Naujausios
GATVĖS POKALBIAI
Gyvenu Šiauliuose
Praeivių Šiaulių gatvėse klausėme: ar jiems patinka gyventi Šiauliuose? O galbūt norėtų pasirinkti kitą miestą?
Sigita STONKIENĖ
Trūksta žalumos
Žinomas gydytojas Vladislovas Galiauskas, buvęs ilgametis Šiaulių suaugusiųjų poliklinikos vadovas, mieste įsikūrė prieš 43-ejus metus.
V. Galiauskas kilęs iš Panevėžio, žmona Violeta — klaipėdietė. Apsigyvenę Šiauliuose, nebesiblaškė. Nors pagundų buvo. Daktaras ne kartą buvo kviestas grįžti į Panevėžį dirbti ligoninėje.
Paklaustas, kodėl pasiliko Šiauliuose, V. Galiauskas gūžčiojo: „O bala žino, kodėl? Gal dėl to, kad esu sėslus žmogus?“
Pirmieji metai buvo nelengvi: jauna šeima Šiauliuose neturėjo artimųjų, nuomojosi butą, gyveno bendrabutyje. Metams bėgant, draugų ir pažįstamų ratas plėtėsi, netgi atsikraustė giminių, o dabar gatvėje labinasi kas antras: ir pažįstami, ir nepažįstami.
Šiauliuose gydytojui labiausiai trūksta žalumos ir želdinių. Tuo tarpu restauruotas bulvaras jam atrodo gražus, bet „šaltas“. Kodėl taip yra, negali pasakyti, “gal dizainerių reikėtų klausti?“
Anksčiau su žmona eidavo pasivaikščioti į senąjį miesto parką, bet dabar, ko gero, jame nesijaustų saugiai ir maloniai. Paklaustas, ar turi Šiauliuose kokią nors pamėgtą vietą, gydytojas sakė, kad tokio kampelio jam nėra.
NORAS: Šiaulietis gydytojas Vladislovas Galiauskas norėtų, kad miestas būtų žalesnis.
Miestas keitėsi akyse
Iš Radviliškio rajono kilusi Stasė Aputienė į Šiaulius atsikraustė netrukus po karo — 1953-iaisiais. Ilgai paštininke dirbusi moteris gerai pažįsta visas gatves ir gatveles, netgi kiemus, jos akyse miestas statėsi ir keitėsi.
„Kai parėjau, čia nieko nebuvo, — ponia Stasė mosteli į aplinkinius pastatus. — Šioje gatvėje asfalto tai nebuvo, o abiejose pusėse — tuščia. Žinokit, dar “dviračiai“ statėsi, kai atėjau“.
Kalbamės Tilžės gatvėje, netoli Autobusų stoties. Seniausia autobusų stotis, moteris prisimena, buvo panašiai toje pačioje vietoje kaip dabar, tiktai kitoje gatvės pusėje.
Atsikrausčiusi į Šiaulius, šeima apsigyveno netoli Petro ir Povilo bažnyčios (dabar Katedra). Vieną rytą, atsikėlusi po audros, ponia Stasė pamatė bažnyčios bokštą, nuverstą vėjo. Vėliau stebėjo, kaip jis buvo atstatomas. Stasės vyras taip pat prisidėjo prie miesto kūrimo: darbavosi, įrengiant pėsčiųjų bulvarą.
Nors Šiauliai labai išgražėjo ir išsiplėtė, moteris prisimena, kad vienintelė vieta — dabartinė miesto Prisikėlimo aikštė — per tuos metus liko beveik nepasikeitusi. „Tada ji vadinosi Pergalės aikšte. Raudonas smėlis ir tuščia. Viskas tas pats, tiktai “kareivio“ nebėra“.
Poniai Stasei niekada nekilo minčių arba noro savo miesto iškeisti į kitą: „Čia mano gyvenimas, vaikai, anūkai, draugai ir pažįstamai. Čia mano namai“.
VIRSMAS: 1953-iaisiais, atvykusi į Šiaulius, Stasė Aputienė rado tuščią, karo nuniokotą miestą, kuris jos akyse augo, keitėsi ir gražėjo.
Šiauliuose pigiau, bet daug ko trūksta
„Miestas man patinka, nors būna ir geresnių... Čia gimiau, užaugau, čia mano vaikystės draugai ir pažįstami. Beje, galėtų būti tvarkingiau, bet ką darysi, kad valdžia nepasirūpina... Pavyzdžiui, Kėdainiai, kuriuose kurį laiką teko gyventi, daug gražiau sutvarkyti, vasarą visur žydi gėlės, jaukūs skverai“, — taip apie savo gimtąjį miestą kalbėjo Šiaulių universiteto studentė Laura Kukanauzaitė.
22-ejų mergina liko studijuoti gimtajame mieste, nes įvertino pliusus: namuose gyventi pigiau ir lengviau nei didmiestyje.
Laura norėtų, kad mieste būtų daugiau pramogų, kad šiauliečiai būtų kultūringesni. Merginos nuomone, kultūros, mandagaus elgesio ypač trūksta jauniems vyrams: „Eini ir girdi: “Ko čia žiūri, kas tau nepatink?“ Į klubą kiti ateina ne pasilinksminti, o pasimušti. O ką bekalbėti apie jaunus vairuotojus...“
Laura savarankiškai mokosi danų kalbą, nes ateityje ketina tęsti studijas Danijoje.
ŽVILGSNIS: Šiaulietė Laura myli savo miestą, bet jame mato ir nemažai trūkumų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
P.S.
Šiauliai
Šiauliai — miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių. 2009 metais Šiauliuose buvo 126 215 gyventojų.
Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, Saulės mūšio diena — rugsėjo 22 diena. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.
Šiauliečiai anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarų aukštaičiams, dėl migracijos susiformavo tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių — vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.
Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Miestas pradėjo kurtis jau XI amžiuje. Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1524 metais.
Nuo 1636 metų Šiauliai — miestas.
Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių švietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. 1918 metais Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje.
1915 metais besitraukiantys rusai miestą padegė, o 1918--1919 metais jis buvo dar ir subombarduotas. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet 1944 metais jis vėl buvo sugriautas (viso per karą sugriauta apie 80 procentų namų).
1975 metais Šiauliuose, miesto centre buvo įrengtas pirmasis TSRS pėsčiųjų bulvaras.