Naujausios
Kai iš santuokos lieka draugystė
Kai poros, išgyvenusios kelerius metus ar net dešimtmečius, nusprendžia skirtis, tarsi prasideda grandininė reakcija.
Artimieji ir draugai skyla į dvi stovyklas. Vieni užjaučia, o kiti – smerkia.
Daug kas lieka nuvilti, kai sužino, jog išsiskyrę žmonės liko draugais – jokio karo toliau nebus. Nejaugi baigiasi tiesos paieškos, kai meilės nebėra?
Dramos nesulaukę draugai pasiūlys susitaikyti, o išsiskyrusieji atsakys: „Kam taikytis, jei mes nesipykstame“.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
„Kaip jis be manęs...“
Gatvėje sutikta trisdešimtmetė Vilija teiraujasi, ar kas nežino pigiai nuomojamo buto. Ji skiriasi su vyru, o šis neturi kur prisiglausti.
„Kaip jis be manęs gyvens“, – rūpestingai svarstė moteris.
Jos nuomone, būtų buvę daug lengviau išsiskirti su barniais, pykčiais ir indų daužymais. Gal tuomet neberūpėtų jis jai.
„Išsitaškytų“ abu į visas keturias puses ir būtų ramu.
Pora nesukaupė turtų ir nesusilaukė vaikų. Gal tiesiog jausmai atvėso ir nėra dėl ko pyktis?
„Man rodos, išsiskirti piktuoju būtų lengviau. Dabar – viskas po senovei. Kartu geriame kavą su tais pačiais žmonėmis. Su tais pačiais draugais kepame šašlykus. Sunku būti šalia ir nekreipti dėmesio. Manau, jei draugiškai išsiskiri, rūpestis buvusiuoju liks visam gyvenimui. Juk tai žmogiška. Jis buvo šauniai nugyvento gyvenimo dalis“, – svarsto Vilija.
Moteris pastebėjo, kad kai kuriems bendriems draugams nepatinka, jog išsiskyrusi pora nesipyksta. Jie nuolat bando priminti, koks „blogietis“ buvo jos vyras.
Kai nebelieka argumentų, išrėžia: „Vilija, negadink meilės draugyste – atkeršyk, pasiųsk velniop. Lai žino, ką prarado“.
„Toks jausmas, kad man ir mano buvusiam vyrui skyrybos buvo mažiau skausmingos, nei svetimam žmogui“, – sako Vilija.
Išsiskirti geruoju – įmanoma
Šiaulietė Laima išsiskyrė su vyru prieš porą metų. Gyveno su juo – penkiolika. Sako, kad jau visus pykčius užmiršo. Išsiskyrę dar kurį laiką gyveno viename bute. Juokauja, kad koridorių ir virtuvę padalino skiriamosiomis juostomis. Laikėsi susitarimų ir taisyklių. Pavyzdžiui, į bendrą butą nesivesti jokių „kandidatų“ į lovą. Taip pat nekišo nosies į vienas kito kambarį.
Dabar Laima gyvena atskirai, o visos intrigos liko praeity. Tiesa, pikti liežuviai iki šiol spėlioja, kas su kuo pirmas permiegojo ir sugriovė „šventąjį šeimos židinį“. Pripažinkime, daug porų mes vadiname „idealiomis“ ir gerokai nustembame, kai šios išyra.
„Po skyrybų nubyra netikri draugai. Aplinkinių apkalbos greitai baigiasi, kai į jas nereaguoji. Tačiau tai neabejotinai erzina. Perdėtas rūpestis taip pat praeina. Iš pradžių pora jaučia kaltę dėl šeimos iširimo. Bando rūpintis vienas kitu – kompensuoti kaltę“, – svarstė Laima, nors teigia jau grįžusi į normalų gyvenimą.
Įžeistas ego
34 metų Žilvinas – ką tik išsiskyręs. Susitaikyti ar bent normaliai bendrauti – neįmanoma.
„Gal po kurio laiko viskas pasikeis, tačiau dabar jaučiuosi išmestas. Dauguma draugų mane palaiko, o ne ją. Buvau iškeistas į turtingesnį. Tai žemina mano vyrišką ego“, – graužiasi Žilvinas.
Vyras kurį laiką jautėsi labai blogai. Toks jausmas, kad visiems sekasi, tik ne jam.
