Kodėl lietuviai emigruoja?

APK­LAU­SA

Ko­dėl lie­tu­viai emig­ruo­ja?

Kas va­lan­dą iš Lie­tu­vos iš­vyks­ta 4–5 žmo­nės; per die­ną – be­veik 100; per me­tus ša­lį pa­lie­ka per 35 000 as­me­nų. Nuo 1990 me­tų Lie­tu­va ne­te­ko be­veik 900 000 gy­ven­to­jų ir šiuo me­tu jų ša­ly­je gy­ve­na 2,8 mi­li­jo­no. Ko­dėl lie­tu­viai emig­ruo­ja?

Ri­mas Ba­jo­ri­nas, Ju­sai­čių žir­gy­no sa­vi­nin­kas:

– Kvai­liai yra, tai ir emig­ruo­ja. Ten nie­ko ge­riau nė­ra. Gy­ve­na nuo al­gos iki al­gos ir grįž­ta su pa­sko­lom. Pro­tin­gas žmo­gus dar­bą tu­ri, o kur nė­ra pro­to – nė­ra ir dar­bo. Žmo­nės yra iš­le­pin­ti su vi­som pa­šal­pom. Kas iš­va­žiuo­ja? Iš­va­žiuo­ja tin­gi­niai. Bė­dos pri­spaus­ti iš­va­žiuo­ja ne­daug. Rim­tas žmo­gus iš­vyks­ta, už­si­ka­bi­na ar­ba už­si­dir­ba ir grįž­ta. Ten žmo­nės dir­ba sun­kiai. Jei­gu taip bū­tų dir­ba­ma čia, pra­gy­ven­tų ir Lie­tu­vo­je. Šian­dien at­ly­gi­ni­mai yra nor­ma­lūs. Ge­ras mū­ri­nin­kas ar ply­te­lių klo­jė­jas per die­ną ga­li už­si­dirb­ti 50 eu­rų.

Pats nie­ka­da ne­gal­vo­jau iš­vyk­ti į už­sie­nį.

Do­mas Griš­ke­vi­čius, Šiau­lių me­ro pa­va­duo­to­jas:

– Vie­niems ne­tin­ka at­ly­gi­ni­mai. Kai ku­rie tu­ri ste­reo­ti­pus, kad už­sie­ny­je at­ly­gi­ni­mai di­des­ni. Pap­ras­tai taip ir yra, bet dis­ku­tuo­da­mi daž­nai pa­mirš­ta­me, kad ten di­des­nės ir iš­lai­dos. Ki­ti iš­vyks­ta, nes už­sie­ny­je yra įsi­tvir­ti­nę gi­mi­nai­čiai ar pa­žįs­ta­mi.

Į už­sie­nį vy­ko ir ma­no vai­kys­tės ge­riau­sias drau­gas. Pra­lei­do še­še­rius me­tus Is­pa­ni­jo­je, bet Lie­tu­vo­je yra jau dve­jus ir čia yra pui­kiai įsi­kū­ręs. Ki­tas pen­ke­rius me­tus pra­lei­do Ang­li­jo­je. Prieš iš­vyks­tant sa­kė, kad Lie­tu­vo­je blo­gai, o da­bar čia yra su­kū­ręs mi­li­jo­ni­nį vers­lą. Pats stu­di­jų me­tais gy­ve­nau už­sie­ny­je. Rei­kia žiū­rė­ti į įvai­rius pa­vyz­džius ir ne­su­tirš­tin­ti spal­vų.

Ine­sa, pre­ky­bi­nin­kė ir slau­gy­to­ja:

– Žmo­nės iš­vyks­ta dėl at­ly­gi­ni­mo, pa­ti už­sie­ny­je pra­lei­dau 13 me­tų. Vė­liau su vy­ru grį­žo­me į Lie­tu­vą, tai – kaž­koks koš­ma­ras. Už­sie­ny­je gy­ven­ti kur kas leng­viau. Pa­žįs­ta­mų ra­te be­veik vi­si iš­vy­kę.

Ma­no sū­nus – pa­trio­tas, jis bai­gė moks­lus Is­pa­ni­jo­je, bet grį­žo čia, su­kū­rė šei­mą ir gy­ve­na. Anks­čiau Šiau­liuo­se tu­rė­jau sa­vo ko­mer­ci­nę par­duo­tu­vę, bu­vo fi­lia­las ir Pa­lan­go­je, o da­bar to­kia si­tua­ci­ja, kad dir­bu Vo­kie­ti­jo­je. Bu­vo­me pri­vers­ti bėg­ti iš Lie­tu­vos.

Ko­kia val­džia, to­kia ir si­tua­ci­ja. Ji nie­ko ne­da­ro. Jei­gu mū­sų vi­si po­li­ti­kai at­sa­ky­tų už sa­vo žo­džius ir už pa­ža­dų ne­vyk­dy­mą juos baus­tų kaž­koks įsta­ty­mas, to­kių da­ly­kų ne­bū­tų.

In­ga, par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kė:

– Pa­ti nie­ka­da nee­mig­ruo­čiau, čia tu­riu sa­vo par­duo­tu­vę. Ki­ti iš­vyks­ta gal­būt dėl ma­žos al­gos. Už­sie­ny­je žmo­nėms leng­viau, nes pas mus rei­kia dirb­ti. Rei­ka­lau­ja­me, kad par­da­vė­jos dirb­tų – jos sė­di, nie­ko ne­vei­kia, spren­džia kry­žia­žo­džius. Ta­da jau sa­ko­me „Next“ (liet. „ki­tas"). Emig­ra­ci­ja tik­rai jau­čia­si. Ti­kiuo­si, kad atei­ty­je žmo­nės su­grįš.

Jur­ga, pro­jek­tų va­do­vė:

– Gal­būt žmo­nės iš­va­žiuo­ja, nes čia ne­ran­da dar­bo ir ne­tu­ri ga­li­my­bės už­si­dirb­ti. Bet su šei­ma na­muo­se pa­kal­ba­me, kad to­kiems žmo­nėms už­sie­ny­je ne­leng­va ir ten dir­ba daug va­lan­dų.

Čia to­kių al­gų kaip Nor­ve­gi­jo­je žmo­nės neuž­dir­ba, bet jei­gu jie tiek pat va­lan­dų dirb­tų Lie­tu­vo­je, gal­būt pra­gy­ven­tų. Tie, ku­rie no­ri dirb­ti, dir­ba ir už­dir­ba. Ta­da ir apie iš­vy­ki­mą gal­vo­ti ne­rei­kia. Mū­sų ar­ti­mų­jų ra­te yra vyks­tan­čių į už­sie­nį, bet nie­kas ne­ke­ti­na ten lik­ti il­gam.

Kal­bi­no Min­dau­gas DRĄ­SU­TIS, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS