Naujausios
KĄ NORITE RASTI PO KALĖDŲ EGLUTE?
„Dabar kunigaikščių nebėra“
Šiaulietis metalo kalvis Stanislovas VYŠNIAUSKAS šiemet švęs 80-ąsias Kalėdas gyvenime. Po egle jis norėtų rasti metalo plokštelę, ant kurios iškaltų kunigaikščio ar husaro paveikslą. Vyras svarsto, kad šiais laikais sudėtinga atrasti ir Lietuvai, ir Šiauliamas nusipelniusį žmogų, vertą paveikslo.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
„Kalėdas švenčiame dviese, su žmona. Vaikai išvažinėję... Sūnus gyvena Vilniuje, duktė – Anglijoje. Tik anūkė Radviliškyje gyvena, šiemet žadėjo aplankyti, – pasakoja S. Vyšniauskas. – Seni žmonės niekam nebereikalingi.“
Tris klases baigęs vyras kalti iš metalo išmoko pats. Jo kambario sienos tarsi galerija nukabinėtos paveikslais, ant komodos stovi daugiau nei 20 įvairiausių išraitytų žvakidžių. Kai kurios jų – su rankų darbo žvakėmis. Jas dega advento laikotarpiu.
Paveikslėlius S. Vyšniauskas dažniausiai nužiūri iš knygų, po to juos perkelia ant metalo plokštelių. Jam gražiausi Lietuvos kunigaikščiai Vytautas Didysis, Gediminas, Algirdas. Rodo naujausią darbą, kurį tik įpusėjo – ant plokštelės guldomą Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą, kurią dovanos anūkei gimtadienio proga, po Kalėdų.
– Ar jums svarbios kalėdinės dovanos, Kalėdos?
– Eglę puošiame tradiciškai tik prieš pat Kūčias. Anksčiau kalėdinės dovanos nebūdavo taip sureikšmintos, nedovanodavom jų. Dabar tapo madinga daug visko pirkti. Iš manęs artimieji įvairiomis progomis dažniausiai gaudavo rankų darbo dovanų: žvakidžių, paveikslų.
Kalėdų proga į bažnyčią neinu, nors tikiu Dievą. Vienus labai tikinčius žmones pažinojau. Eidavo į bažnyčią ne tik per Kalėdas, bet kiekvieną sekmadienį. Kas iš to? Grįžęs iš bažnyčios vyras keldavo namuose skandalus, rėkaudavo. Kam Dievą apgaudinėti – sakyti, kad tiki, bet daryti atbulai? Dievą reikia turėti ir mylėti širdyje.
– Metale dažniausiai kalate kunigaikščius. Ar dabar matytumėte nusipelniusių asmenybių, vertų paveikslo?
– Dabar kunigaikščių nebėra. Kunigaikščius ir jų darbus išryškins praėjęs laikas. Šiauliuose būtų gerai pastatyti paminklą kokiam kunigaikščiui.
Kartais gal ir kvailai, bet pagalvoju: turėjome kareivio paminklą sovietinei armijai miesto centre, tereikėjo jį nukelti, perlydyti ir padaryti Vytautą. Specialiai. Be to, metalas ten geras buvo. Būdamas vaikas eidavau pažiūrėti, kaip tą paminklą vokiečių belaisviai statė.
– Ką norėtumėte rasti po Kalėdų egle? Ką rasti palinkėtumėte šiauliečiams?
– Linkėčiau sveikatos ir dėmesio vieni kitiems, žmogiškumo. Neseniai buvau pas gydytoją. Atsisėdau, jis mano problemos ėmė klausytis. Suskambo telefonas, paprašė trumpai palaukti už durų. Sėdėjau, laukiau ilgiau nei pusvalandį, kol jis baigs pokalbį. Po to išėjęs pasakė – pasiskambinkite man telefonu.
Padėčiau po egle žmonėms darbo. Anūkė baigė aukštuosius mokslus, bet dirba stalių dirbtuvėse... Neįvertinamas jaunas žmogus.
Aš po egle norėčiau rasti metalo lakštų – kol dar matau, noriu kalti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ADVENTAS: Daugiau nei dvidešimt žvakidžių per gyvenimą iš metalo pagaminęs Stanislovas Vyšniauskas dega advento žvakę, kurią pagamino savo rankomis.
KUNIGAIKŠČIAI: Paveiksluose dažnai kunigaikščius vaizduojantis Šiaulietis metalo kalvis Stanislovas Vyšniauskas mano, jog dabar kunigaikščių nėra – juos išryškins laikas.