Naujausios
Grybų dienos
„Išėjus į mišką, grybą reikia užuosti“, – dėliodamas baravykus ir raudonviršius mirkteli grybautojas Valdas Milvidas iš Šiaulių rajono. Vyras į miško tankmę įbridęs anksti rytą, po vidurdienio visą laimikį – kelis krepšius grybų – būna pardavęs. Girininkai patvirtina, grybų tikrai daug, o jų gausa priklausys tik nuo oro.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Liaudies išminties ir grybingų vietų žinojimas
Apie vidurdienį viename Šiaulių turgelių grybautojų netrūko: ant stalelių dėliojo krūveles baravykų, raudonviršių, lepšių, kibirėliuose geltonavo voveraitės. Visi prekeiviai lyg susitarę prašė 10 litų už krūvelę baravykų. Raudonviršiai, voveraitės, lepšiai buvo dviem litais pigesni.
„Neskaičiuoju, kiek šimtų grybų surenku. Kasdien prisirenku po du krepšius ir atvažiuoju parduoti. Atsistojau dvyliktą prekiauti, apie pirmą nebeturiu nė grybo“, – šypsojosi tos dienos grybus rodydamas Valdas Milvidas.
Tą rytą kilo penktą valandą. Per kelias valandas apėjęs Pageluvio miškuose (Šiaulių r.) esančias „savo“ vietas, prekybai buvo pasiruošęs. Grybaudamas nueina apie 5 kilometrus. Pastebėjo, kad miškuose itin gausu grybautojų, tačiau į jo žinomas vietas neužsuka.
Išpardavęs rytinį laimikį, papietauja ir vėl suka miško keliu rinkti „vakarinių“ grybų. Suskaičiuoja, kad per dieną tokiu būdu galima užsidirbti apie 200-300 litų.
Baravykai, raudonviršiai, grūzdai jam – skaniausi. Nusijuokia, kad nevalgo tik voveraičių – „jų net kirmėlės nevalgo“.
„Įeini į mišką ir grybą turi užuosti. Reikia turėti nuojautą į kurią pusę eiti. Eik į drebulės ošimą – ten raudongalvių rasi, suk eglyno link – baravykų pamatysi.
Pamatęs grybą, nepulk jo imti, nes pasislėps kiti. Geriau atidžiau apsižvalgyti – visas pulkas pasirodys“, – senolių išmintį perėmęs pasakojo vyras.
Miško pagalba pensininkams
Šeštą valandą ryto pasiėmusios krepšius į mišką išsiruošia pusseserės Kazimiera Samalionienė ir Teresė Jokubaitienė. Viena į kitą pažvelgusios nusijuokia, kad vaikystėje kartu lakstė, o dabar, išėjusios į pensiją, kartu grybauja.
„Šiemet uogų buvo mažai, manėme, kad ir grybų nebus, bet po atšalimo ir lietaus, grybų pridygo daug.
Savų grybavimo vietų neturime, važiuojame, ieškome. Miškai dabar kitokie nei jaunystės metais: daug kur iškirsti, technikos išmauroti nepereinami brūzgynai“, – sakė moterys.
Pusseserės renka ne tik baravykus, raudonviršius, į jų krepšius sugula ūmėdės, lepšiai, kazlėkai, kelmučiai, voveraitės ir kiti. Geresnius grybus parduoda, kitus konservuoja žiemai, gamina patiekalus.
Visus atsineštus grybus parduoda per porą valandų. Šitokiu būdu moterys prisiduria prie pensijos. Grybauti išsiruošia kas antrą dieną. „Tik netingėk, norėk pajudėti. Gamta padės išgyventi“, – tvirtino moterys.
Šiaulių rajone – karavanai mašinų
„Buvau sutikęs šiandien dzūką, jis pasibaisėjo mano mišku. Sako, nėra čia grybų, ką jūs renkate?“, – juokėsi Šiaulių girininkijos girininkas Valdas Nausutis.
Šiaulių rajono miškuose, pasak girininko, grybautojų, prisirinkusių pilnus kibirus grybų, nestinga. Daugelis jų žino grybingas vietas, į jas iškart ir keliauja. Drebulynuose ir eglynuose grybautojų visada daug.
