Naujausios
KULTŪRA UJAMA IŠ ŠIAULIŲ
Stasys Tumėnas
Nepriklausomas Šiaulių tarybos narys
Jau antrą mėnesį Šiauliai gyvena be patvirtinto 2012 m. biudžeto. Vyksta pinigų paklodės-biudžeto projekto tampymas – įvairių sričių atstovai traukia į savo pusę, kol visagalė 29 politikų koalicija pasidalins savo įtakos zonas.
Tokia situacija praskolinto miesto vadovams, regis, kol kas naudinga – savivaldybės valdininkai prašantiesiems pinigų parengę atsakymą: „Palaukite. Padėti negalime. Nepatvirtintas biudžetas.“ O gyvenimas mieste nestovi vietoje – vyksta renginiai, minėjimai.
Esu Šiaulių Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys, todėl šiandien kalbėsiu apie miesto kultūros 2012 m. finansavimo problemas. Tikiuosi, tik jo projekto, nes Tarybos nariams pateiktas kultūros programų projektas yra apgailėtinai graudus. Joms 2011 m. iš miesto biudžeto buvo skirta 511,3 tūkst. Lt.
Šiais metais numatyta skirti, tariamai, 33,4 proc. mažiau – 211,8 tūkst. Lt. Sakau tariamai, nes iš jų 101,25 tūkst. Lt skirti praeitų metų įsiskolinimams apmokėti.
Lieka 120 tūkst. Lt, iš kurių dar 60 tūkst. Lt aukščiausia miesto valdžia irgi pažadėjusi dviems renginiams. 50 tūkst. Lt numatyta be jokių svarstymų skirti mistiškajai aviacijos šventei „Plieniniai sparnai“.
Aš ne prieš aviacijos šventes, bet prieš cinizmą, kuris gali transformuotis į mankurtizmą, zombių dauginimąsi Šiauliuose.
Kad įpiltume į kelių kviestinių ir vietinių lakūnų lėktuvėlius degalų, privalėsime atleisti (etatai ir atlyginimai jau apkarpyti) Šiaulių jaunųjų technikų centro būrelių vadovus, Dailės mokyklos, Moksleivių namų ir panašių įstaigų darbuotojus, savo veikla garsinusius Šiaulius ir prisidėjusius, kad miesto mokiniai išvengtų gatvės pagundų.
Teatro studijos „Kompanija šauni“ vadovų D. ir V. Dargių, žinomo aviamodelizmo būrelio vadovo V. Steponavičiaus atvejai jau aprašyti dienraštyje anksčiau.
O kiek tokių atvejų neaprašyta. Pavyzdžiui, iš Dailės mokyklos oriai pasitraukė dailininkas S. Prancuitis, šiam žingsniui rengiasi dar keli.
Kalbant apie katastrofišką, kultūrininkus žeminančią kultūrai numatytų lėšų biudžete situaciją, galvon lenda garsios JAV poetės, Dž. Pulicerio (Pulitzer) premijos laureatės Maya Angelou žodžiai: „Žmonės pamirš, ką tu pasakei. Žmonės pamirš, ką tu padarei. Bet žmonės niekada nepamirš, kaip tu privertei juos jaustis.“
Taip, žmonės gal pamirš cinišką valdžios požiūrį į savo rinkėjus, kai savo kadencijos pradžioje dirbtinai, neslėpdami, kad tai daryta koalicijos vardan, pūtė it muilo burbulus padėjėjų, pavaduotojų etatus, o dabar, prisidengdami pinigų badu, bet net neatsiprašę rinkėjų, tiems patiems valdininkams ieško šiltų vietelių už savivaldybės pastato ribų.
Miesto kultūrininkai niekada nepamirš, kad nė vienas litas 2012 m. biudžete nenumatytas skirti tradiciniams, šiauliečių sąmonėje įsitvirtinusiems, Šiaulius garsinančiais velykinės muzikos festivaliu „Resurexit“, „Ant rubežiaus“, „Linksmasis akordeonas“, chorų konkursu „Šiauliai Cantat“, P. Stepulio tautinės muzikos instrumentų ansamblių festivaliu-konkursu, bidbendų festivaliu „Big Band Festival Šiauliai 2012“.
Koalicijai nusispjaut, kad, pavyzdžiui, bigbendų šventėje pirmuoju smuiku griežtų po 10 metų ieškojimų, titaniško įdirbio sparnus užsiauginęs ir tarptautinį pripažinimą užsitarnavęs Šiaulių bigbendas.
