Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPĖSI
Dykuma vydury Lietuvos
Kelmės rajono Raudiškės kaimo žmonės jau visas mėnuo gyvena kaip dykumoje — be vandens. Vandentiekio bokštas priklauso ūkininkui. Šulinių daugelis gyventojų neturi, kitų — išsekę, nes netinkama vieta.
Regina MUSNECKIENĖ
Mėnuo be vandens
„Šiaulių krašto“ žurnalistės visi nedidelio kaimelio žmonės laukia susibūrę pas Virginiją ir Aleksandrą Liubičevus. Visi — garbaus amžiaus. Keturios našlės. Du serga onkologinėmis ligomis. Viena šeima globoja neįgalų vaiką.
Nuo gegužės trečios dienos į jų namus neateina vanduo. Išdžiūvo šiltnamiai. Apie daržų laistymą niekas ir nebešneka. Valgiui vandenį žmonės vežasi ratukais iš toliau gyvenančių kaimynų. Jeigu dar paspigins saulė, ir kaimynams vandens pritrūks.
O kaip nusiprausti? Moteris, serganti onkologine liga, sako dažnai turinti lankytis pas gydytojus. Bent važiuojant į miestą reikia nusimaudyti. O vandens „tokiai prabangai“ nėra.
„Mes patys iš bėdos galime nusimaudyti karjeruose. Bet kaip numaudyti neįgalų, ratukuose sėdintį vaiką? — klausė du vaikus, iš jų vieną neįgalų, globojantys Virginija ir Aleksandras Liubičevai. — Pripirkom drėgnų servetėlių — ir taip verčiamės.“
Daugelis kaimo gyventojų turi tik vidaus tualetus. Nėra vandens — negali jais naudotis.
Visą mėnesį Raudiškės žmonės neskalbia. Švarūs skalbiniai jau baigiasi.
Žmonės į kompleksą neįėjo
Raudiškės kaimas — netoli Pakražančio. Kažkada ši nedidelė gyvenvietė ir buvo statoma kaip centrinės Pakražančio gyvenvietės tęsinys. Čia buvo kolūkio fermos, sandėliai. Žmonės pasistatė namus, įsirengė patogumus, nes šalia buvo vandentiekio bokštas, aprūpinęs vandeniu ir gyventojus, ir fermą.
Išsiardžius kolūkiui, fermos parduotos „Ajasos“ bendrovei. Vėliau jas perpirko ūkininkas Vidas Krikštanavičius. Jam atiteko ir vandentiekio bokštas.
Raudiškės gyventojai pasakoja bokšto savininkui už vandenį mokėdavę po du šimtus litų per metus. Kartą vandentiekis buvo sugriuvęs. Tąsyk šeimininkas jį suremontavo. Šį pavasarį vandentiekis vėl sugriuvo.
Reikia investicijų
Ūkininkas V. Krikštanavičius „Šiaulių kraštui“ tvirtino ieškojęs bendrovės, galinčios suremontuoti vandentiekio bokštą. Bet nepavykę rasti, kuri skubiai tai padarytų. Be to, jam vandens dabar nereikia. Gyvuliai ganyklose. Abejoja, ar žiemą laikys gyvulius tose fermose. Pastatams reikia didelių investicijų. Bokšto remontas nemažai kainuotų. O iš gyventojų po du šimtus litų rinkęs tik porą pastarųjų metų.
Kaina įkandama
Kad Raudiškės gyventojai nesijaustų kaip dykumoje, yra išeitis — nutiesti vandentiekio trasą iki jų kaimo ir prijungti prie kaimyninės Grinių gyvenvietės vandentiekio trąsos. Vandens bokštas šioje gyvenvietėje priklauso UAB „Kelmės vanduo“.
Šios bendrovės direktorius Bronius Paliulis „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog reikėtų pakloti apie keturis šimtus metrų vandentiekio trasos. Jos savikaina būtų apie šeši — septyni tūkstančiai litų. Jeigu savivaldybė skirtų pinigų, bendrovė mielai prisijungtų naujų vartotojų.
Pakražančio seniūnas Alfonsas Sakalauskas sako, jog tokia išeitis būtų pati geriausia. Todėl jau parašęs UAB „Kelmės vanduo“ prašymą ir garantinį raštą dėl apmokėjimo. Gyventojams vanduo būtų atvestas maždaug po poros savaičių. Seniūnas viliasi, jog lėšų skirs savivaldybė.
Rajono savivaldybėje norima, kad prisidėtų ir kaime fermą turintis ūkininkas.
NEŽINOMYBĖ: Tapę vandentiekio bokšto savininko įkaitais, negalėdami visą mėnesį naudotis tualetu, nusimaudyti, išsiskalbti, palaistyti šiltnamių Raudiškės kaimo gyventojai nusprendė netylėti.
MALONĖ: Praradę vandentiekio bokštą Raudiškės kaimo žmonės tapo priklausomi nuo ūkininko.
VILTIS: Raudiškės žmonės skirstėsi su viltimi, kad bus išgirsti.
VANDENTIEKIS: Prie Raudiškės sodybų beveik nėra šulinių. Į namus ateina vandentiekis, kuris jau mėnuo be vandens.
DYKUMA: Raudiškės kaimo žmonių gyvenimas pastaruoju metu primena dykumą.
Autorės nuotr.