Naujausios
Kas suženklins potencialius žudikus?
Regina MUSNECKIENĖ
Po to, kai Kėdainių rajone tėvas į aštuonių metrų gylio šulinį įmetė du savo vaikus, o Akmenės rajone persigėręs prašalaitis vos nenužudė pustrečių metukų mergytės ir garbaus amžiaus moters, Prezidentė pasiūlė steigti dar vieną biurokratinę instituciją – vaikų teisėmis ir priežiūra besirūpinančią inspekciją, kuri koordinuotų, kontroliuotų socialinių darbuotojų ir Vaiko teisių skyrių darbą, teiktų metodinę paramą.
Kaip ir įprasta Lietuvoje, į labai žemišką ir, sugriežtinus tvarką, lengvai išsprendžiamą problemą pažiūrėta labai sudėtingai.
Susikurs dar viena krokodiliška biurokratinė įstaiga. Joje šiltas vieteles užtūps ne valstybei, o kokiai nors partijai tarnaujantys veikėjai. Mokesčių mokėtojai lepins juos solidžiomis algomis. Jie suks sąvaržėles apie pirštą ir vaidins, kad kuria sudėtingas kovos su alkoholikais metodikas.
O tuo tarpu, kol jie kurs metodikas, specialiųjų mokyklų ir kalėjimų kontingentas, „paaštrinęs“ savo protą alkoholiu, žudys bejėgius kūdikius arba senukus.
Jie bus pasisėmę kitokios patirties ir savos metodikos. Žudyti ir smurtauti kiaurą dieną moko kompiuteriniai žaidimai ir televizijos kanalai. Viename nustojo pjauti, kumščiuoti ir šaudyti – perjungei kitą.
Dabar jaunuoliai dar galės atlikti žudymo praktiką ir kariuomenėje. O išmokus žudymo metodų, nežinosi kada šaus į galvą juos išbandyti praktiškai. Gal užteks vieną sykį smarkiau prisigerti, kaip vienam krašto apsaugos savanoriui Lioliuose užmušusiam devyniolikmetį?
Keista, kad valstybė, pilna policijos, STT, VSD, prokuratūrų, teismų, kalėjimų, kariuomenės, krašto apsaugos savanorių, socialinių darbuotojų, vaiko teisių gynėjų nesusitvarko su latrų būriu.
Reikia dar vienos institucijos, kuri priverstų dirbti čia išvardintas. Ta institucija iš Vilniaus nuleidinės raštus. Vaiko teisių skyriai ir socialiniai darbuotojai į juos atsakinės. Liks dar mažiau laiko dirbti realų darbą.
O kai įvyks nelaimė, visi purtysis atsakomybės, mėtys kaltę lyg karštą bulvę vienas kitam kaip daroma dabar. Tik ta kalte bus daugiau kam mėtytis. Ir galų gale liks kalčiausias ne pats galvažudys, ne kvailos tvarkos kūrėjai, o už varganą atlyginimą prasigėrėlių šeimoms tarnaujanti socialinė darbuotoja ir visuomeniniais pagrindais gyvuojanti bendruomenė.
Žudynės Kražiuose, vaikžudystė Kėdainių rajone ir tragedija Akmenėje – tai tik pasekmės anksčiau padarytų klaidų. Tai klaidingai suprasta demokratija, kai mažiau rūpinamasi padoraus, sąžiningai dirbančio, gerą pavyzdį rodančio žmogaus teisėmis, o pataikaujama alkoholikams, nusikaltėliams, korumpuotiems veikėjams baiminantis pažeisti jų teises.
Sakoma, jog lietuviai gerti išmoko prie sovietų. Taip, anuomet gėrė. Po darbo. Savaitgaliais. Kartais ir darbo metu. Bet ar buvo taip, kad gertų ištisą pusmetį ar kelis mėnesius? Negalėjo. Nes kitą dieną reikėjo eiti į darbą ir pelnytis duoną. Pašalpų anuomet niekas nemokėjo. Ir milicija netoleravo dykaduonių.
O dabar demokratija. Gali visą gyvenimą nieko nedirbti – ir tau dar primoka.
Gali būti, jog gėrė ir šiandieninių žudikų tėvai. Bet jie nežudė. Ir savižudybė, ir žmogžudystė buvo labai retas reiškinys. Juos akylai sekė brigadininkų, kolūkių pirmininkų ir apylinkių darbuotojų akys. Tiesiog neleisdavo nuslysti iki „baltų arklių“. Jei reikėdavo, paimdavo už sprando ir supurtydavo.