Valdžia kurčia, kai kolektyvo vadovas ir jo siela R. Sabaliauskas kantriai bando aiškinti, kad jų kolektyvas 2011 m. sutaupė 100 tūkst. Lt, o atlikėjus jau vadina Lietuvos ir Šiaulių ambasadoriais. O tuo metu Palangos meras Š. Vaitkus mane auklėja: „Kolega, jūs nejuokaukite su kultūra. Mes Palangos orkestrui skyrėme 400 tūkst. Lt...“
Ne tie miestų masteliai, o gal ne tos mūsų miesto galvų vertybės ir prioritetai? Gal aš per daug noriu dėmesio miesto kultūros finansavimui?
Ponai, tada patylėsiu – pastudijuokite Joniškio, Pakruojo, Kelmės, Palangos biudžetų eilutes, skirtas kultūrai. Pamatysite, koks kultūros finansavimo santykis Šiauliuose ir rajonuose.
Šiaulių politikai turi istorinę galimybę parodyti savo tikrąjį veidą – kiek jiems rūpi kultūra, o kiek – statybos. Turiu galvoje liūdną istoriją su Menų fabriku.
Ar tie Tarybos didžiavyriai, kurie mūru stojo už prasmirdusio fabriko griuvėsių atstatymą už milijonus (primenu, kad nė vienas Šiaulių menininkas nepanoro ten kurtis), posėdžio metu spaus mygtukus, kad biudžete būtų numatytas toks finansavimas, kuris leistų 2012 m. kultūrininkams išgyventi.
Turime pagaliau suprasti, kad kultūra pasaulyje niekur nėra pelninga. Kultūros finansavimas – tai investicija į mūsų miesto, mūsų valstybės ateitį, tai dvasiškai sveiko, kultūriškai išprususio piliečio ugdymas, kuris atneš dividendus ateityje.
O gal aš per daug romantiškai naivus ir pamirštu seną tiesą, kad tamsius, bekultūrius žmones lengviau valdyti?
Bet tada nenustebkime, kad šviesesnis jaunimas išvažiuos iš miesto, kad į Šiaulius „atriedės, atidundės“ zombiai, mankurtai – žmonės be istorinės atminties, be savo krašto tradicijų žinojimo, be vertybių ir identiteto.
Tokie paprastai yra žiaurūs ir negailestingi. Ar to mums reikia?
Mums, dviems nepriklausomiems Tarybos nariams, dažnai kolegos priekaištauja, kad mes nepateikiame konkrečių pasiūlymų. Deja, yra priešingai – tereikia pasiūlymus nors retkarčiais išgirsti, o ne derinti savo makles grupėmis po 16 (partijų mišrainės frakcija) ir 13 (socialdemokratų frakcija). Kartais gyvenime ir politikoje pakanka blaiviai mąstyti ir nedaryti nesąmonių.
Konkretus pasiūlymas svarstant 2012 m. biudžetą. Siūlau kultūros sektoriui skirti bent 150 tūkst. Lt daugiau.
Iš kur? Iš TAFISA žaidynėms numatytų šiais metais skirti 500 tūkst. Lt iš miesto biudžeto atriekti kultūrai 100 tūkst.
Motyvas paprastas – 2011 m. parodė, kad dešimtys tūkstančių litų iš šio projekto buvo skirta abejotino būtinumo sportiniam vadovų turizmui į Turkiją, Maskvą finansuoti.
Antras konkretus pasiūlymas – 50 tūkst. Lt, numatytų skirti aviacijos šventei, skirti Šiaulių kultūros sektoriui arba aviamodeliuotojų būreliams remti.
Aviacijos šventė praskolintam miestui yra prabanga, o V. Steponavičius ir jo kolegos už šią sumą išugdytų ne vieną dešimtį aviacijos gerbėjų, iš kurių galbūt atsirastų ir garsinantys Lietuvą transatlantinių orlaivių pilotai ar kosmonautai.
Toks žingsnis patenkintų ir tuos aviacijos mėgėjus, kurie, pasak doc. V. Butkaus, sirguliuoja Dariaus ir Girėno, Zoknių ar NATO karinių oro pajėgų sindromu. Tada ir savo miesto aerodromą galėtume ir norėtume įvardyti Šiaulių žmogaus, o tolimos šalies prezidento vardu.
Šiauliai be kultūros – Šiauliai be ateities. Liūdna būtų, kad dabartinė miesto Tarybos koalicija vėjais paleistų tai, kas buvo kurta, puoselėta dešimtmečius.
Sugriauti ir išvaikyti kultūrininkus paprasta, bet atstatyti tai kainuoja milijonus. Tai rodo ir Menų fabriko istorija Šiauliuose.