Naujausios
Barsukas šešėlio nepamatė
Senesni kaimo žmonės dar pamena, jog sausio 25-ąją, per Pusiaužiemį, būdavo spėjama, koks bus pavasaris. Etnologas Libertas Klimka primena, kad pusiaužiemis dar buvo vadinamas Kirmių (Kirmėlinių) diena. Šią dieną svarbiausia — virsmas.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
Kirmėlių diena
Bažnytiniame kalendoriuje sausio 25-oji — švento Pauliaus diena. Krikščionių persekiotojas Saulius atsivertė ir pasikrikštijo Pauliumi. Etnologas Libertas Klimka mano, kad krikščionybės nešėjai Pusiaužiemio šventę laikė gana svarbia diena, kuriai labai pritiko šventojo Pauliaus legenda.
Pusiaužiemio šventė kilusi iš mėnulio kalendoriaus laikų. Etnologas įsitikinęs, kad Pusiaužiemis turi gilias šaknis, kurių tik nuotrupas težinome. Ši diena dar vadinama Kirmių diena, kuri pirmąkart aprašyta 1580-aisiais. Kirmiais žemaičiai vadindavo žalčius. Tai šventi gyviai, kurie buvo naudojami kai kurioms religinėms apeigoms. Per pusiaužiemį žalčiui leisdavo per nutiestus rankšluosčius užšliaužti ant stalo ir liežuviu „pašventinti“ maistą.
„Kirmių dieną negalima daryti darbų, kuriuos gali sugadinti kirmėlės, kirvarpos, kandys ar kitokie kenkėjai. Moterys neverpdavo, nes kandys sukapos. Vyrai nedirbdavo medžio darbų — kirvarpos įsimes. Dzūkai bulvių neskusdavo, kad būsimas derlius nesupūtų“, — pasakoja L. Klimka.
Dairomasi į barsuką
Nors Pusiaužiemis mūsų kraštuose jau nešvenčiamas, tačiau kaime seni žmonės dar atsimena, jog tądien galima nuspėti gamtos žingsnius šiais metais. Geriausias pavasario pranašas — barsukas.
Anksčiau, kai mūsų kraštuose buvo labai svarbi medžioklė, ant kito šono versdavosi ir meška — pradėdavo žįsti kitą leteną. Anot rašytinių šaltinių, Lietuvoje paskutinė meška sumedžiota prieš pusantro šimto metų.
L. Klimka įsitikinęs, kad senolių orų spėlionės nebuvo iš piršto laužtos. Tai greičiau šimtmečius kaupto gamtos stebėjimo patirtis. „Jei žemės neužklos sniego patalas, įšals žiemkenčiai — nebus duonos“, — priminė etnologas.
L. Klimka sako, jog daugelis jo tyrinėtų šaltinių nurodo būtent tokias barsuko prognozes: jei Pusiaužiemio diena saulėta — barsukas išlenda ir išsigąsta savo šešėlio, tai reiškia, kad barsuko miegas bus prastas, o pavasaris — ankstyvas. Jei apsiniaukę — barsukas išlįs, pabėgios, prasimankštins ir ilgam saldžiai užmigs. Vakar buvo apsiniaukę, todėl, pasak etnologo, pavasario gali tekti palaukti ilgėliau.
„Atslenka šalčiai. Gal ir šiaurės pašvaistę pamatysime. Pašvaistę lietuviai vadindavo pamėnais. Bijojo žmonės pamėnų, tik gal ne taip stipriai kaip kometų. Tokie gamtos reiškiniai pranašaudavo suirutes ir nelaimes“, — pasakoja etnologas L. Klimka.
PRANAŠAS: Pusiaužiemio dieną kalbame apie barsuką, kuris tądien turėtų pabusti iš žiemos įmygio, išlįsti iš urvo, pasižvalgyti ir „nuspręsti“, kas lemta likusiai žiemos daliai.
ELTOS nuotr.
PROGNOZĖ: Etnologas Libertas Klimka teigia, kad pagal senolių išmintį ir barsuko elgseną, pavasaris turėtų būti vėlyvas.
Jono TAMULIO nuotr.