„Meilės varpo“ autorius džiaugiasi kritikais

„Meilės varpo“ autorius džiaugiasi kritikais

„Meilės varpo“ autorius džiaugiasi kritikais

Trijų karalių dieną Šiauliuose vėl skambės varpas. Meninis dekoratyvinis akcentas „Iš kur varpų balsai pareina“ jau skambėjo Kūčių išvakarėse. Skulptūros autorius Darius Augulis įsitikino, kad varpai gydo – tai įrodė žmonių, paskambinusių varpu, šypsenos.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Kiekvienam – savas simbolis

– Kokių emocijų sukėlė Kūčių išvakarėse pasigirdęs varpo skambesys?

– Mano nuotaika buvo šventiška, linksma. Iš pradžių svarsčiau, gal Varpo gatvės gyventojai bus nepatenkinti dėl triukšmo. Buvo nuostabu, kai atėjo gatvės atstovė ir dėkojo, kad Varpo gatvė pagaliau turi varpą.

Kūčių išvakarėse virvė, kuria galima paskambinti varpu, kabėjo iki vakaro. Atvažiavau pažiūrėti. Pilna žmonių, visi fotografuojasi. Eina močiutė su seneliu, senelis nedrąsiai „bimbt!“ ir – nusišypso. Tai – sielos gydymas. Jei žmonės laimingi, bus ir kūnas sveikas. Taip varpas gydo.

– Kol kas virvė prie varpo buvo pririšta tik vieną dieną. Ar ji dar atsiras?

– Taip. Skulptūra gyvens savo gyvenimą, galbūt ilgą, gal trumpesnį, tai nėra performansas. Manau, tradicija įsigyvens. Pažiūriu į varpą, ir varpas man sako: „Duok virvę!“ Reikalauja, nes nori skambėti.

Per Tris karalius varpas tikrai skambės. Manau, per visas valstybines šventes meilę budinsime ir pasauliui, ir artimui.

– Varpas turi daugybę prasmių. Kas užkoduota jūsų kūrinyje?

– Tegul žmonės skaito skulptūrą, ką kiekvienas perskaitys, tas ir bus...

Skulptūra yra daugiaplanė. Jei pradėtume nagrinėti, visko rastume: nuo meilės artimam, Tėvynei, gamtai, nuo širdies, tautos budinimo, iki prisikėlimo, gydymo, meilės išreiškimo visoms gyvoms būtybėms, taikai, visam pasauliui.

Matome visus su gamta susijusius elementus: žemę, vandenį, ugnį ir orą. Tai – Gyvybės medis su viršuje išsiskleidžiančiu žiedu – meile. Širdis – vainikuojantis elementas – išsiskleidžia erdvėje, ore.

Kitoje širdies pusėje yra lizdas ir paukšteliai. Paukšteliai į lizdą (į širdį) atneša dorybes – deda šakeles. Širdis yra tarpininkas tarp materialaus ir dvasinio pasaulio. Širdis yra kaip lizdas: juk lizdas yra nei ant žemės, nei danguje.

Skulptūros širdies plokštuma yra orientuota į saulę, per lygiadienius spindulys kris statmenai. Širdis palenkta 58 laipsnių kampu – tai susieta su retu gamtos reiškiniu – Ugnies vaivorykšte.

Meilė, kaip ir šviesa, turi visas spalvas. Žalia širdies spalva simbolizuoja ir Prisikėlimą, ir gamtos atbudimą. Visatoje nieko neegzistuoja be šviesos ir meilės.

Budinti save

– Kūrinyje iškalti Vydūno žodžiai. Ar jums artima Vydūno filosofija?

– Vydūnas – prozininkas, poetas, dramaturgas, aktorius, filosofas, jo pasaulėžiūra plati. Galėčiau sakyti, kad idėjos autorius yra labiau Vydūnas nei aš. Aš tik formą sugalvojau.

Lietuvos, šiuolaikinės valstybės, neįsivaizduoju be Vydūno, Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos. Vydūną pasirinkau, nes jis tautinį atbudimą matė per atsigręžimą į savo širdį, į save. Tik tada aplinka keisis, kai mes patys pabusime.

Kiekvienas žmogus, arba kaip rašė Vydūnas, „kiekviena tauta bus juo gyvesnė, juo daugiau ji duosis gaivinti“, ir „savo gyvenimu, ir veikimu įrodys, kad žmonija savo esmėje yra brolija ir yra šventykla“.

Ant varpo yra dedikacija: „Tų dėlei, kuriuos mylime.“ Skambini ne sau – siunti savo meilę kažkam. Čia yra paradoksas.

– Kas talkino įgyvendinant idėją?