„Kiek ilgai bus miškuose grybų, priklausys nuo oro. Prognozavome, kad šiemet grybų nebus. Karščiai pasitraukė ir situacija pasikeitė. Žemė gavo drėgmės, oras atvėso, pasipylė grybai. Jei ir toliau bus tokios oro sąlygos – grybų tikrai dar bus“, – tvirtino girininkas.
V. Nausutis pasakoja, kad Šiaulių rajono girininkijos miškai perskirti į dvi puses: pietinę ir šiaurinę. Pietinei pusei priskiriami Kurtuvėnų, Bubių, Pageluvio ir kiti šalia esantys miškai.
Jie panašūs į Dzūkijoje esančius. Juose gausu voveraičių, raudongalvių, baravykų. Šiaurinės – Gubernijos, Verbūnų miškų pagrindiniai grybai – raudonviršiai, lepšiai.
„Iki trečiadienio viena kita mašinėlė grybautojų miškuose matėsi. Vakar jau karavanai automobilių traukė į mišką. Galima tik įsivaizduoti, kas bus miške savaitgalį! Masinis antplūdis“, – prognozavo girininkas.
V. Nausutis prisipažino, kad savo miškuose mėgsta grybauti, nes žino, kur ir kaip tą daryti. Žinodamas miško struktūrą, eina į tas vietas, kur auga atitinkami medžiai.
„Tai jau profesinės paslaptys. Jauname drebulynėlyje ieškok raudongalvio. Smėlėtoje žemėje prie eglaičių augs baravykas“, – prasitarė Šiaulių rajono girininkas.
Pakruojo kraštą stebina baravykų gausa
Pakruojo girininkijos girininkas Juozas Kanišauskas stebėjosi, kad niekada pernelyg dideliu baravykų derliumi negarsėjusiuose šio krašto miškuose, masiškai dygsta baravykai.
„Ypač daug yra pridygę baravykų 30-50 metų miškuose-jaunuolynuose. Grybai skaičiuojami šimtais. Nesukirmiję“, – konstatavo J. Kanišauskas.
Girininkas pastebi, kad ankstesniais metais Pakruojo krašto miškuose vyravo lepšiai, ruduokės, raudonviršiai. Situacija keičiasi ir šiemet baravykų itin gausu.
Savaitė prasidėjo grybu bumu
„Mūsų krašto eglynėliuose grybautojų, kaip per atlaidus“, – sakė Tytuvėnų miškų urėdijos urėdas Svajūnas Vaitekūnas.
S. Vaitekūnas pasakojo, kad jo prižiūrimuose miškuose visuomet būdavo daugiau voveraičių. Nuo šios savaitės pradžios, ypač jauname miške, pridygo baravykų. Tikina, kad dauguma rastų grybų – nesukirmiję.
Pats savo krašto miškuose grybauja, tačiau dėl laiko stokos tik pasvajoja, kad tai galėtų daryti dažniau. Lankosi tik jam žinomose grybingose vietose. Dažnai sulaukia bičiulių prašymų kartu vežtis grybauti. Nusijuokęs patikina, kad kiekvienam miškininkui jo žinios padeda ir tai žmonės įvertina.
„Ne vienas atvejis, kai grybautojai miške ne tik prisirenka grybų, patiria nuotykių, pasikrauna energijos, bet atveža ir palieka nereikalingus katinus, šunis. Ne vienas girininkas apie tai yra sakęs.
Liūdina paliktų šiukšlių kalnai. Grybautojai turėtų būti atsakingesni, susirinkti ne tik grybus, bet ir savo šiukšles“, – sakė S. Vaitekūnas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KAINA: Prekeiviai už krūvelę baravykų prašo 10 litų, raudonviršiai, voveraitės, lepšiai kainuoja dviem litais pigiau.
GRYBAUTOJOS: Kas antrą dieną pintines pasiėmusios pusseserės Kazimiera Samalionienė ir Teresė Jokubaitienė iškeliauja grybauti. Dalį grybų parduoda, dalį ruošia žiemai.
MINTIS: „Grybą miške reikia užuosti“, – sakė Šiaulių rajono gyventojas Valdas Milvidas.
SĄLYGOS: Girininkų teigimu, vėsus ir drėgnas oras – pats tinkamiausias augti baravykams.