„Dabar jau geriau. Palaiko draugai. Sulaukiu dėmesio iš merginų. Po skyrybų išgyvenau kažką panašaus į artimo žmogaus mirtį. Tik baisiau. Nes jis dar gyvena. Ir gyvena gal net geriau, nei su tavimi. Jei būtume išsiskyrę dėl to, kad nebesutariame – būtų lengviau“, – atviravo Žilvinas.
Jo nuomone, sunkiausia vyrui susitaikyti su tuo, kad kažkoks kitas miega su jo moterimi: „Sunku buvo sau tai pripažinti. O dabar – jau nesvarbu. Nuo ko susirgai – tuo ir gydykis. Šiuo atveju – naujomis pažintimis su moterimis“.
Žilvinas nejaučia rūpesčio iš savo buvusiosios. Ir nenorėtų. Tačiau, jei ji paprašytų pagalbos – būtinai padėtų.
Vyras priešui nelinkėtų tokio jausmo, kurį patyrė per skyrybas: „Dabar manau, kad visada yra galimybė sutvarkyti santykius draugiškai. Gal net skyrybų būtų mažiau, jei negalvotume vien apie save. Nesiskirkit, žmonės, arba nesituokit“.
Žilvino draugui Artūrui – panaši situacija. Tačiau Artūras skiriasi dėl to, kad su savo žmona riejasi kasdien. Išsiskirtų šią minutę paspaudę vienas kitam rankas. Tačiau laukia daug teismų ir pykčių dalijantis užgyventą turtą.
KOMENTARAS
Draugystė = išmintis
Viktoras ŠAPUROVAS, individualiosios psichologijos analitikas, seksologas:
sapurovas (taip vadinasi foto)
– Moteris, kuri ieško buto savo buvusiam, tarsi ir toliau juo rūpinasi, nors kaip ir išvaro iš namų, galima suprasti.
Gal ji linkusi jausti perdėtą kaltės jausmą. Krikščioniškoje Europoje kaltės jausmas buvo ir yra plačiai skiepijamas. Žmonės sunkiai suvokia, dėl ko jie kalti. Gal tai motiniškas instinktas, būdingas nemažai daliai moterų.
Tokios moterys suvokia savo vyrą kaip paklydusį, nebrandų vaiką. Jos suvokia, kad gyventi kartu neįmanoma, bet nuoširdžiai tiki, kad buvęs vyras be jos neišgyvens. Taip parodomas pranašumas prieš buvusį vyrą.
Galima daug kalbėti ir apie visuomenės moteriškėjimą. Tai jau senokai prasidėjo Vokietijoje. Visuomenė atsikrato perdėtai karingo vyrų diktato. Moterų vertybės teisėtai sugrįžta į mūsų gyvenimą ir tampa lygiavertėmis vyriškoms.
Retas atvejis, kad išsiskyrę gerai sutartų. Tai nuostabus ir išmintingas kelias. Ypač jei yra vaikų. Tokie žmonės nebeturi asmeninių santykių tarpusavyje, bet puikiai sutaria visais jų abiejų mylimų vaikų reikalais.
Tuomet galima kalbėti apie tai, jog vaikai po skyrybų laimėjo. Blogoje santuokoje vaikai kentėjo, o po skyrybų tėvai dėl jų sutaria.
Visiems kitiems žmonėms, kurie stebi skyrybas iš šono, patarčiau nelįsti į svetimus reikalus. Tai niekada nebus niekam naudinga. Verčiau rūpintis savo reikalais ir meile.
Neseniai teko konsultuoti moterį, kurios tėvų skyrybos truko dešimt metų. Tiek laiko jie dalijosi turtą. Tai siaubinga. Vaikui reikalinga ramybė, gerovė. Vaikui svarbūs abu tėvai. Apskritai, dalintis turtą teismų pagalba yra neprotinga. Patiems ir vaikams mažai kas liks.
Blogai yra ir ieškoti kaltų. Jei vaikai bus įtikinti, kad kažkuris iš tėvų yra blogesnis – kas nuo to pasikeis? Vaikams nuo to tik blogiau. O dėl ilgų skyrybų vaikai kenčia dar labiau. Išsiskirti nesusipykus vargu ar įmanoma. Svarbu, kad užtektų išminties pamatyti pykčių pasekmes.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DRAUGAI: Po skyrybų žmonės dažnai gyvena kaip šuo su kate – puikiai sutaria, kai nėra ko dalintis.