– Šiauliuose ją „įžemino“ patys geriausi meistrai Lietuvoje: akmens virtuozas Vladas, stiklo meistras Zenonas. Varpas nulietas pačioje seniausioje veikiančioje Europos varpų liejykloje Lenkijoje.

– Ar buvo verta laukti aštuonerius metus, kol jūsų idėja tapo kūnu?

– Manęs klausia, ar džiaugiuosi, kad atėjo mano laikas. Nesakau, kad atėjo mano laikas, atėjo idėjos laikas.

– Bulvare savo laiko laukia ir kitos idėjos – „Amžinas keliautojas“, Saulės laikrodis „Bėgantis laikas“ ant Šiaulių apskrities archyvo sienos.

– „Amžino keliautojo“ intencija – galbūt netolimoje ateityje galėsime keliauti po žvaigždynus. Ne veltui jis atsiras prie Šiaulių turizmo informacijos centro: mes, turistai, pasižiūrėję į žvaigždynus, galėsime pasirinkti maršrutą, pavyzdžiui, į Berenikės Garbanas. Astronomiškai viskas nurodyta teisingai. Turėtų būti ir galimybė pavaikščioti basomis kojomis ant savo žvaigždžių – kaip meditacija.

Dėl Saulės laikrodžio – koks Saulės miestas be Saulės? Jis apima patį seniausią pažinimą ir naujausius atradimus.

Džiaugiasi kritikais

– Bulvare pastatytas varpas, kurį vadinate „Meilės varpu“, sulaukė ir kritikos. Kaip į ją reaguojate?

– Džiaugiuosi kritikais. Mūsų aplinkos žmonės yra kuklūs: mato, ką reikia matyti, bet nepasako, pasilieka su vidiniu turiniu, jausmais, pajautomis, nuotaikomis. O kritikai išsisako – įgarsina.

Daugiausiai kritikai linksminasi socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, sako: tai yra labai geras paminklas laidai „Duokim garo!“ Super! Jei žiūrėsime į savo, lietuvių, tapatybę, kaip į archajišką kultūrą, į tai, kaip save išreiškiame per kalbą. Dainų šventė įtraukta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą, lietuvių kalba išliko kaime, kaimas išsaugojo mūsų tapatybę. Kritikas norėjo įgnybti, bet pasakė teisingai.

Kitas kritikas sako: paminklas liaudies menui ar meistrystei. Teisingai! Žinau Dievo menininkus, liaudies menininkus ir menininkus sau. Dievo menininkas Fidijas, Atėnų Partenone iškalęs Dzeusą, paties Dzeuso paklausė: „Kaip tau?“ O Dzeusas atsakė: „Gerai.“ Paveldas muziejuose yra sukurtas šių menininkų.

Po to yra liaudies menininkai. Būti liaudies, tautos menininku yra be galo didelė garbė. Mane perkėlė vienu laipteliu – nuo menininkų sau.

Dar yra politikuojančių. Vienas ankstesnės kadencijos konservatorius man sakė, kad varpas yra socialdemokratų simbolis, todėl negerai.

Kūriniai patys ras vietą

– Pastaraisiais metais mieste atsirado naujų meninių akcentų. Kaip juos vertinate?

– Visoks menas gali egzistuoti. Vieni kūriniai linksmi, kiti dekoruojantys, kaip angelai ant Šiaulių dailės galerijos. Batai – linksmas akcentas, juos galima matuotis. „Verkianti mergaitė“ – graži anatomija.

Paskutiniame konkurse aš irgi dalyvavau. Vienas iš jo kriterijų buvo vieta. Konkurso sąlygose apie laikinumą kalbos nebuvo.

– Kone pusmetį tęsėsi kova, pavadinkime simboliškai, tarp „Verkiančios mergaitės“ ir „Geležinės lapės“. Kaip jūs vertinate šią priešpriešą?

– Aš nedalyvauju kovoje. Įsižeidimas – paties įsižeidusiojo reikalas. Įžeidėjas tik mojuoja kardu – svarbu tai, ar tu po juo atsistosi.

– Ar miesto viešosiose erdvėse trūksta skulptūrų?

– Jei kažko trūks, kūriniai suras tą vietą. Vieta pasakys, ko reikia. Kalbu apie turinį.

O erdvės gali būti puošiamos ir trinkelėmis, ir dažytais fasadais. Želdinkime želdinius, suolelius pastatykime.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

DOVANA: „Didžiausia dovana – labai paprasta: kai paskambinęs varpu žmogus nusišypso: padariau... Paskambinau, pasiunčiau meilę“, – sako Darius Augulis.

SIMBOLIAI: Darius Augulis sako, kad vieni skulptūroje matys meilę, kiti – šviesą, treti – budinantį Vydūno varpą, dar kiti matys tautinį atgimimą ar Gamtos elementus, lietuvių praeitį ir paveldą, susietą su dabartimi arba širdį.