Naujausios
Graikiškoji šoko terapija – neišvengiama
Ričardas ČEKUTIS, „Respublikos“ žurnalistas
Graikijos skola siekia 350 mlrd. eurų, tarptautiniai kreditoriai skolina dar 130 mlrd. ir nurašo 53,5 proc. buvusių skolų, tačiau skolos augimo tempai neleidžia abejoti neišvengiamu valstybės nemokumu. Kas bus toliau ir ką tai reiškia paprastiems graikams?
Euro zonos finansų ministrai susitarė dėl paramos Graikijai skyrimo, tačiau šia naujiena džiaugiasi ne visi, nes šalies gyventojų laukia griežtas taupymas.
ES pareigūnai teigia, kad suplanuoto 15 proc. atlyginimų apkarpymo neužteks. Ekspertai teigia, kad nedarbo lygis, kuris dabar siekia daugiau nei 18 proc., šiemet ir kitąmet nesumažės.
Naujų taupymo priemonių mastas, abejonės dėl Graikijos Vyriausybės ir euro zonos gebėjimo pasiekti užsibrėžtus rodiklius daugelį ekspertų paskatino pareikšti, kad naujasis sandoris gyvuos vos kelis mėnesius. Kai kurie diplomatai ne iš euro zonos jau pradėjo spėlioti, kada prireiks trečiojo paskolų paketo, kad tik Graikija liktų euro zonoje. Šalis turi vos daugiau nei savaitę, kad patvirtintų naujus išlaidų apkarpymus.
– Ką visa tai reiškia? Kas Graikijos ir visos euro zonos laukia toliau? Kaip toliau gyvens paprasti graikai? – „Respublika“ klausė ekonomisto akademiko Antano Buračo.
– Bet kuriuo atveju Graikija peržengė ribą tarp skolų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Todėl šalies nemokumas neišvengiamas. Paskutiniu kreditorių sprendimu tik šiek tiek atitolintas jo terminas. Kalbant paprastai, graikų skolos palūkanos auga greičiau nei BVP, o tai reiškia, kad šalis vis greičiau skęsta. Iš pradžių, siekdama subalansuoti skolų palūkanų mokėjimą, Europa graikams pažadėjo duoti apie 40 mlrd. eurų paramą. Praėjus pusmečiui paaiškėjo, kad norint spėti mokėti skolas būtina nurašyti bent trečdalį valstybės skolos ir dar gauti 110 mlrd. eurų paramą. Dabar nurašoma jau 53,5 proc. skolos ir jau reikia 130 mlrd. paramos... Taigi, nepaisant visų pastangų, padėtis tik blogėja.
– Kodėl blogėja? Ar jie tuos pinigus vėl iššvaisto, pavagia, nesugeba reinvestuoti, pravalgo?..
– Nėra jokių užsienio investicijų. O jų nėra, nes Vyriausybė negali suteikti garantijų, kad visų įsipareigojimų bus laikomasi. Investicijų nėra ir dėl to, kad pažeista Graikijos infrastruktūra – prastai funkcionuoja transportas, visos, net ir valdiškos, žinybos veikia su pertrūkiais, žmonės nuolat gatvėse, o darbo jėga nepinga... Todėl atotrūkis tarp skolos palūkanų ir BVP prieaugio tik didės.
– Kas konkrečiai kaltas dėl tų skolų? Ir kodėl iki šiol kišami pinigai į tokį beviltišką reikalą?
– Didžiosios ES šalys gelbsti Graikiją, nes dėl didelės skolų dalies kaltos yra jos pačios. Jų bankai graikams neatsakingai dalijo kreditus. Todėl jie gelbsti ne tiek Graikiją, kiek savo bankus ir jų filialus, kurie gali prarasti ne pusę savo paskolų, o visus 100 proc. Lygiai kaip ir Islandijos atveju mes negalime kaltinti eilinio Graikijos žmogaus. Žinoma, ten yra nepagrįstai per didelės pensijos, keturiolikti atlyginimai ir t.t. Tačiau didelė dalis gyventojų kalta tik tiek, kad valdžia jiems sudarė galimybę nerūpestingai ir neatsakingai gyventi, nesirūpindama, kad tas gyvenimas atitiktų valstybės biudžetą. Todėl dabar matome priešingų interesų sankirtą: vienoje pusėje paprasti graikų žmonės, o kitoje – stambios tarptautinės monopolijos. Net graikų krizės pradžioje tos prancūzų ir vokiečių monopolijos, turėdamos savo vyriausybių palaikymą, pardavinėjo brangiausius karinius laivus, už kuriuos buvo mokama ES paramos pinigais, nors jau tada graikų skola buvo nevaldoma... Tai yra ne tik interesų konfliktas, o cinizmo viršūnė.
– Visi šneka apie neišvengiamą defoltą. Ką tai reiškia eiliniam graikui?
– Defoltas reikš, kad kurį laiką nebus įmanoma gauti komercinių kreditų, t.y. graikai privalės visas savo išlaidas dengti savo einamosiomis pajamomis, nes negalės gyventi į skolą. Valstybės išlaidos, skirtos valdžios aparatui išlaikyti ir socialiniam gyventojų aprūpinimui, turės būti adekvačios surenkamiems mokesčiams. Dalis žmonių praras darbą, o praradę – ir kvalifikaciją. Todėl net jei į šalį ateis investicijos, būtų sunku rasti kvalifikuotos darbo jėgos. Kurį laiką bus kaip po karo – žmonės turės ieškoti pragyvenimo šaltinių, emigruoti kitur arba patys turės kurti darbo vietas. Bus neišvengiamai nubrauktos socialinės lengvatos, kurių graikai turi net daugiau už vokiečius.
– Tuomet „šoko terapija“, išmetant graikus iš euro zonos, jiems patiems išeitų tik į naudą?
– Taip, nes jie būtų priversti gyventi pagal pajamas. Neišvengiamai pakiltų ir verslumo lygis. Be to, staigiai kristų nacionalinės valiutos perkamoji galia, vadinasi, žmonės mažiau pirks ir atitinkamai keisis kainų struktūra – teks nupiginti dalį produktų. Nupiginus produktus, prasidės jų eksportas į kitas šalis ir atitinkamai suintensyvės finansinių įplaukų srautas iš užsienio. Didelė infliacija šalį priverčia aktyviau eksportuoti ir gaminti, nes valiutos reikia visiems kitiems poreikiams tenkinti. Tačiau tai teks daryti savo gyventojų skurdinimo sąskaita.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“