Naujausios
Vakar minėjome Sąjūdžio dieną. 1988 metų birželio 3 dieną susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis – visuomeninis judėjimas, siekęs ir įgyvendinęs nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.
Kokio Sąjūdžio Lietuvai reikia dabar?
Genutė, akušerė:
– Teisingumo sąjūdžio. Esame lyg ir demokratinė valstybė, bet tikros demokratijos maža. Daugumoje sričių – politikoje, administraciniame valdyme, medicinoje – trūksta sąžiningų, padorių žmonių, profesionalų. Kai valstybėje netvarka, ja pasinaudoja apsukrūs gudruoliai. Nors yra dejuojančiųjų, kad Lietuvoje sunku gyventi, daugumai turbūt čia gerai, nes sugeba savanaudiškai pasinaudoti susidariusia situacija.
Arūnas GUMULIAUSKAS, Šiaulių universiteto profesorius, istorikas:
– Net negaliu įsivaizduoti, kad dabar susikurtų sąjūdis. Jis negali kilti kas penkeri metai ar norint. Per visą Lietuvos istoriją buvo du tautinio atgimimo Sąjūdžiai – kas šimtas metų. Pirmasis Sąjūdis kilo 1883 metais kartu su „Aušra“ ir baigėsi prieš Pirmąjį pasaulinį karą, o antrasis – nuo 1988 metų. Praktiškai jis baigėsi kokiais 1991–1992 metais.
Situacija kardinaliai pasikeitusi ir žmonėms šiandien labiau rūpi materialiniai dalykai, o ne idėjos. Su idėja dabar kažin ar ką pakelsi. Nieko. Graudu, bet taip yra. Dabar populiarūs klausimai: „O kokia man iš to bus nauda? O kas man iš to?“.
Bet kuriam žmogui geriausias Sąjūdis bus tada, kai pakels atlyginimą, pagerins buities sąlygas. Referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo paskutinis atodūsis, nes viskas eina sąstingio link. Piliečiai valstybei reikalingi tik per rinkimus, balsavimo dieną, na, dar kaip mokesčių mokėtojai.
Daivaras JURGUTIS, pedagogas:
– Tokio sąjūdžio, kuris atstatytų suirusią demokratiją. Žmonės šiandien susiskaldę į grupes – vieni už demokratiją, kiti nusiteikę prieš ją.
Pavyzdžiui, prorusiška partija dažnai vadinamas Socialistinis liaudies frontas, kuriam vadovauja buvęs Seimo narys Algirdas Paleckis. Jis priešina, skaldo Lietuvą. Reikėtų tokiems žmonėms duoti tinkamą atkirtį: visi piliečiai turi būti lojalūs Lietuvai, o ne kitai valstybei. Nereikia tylėti ir sutikti, kai reiškiasi prorusiški aktyvistai.
Laura ŽELVIENĖ, pardavėja:
– Sąjūdžio, kuris sugrąžintų į Lietuvą emigravusį jaunimą. Dauguma jaunų žmonių trokšta gyventi Tėvynėje, nori čia būti reikalingi ir laukiami, bet realybė kita... O ir pilietiškumo daugeliui trūksta – nebėra tokio ryžto ir užsidegimo kaip per Sąjūdį prieš 26-erius metus. Nežinau, kas turėtų įvykti, kad padėtis kardinaliai pasikeistų. Visi pasyvūs, nuleidę rankas. Emigruoja žmonės ne dėl gero gyvenimo, o kad išgyventų.
Artūras KIUDULAS, vadybininkas:
– Pilietiškumo sąjūdžio. Svetimėjame, daromės abejingi vienas kitam, šalti – daug neigiamų dalykų galima pastebėti visuomenėje. Dažnai žmonės nesusigaudo įvykiuose, nes tai darosi sunku, jeigu nesidomi, nesigilini į politinius procesus.
Susvetimėjimą mažinti turėtų padėti visuomeninės organizacijos, tokios kaip „Caritas“, o žmones šviesti – žiniasklaida. Lietuvoje yra labai daug šviesuolių, turinčių ką pasakyti.
Kalbino Irena BUDRIENĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS