Kaip saugotės nuo žiemos peršalimų, gripo?

APK­LAU­SA

Kaip sau­go­tės nuo žie­mos per­ša­li­mų, gri­po?

An­ge­lė ZA­GORS­KIE­NĖ, stu­den­tė

– Žie­mą svar­bu tin­ka­ma mi­ty­ba. Bū­ti­nai rei­kė­tų val­gy­ti pus­ry­čius. Pa­vyz­džiui, aš val­gau įvai­rias ko­šes. Pie­tums rei­kia stip­riai pa­val­gy­ti, įtrauk­ti dar­žo­vių. Spor­tuo­ju, kai lau­ke ge­ras oras – bė­gio­ju. Ka­dan­gi stu­di­juo­ju Šiau­lių uni­ver­si­te­te tre­čia­me kur­se so­cia­li­nę pe­da­go­gi­ką, ten­ka daug lai­ko pra­leis­ti prie kom­piu­te­rio, to­dėl ju­dė­ji­mas la­bai svar­bus. Tin­gė­ti nė­ra ka­da – veik­lu­mas ir ge­ra nuo­tai­ka ap­sau­go nuo li­gų.

An­ta­nas, bu­vęs sta­ty­bi­nin­kas

– Rei­kia ger­ti daug vais­ta­žo­lių ar­ba­tų. Va­sa­rą pa­ts jų pa­si­ren­ku. Jei ne­su­sis­ki­nu, per­ku iš tur­gu­je pre­kiau­jan­čių se­nu­čių – vais­ti­nė­je, ne­ži­nai ką nu­si­pirk­si. Nau­do­ju kai­miš­ką me­dų. Tab­le­čių ger­ti nė­ra ko – tik skran­dį dir­gi­na. Žie­mą ne­ven­giu bū­ti gry­na­me ore. Vai­kys­tė­je bū­da­vo ir mi­nus 25-30 laips­nių, o duo­da­vė­mės vai­kai šla­pi po snie­gą ir jo­kios li­gos ne­puo­lė. Nė­ra ko bi­jo­ti šal­čio, da­bar vi­si la­bai iš­le­pę.

Ge­no­vai­tė, pen­si­nin­kė

– Man 79-eri me­tai, tiek lai­ko, vi­są gy­ve­ni­mą, jo­kiais per­ša­li­mais ar gri­pais ne­si­rgau. Pas dak­ta­rus ei­nu tik dėl šlu­buo­jan­čios šir­de­lės ir dan­tų. Imu­ni­te­tui stip­rin­ti ge­riu vais­ta­žo­lių ar­ba­tas: liep­žie­džių, čiob­re­lių, mė­tų, avie­čių. Ne­ven­giu šal­to oro, daž­nai vaikš­tau lau­ke.

Ka­zys BAG­DO­NAS, vi­suo­me­ni­nin­kas

– Šal­tuo­ju pe­rio­du, ka­da ap­link daug ser­gan­čių, sten­giuo­si ne­vaikš­čio­ti į ma­si­nius ren­gi­nius. Kol esu jau­nas, li­gos la­bai ne­puo­la. Sten­giuo­si pa­lai­ky­ti svei­ką gy­ve­ni­mo bū­dą, ati­tin­ka­mai mai­tin­tis. Nuo va­sa­ros pa­kei­čiau mi­ty­bą, at­si­sa­kiau kiau­lie­nos, bul­vių, val­gau dau­giau dar­žo­vių. Pas­te­bė­jau, kad jau­čiuo­si ge­riau, imu­ni­te­tas su­stip­rė­jo. Sirg­ti jau da­ro­si bran­gu, nes lai­kas – pi­ni­gai.

Kris­tu­pas GRI­GAI­TIS, so­cia­li­nės veik­los or­ga­ni­za­to­rius

– Svar­bu žiū­rė­tį į prie­kį – or­ga­niz­mą stip­rin­ti dar prieš ser­gant. Val­gau im­bie­ro, vi­sus me­tus ge­riu vi­ta­mi­nus, už­sii­mu jo­ga, Tai Či ko­vos me­nu, daug bū­nu gam­to­je. Vi­suo­met žiū­riu į mais­to su­dė­tį, kad ne­bū­tų dirb­ti­nių che­mi­nių prie­dų. Net su­si­rgęs ne­var­to­ju an­ti­bio­ti­kų, gy­dau­si na­tū­ra­liais bū­dais. Lie­tu­viai įpra­tę sirg­da­mi ei­ti į dar­bą, tuo­met rim­tai įsi­ser­ga, pri­rei­kia an­ti­bio­ti­kų. Aš nors šiek tiek ap­si­rgęs sten­giuo­si lik­ti na­mie, iš­gy­ti. Nors gal­būt at­ro­dau kaip tin­gi­nys, bet tau­so­ju sa­vo svei­ka­tą. Da­bar pla­nuo­ju or­ga­ni­zuo­ti veik­lą – pa­dė­ti šiau­lie­čiams mes­ti ger­ti ir rū­ky­ti, reng­ti se­mi­na­rus.

Kal­bi­no Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BARA­NAUS­KAS