Dabar bejėgis senelis girtuokliui lenkiasi – gal jis sukapos malkas. Socialinė darbuotoja tvarko socialinės rizikos šeimos biudžetą, maistu ir mokymo priemonėmis už valdiškus pinigus aprūpina jos vaikus. Girtuokliai pasijunta karaliais.
Juolab, kad kaimuose ir miesteliuose katastrofiškai mažėja darbščių, pareigingų ir protingų žmonių. Vienas kitas šviesulys, inteligentas, ūkininkas. Didžioji jų dalis emigravo į užsienį arba išvažiavo į didmiesčius. Liko tų, kurie gėrė sovietiniais laikais, vaikai ir anūkai. Taigi, visuomenės kokybė prastėja.
Bus dar blogiau, kai subręs šiandieninių mokinių karta. Rūkanti ir gerianti netgi per pertraukas. Mokytojui neleidžianti išsižioti. Pedagogą galinti apkaltinti nebūtais dalykais, netgi sumušti. Turinti puikų sąjungininką ne auklėjimu, o teisėmis besirūpinančius, prieš mokytojus nusiteikusius tėvus. Gal jiems ir pasigerti nebereikės, kad žudytų?
Kokį džiną iš butelio ateityje išleis dėl mokinio krepšelių besipešančios mokyklos? Mažaraščiai, nesuvokiantys net skaitomo teksto jie baigia gimnazijas, nes gimnazijos nenori prarasti krepšelio. Paskui už gerai prasisukusių tėvų pinigus įstos net į universitetą, nes aukštosios mokyklos priverstos sukti verslą. Nusipirks diplomą, prisišlies prie kokios partijos ir taps biurokratiniais žudikais, imančiais algą, bet neatliekančiais savo pareigų.
Dabar užsimota naikinti vaikų globos namus. Iš puikių, už Europos sąjungos pinigus renovuotų globos namų vaikai iškeldinami į butus, kur juos prižiūrės socialinė darbuotoja. Sakoma, kad vaikai gyvens šeimynomis, bet kartais išskiriami kraujo broliai ir seserys.
Ar bus vaikai tuose butuose saugūs? Ir ar nebus jiems sudarytos geresnės sąlygos išeiti klystkeliais? Ar neateis koks peiliu ginkluotas monstras? Kas juos apgins? Juk šalia nebus rūpestingų tėvų. Tai koks skirtumas bute ar dideliuose namuose gyvens našlaičiai? Nebent toks, kad, išskaidžius po kelis, tuos vaikus bus dar lengviau išnaudoti. O gal ir tie už Europos pinigus išpustyti vaikų namų pastatai kam nors pravers?
Taigi, turime neteisingai suprastos demokratijos pasekmes. Ir turėsime jų dar daugiau, jeigu toliau aikčiosime ir skėsčiosime rankomis arba traukysime pečiais kaip tas vaikžudys iš Kėdainių rajono.
Ne naujas biurokratines įstaigas reikia kurti, o priversti pamiklinti kojas ir smegenis tas pačias. Po tokių įvykių ne vienas trijose, o trys policininkai vienoje seniūnijoje turėtų dirbti. Ir gauti darbui adekvačias algas. Uniformuotieji turėtų nuolat važinėti po gyvenvietes, kad girtuokliai ir nusikaltėliai bijotų.
O socialinės darbuotojos neturėtų tarnauti socialinės rizikos šeimoms, – priversti jas pačias darbuotis savo labui. Tik tų darbuotojų, žinoma, turėtų būti daugiau ir uždirbti jos turėtų ne pašalpą, o padorų atlyginimą.
Suversti visą atsakomybę bendruomenei – lengviausias kelias. Taip, bendruomenė gyveno šalia Kražių ir Kėdainių monstrų. Bet kokius svertus ji turėjo sutramdyti kasdien alkoholyje mirkstantį Bekintį ar Berą? Nebent paskųsti policijai. Bet ar važiuos policija į kaimelį, kol niekas nieko nenužudė? Per brangu.
Seimas nutarė mikroschemomis suženklinti šunis ir kates. O gal reikėtų auskarus su numeriu įverti visiems prie aludžių ir parduotuvių stovintiems, po kaimus šlitiniuojantiems alkoholikams? Mušantiems savo žmonas ir sugyventines.
Nes ne šunys ir katės, o jie yra tikroji mūsų visuomenės pasiutligė. Svetimo šuns ar katės gali neįleisti į savo kiemą. O žmogaus pavidalu į kiemą ateinančio niekadėjo kėslų neįmanoma prognozuoti. Kai bus su auskaru, žinosi su kuo turi reikalą.