­giš­ka pa­tai­sa. Juk, pa­vyz­džiui, pri­va­čia­me sek­to­riu­je var­gu ar ras­tu­mė­te bent vie­ną įmo­nę, ku­rios ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus kė­dė­je sė­dė­tų anks­čiau jo­kios va­do­va­vi­mo pa­tir­ties ne­tu­rė­jęs ir vi­siš­kai įmo­nės veik­los neiš­ma­nan­tis žmo­gus.

Kiek­vie­no­je Vy­riau­sy­bė­je at­si­ran­da to­kių, ku­rių pa­te­ki­mą į Mi­nist­rų ka­bi­ne­tą sun­ku lo­giš­kai paaiš­kin­ti ir ku­rie nea­ti­tik­tų rei­ka­la­vi­mų, jei jie bū­tų įtei­sin­ti.

Pa­vyz­džiui, svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Ju­ras Po­že­la pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą – ko­mu­ni­ka­ci­jos ir in­for­ma­ci­jos moks­lų ma­gist­ras, nie­ka­da ne­dir­bęs jo­kio va­do­vau­ja­mo dar­bo. Su svei­ka­tos ap­sau­ga su­si­jęs tik tiek, kad dir­bo Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te, ta­čiau bu­vo ei­li­nis jo na­rys. Me­di­kas Juo­zas Ole­kas jo­kio ka­ri­nio iš­si­la­vi­ni­mo ne­tu­ri, tie­sa, šią ka­den­ci­ją jau ati­tik­tų rei­ka­la­vi­mą tu­rė­ti va­do­vau­ja­mo dar­bo sta­žą, nes kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ru jau dir­bo už­praei­tą ka­den­ci­ją. Ge­rai ar blo­gai dir­bo – jums spręs­ti.

Be­je, Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gai me­di­kai va­do­vau­ja jau de­šimt me­tų. Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė – taip pat gy­dy­to­ja, pe­diat­rė. Įdo­mu, kaip jau­tė­si ko­kie ka­pi­to­nai ar ge­ne­ro­lai, kai tu­rė­jo ka­riš­kai ati­duo­ti pa­gar­bą pe­diat­rei, su kraš­to gy­ny­ba tu­rė­ju­siai bend­ra tik tiek, kad jai ati­tin­ka­mą po­stą do­va­no­jo kon­ser­va­to­riai.

Be­je, to­kių keis­te­ny­bių bū­na kiek­vie­no­je Vy­riau­sy­bė­je: pa­ski­ria žmo­gų mi­nist­ru, ir ne­ži­nai, už ką. Sa­ko­ma, kad svar­biau­sia bū­ti ge­ru va­dy­bi­nin­ku, o vi­sa ki­ta nu­veiks vi­ce­mi­nist­rai bei pa­ta­rė­jai. Bet jei tu, pa­vyz­džiui, vi­sai „ne­rau­ki“ ener­ge­ti­kos sri­ty­je ar že­mės ūkio rei­ka­luo­se, jo­kia va­dy­ba, jo­kie pa­ta­rė­jai ne­pa­dės ge­rai tvar­ky­tis su sri­ti­mi. Rei­kia ir pa­čiam šį tą iš­ma­ny­ti.

Lo­giš­ka bū­tų kva­li­fi­ka­ci­jos ir pa­tir­ties rei­ka­la­vi­mus nu­sta­ty­ti ir Sei­mo ko­mi­te­tų, ko­mi­si­jų pir­mi­nin­kams bei vi­ce­pir­mi­nin­kams. Ta­čiau Sei­me toks rei­ka­la­vi­mas prieš­ta­rau­tų Kons­ti­tu­ci­jai. Mat Sei­mo na­riu ga­li bū­ti ren­ka­mas bet kas, net ir su pra­di­niu iš­si­la­vi­ni­mu. Jei toks žmo­gus iš­ren­ka­mas, ne­leis­ti jam ei­ti aukš­tes­nių pa­rei­gų bū­tų jo tei­sių su­var­žy­mas. Ta­čiau mi­nist­rai juk nė­ra ren­ka­mi.