Naujausios
Liepos sulaukė žmonių pagalbos
Ilgus metus niekas nesirūpino šalia Šiaulių augančiomis Lieporių liepomis – valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. Gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ suorganizavo talką jo aplinkai sutvarkyti.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Valstybės saugomas objektas
Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ sukviestas būrelis žmonių penktadienio vakarą susirinko prie viduryje lauko augančių trijų liepų. Atvyko ne tik klubo narių, bet atėjo ir lieporiškių, susidomėjusių kaimo lentoje prilipintu skelbimu.
Šios liepos paskelbtos valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. Nors vadinamos Lieporių liepomis, jos yra Šiaulių miesto teritorijoje.
Storiausioji liepa yra beveik 5 metrų apimties ir 22 metrų aukščio. Tebespėliojama, kiek liepoms metų.
Lieporiškis Albinas Juknevičius susirinkusiesiems į talką pasakojo, kad čia buvo Urbonų žemė. Močiutė (mirė vos ne 104 metų) pasakojo, kad liepos čia jau seniai auga.
Manoma, kad šioms gražuolėms daugiau kaip 150 metų.
Viena iš liepų buvo dvikamienė. Į ją ne kartą yra trenkęs perkūnas. Vieno iš kamienų išdžiūvusią drevę nedorėliai padegė. Išdegusį kamieną buvo pavojinga laikyti, todėl jį 2010 metais nupjovė.
Pasak A. Juknevičiaus, šalia liepų yra buvusi jauja, kurioje ūkininkai kadaise džiovindavo linus, o į duobes juos merkdavo.
Jau daugelį metų liepų aplinka yra apleista, aplink jas suversti iš laukų atgabenti akmenys, likę buvusio informacinio stendo likučiai, želia atžalos ir krūmai.
Lieporių liepos saugomomis paskelbtos 1971 metų vasarą. Tai, kad jos yra gamtos paminklas, buvo nurodyta čia pat pastatytoje informacinėje lentoje, padarytoje iš aliuminio skardos. „Jeigu nuo kapų metalą nurenka, tai kur tau čia nenurinks“, – A. Juknevičius paaiškino, kodėl lentos nebeliko.
„Aukuro“ klubo nariai atsivežė naują informacinę lentą, kurioje pasakojama apie liepas. Jo vadovas Darius Ramančionis paruošė tekstą, o Laimonas Bartkus išspausdino bei suklijavo lentą.
Pažymėjo gamtos paminklo ribas
Talkininkai įkasė ąžuolinius stulpus, kad būtų aiškios valstybės neprivatizuojamos žemės ribos. D. Ramančionis sako, kad rudenį, kai aplink vešantys javai bus nukulti, juos bus galima perkasti, kad būtų tiksliau.
Lieporiškis A. Juknevičius teigia, kad pirmiausia matavo žemę, o valstybės saugomo gamtos paminklo ribos nebuvo atmatuotos. Todėl vėliau, jei neatitiks ariamos žemės plotas, „bus skandalas“.
Iškirto krūmokšnius, menkaverčius medelius. Talkininko Alberto Špoko siūlymu vieną liauną liepaitę paliko augti. Telapoja.
„Su mumis Lietuva neturi pasibaigti“, – išsaugotos liepaitės bei tokių talkų reikalingumą paaiškino A. Špokas.
Pasidarbavus „Aukuro“ klubo narys kraštovaizdžio architektas Karolis Grušas paaiškino, kaip iš surinktų žolių, liepų šakų, natūralios virvutės sukurti gamtos meno objektus. Jie turi natūraliai sunykti ir nepalikti jokių pėdsakų.
Lieporių liepomis nebuvo pasirūpinta jau daugelį metų. Dabar jomis pasirūpino Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas.
Klubo „Aukuras“ vadovo D. Ramančionio teigimu, šalyje yra daugiau kaip 500 gamtos paveldo objektų, kurie yra saugomi valstybės ar Savivaldybės. Jiems trūksta globos.
D. Ramančionis sako, kad dabar pasirūpinti Lieporių liepomis buvo ne viena proga. Pirmiausia, yra švenčiama Pasaulinė aplinkos diena. Be to, „Aukurui“ šią dieną sukako 26-eri metai.
Kiekvienais metais tą dieną klubas surengia talką. Šįkart pasirūpinta liepomis, kurios yra Lieporių pažiba. Juk kalbininkas Kazimieras Būga nuo žodžio „liepa“ kildina ir šio kaimo pavadinimą.
Talka baigėsi pyragu ir kitomis vaišėmis.
Autoriaus nuotr.
LIEPOS: Lieporių liepoms daugiau kaip pusantro šimto metų.
GRĄŽTAS: Laimonas Bartkus ruošia vietą stulpui pastatyti.
DARBAS: Tvirtina nauja informacinė lenta.
INFORMACIJA: Gamtos ir kultūros paveldo klubo „Aukuras“ pirmininkas Darius Ramančionis (dešinėje) ir narys Karolis Grušas papasakojo apie liepas, jų puoselėjimą.