Ar val­gysime ko­šę be svies­to?

KO­MEN­TA­RAS

Ar  val­gysime ko­šę be svies­to?

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­skli­do prieš rin­ki­mus vi­sai ne­pa­lan­ki ži­nia. Pie­no per­dir­bi­mo įmo­nės ke­ti­na bran­gin­ti svies­tą, grie­ti­nę, varš­kę ir ki­tus pro­duk­tus. Net 40 pro­cen­tų!

Liau­dis iš kar­to su­me­tė, jog svies­to pa­ke­lis kai­nuos apie du eu­rus. Nes jau da­bar kai­nuo­ja dau­giau kaip eu­rą. Už eu­rą ar šiek tiek pi­giau ga­li nu­si­pirk­ti tik tuo­met, kai yra ak­ci­ja.

Tai­gi, pa­šal­pi­nin­kams, pen­si­nin­kams, už mi­ni­mu­mą dir­ban­tiems ir ki­tiems var­guo­liams svies­to teks tep­ti dar plo­niau, o iš eu­ro­pi­nių kruo­pų iš­vir­tą ko­šę val­gy­ti vi­sai be rie­ba­lo.

Pie­no per­dir­bė­jai vie­šo­je erd­vė­je su džiaugs­mu kal­ba, jog ga­lės bran­gin­ti kas­die­niam var­to­to­jo sta­lui rei­ka­lin­gus pro­duk­tus. Esą svies­tas jau brangs­ta Vo­kie­ti­jo­je ir ki­to­se Eu­ro­pos rin­ko­se. Prie­žas­tis – pa­di­dė­ju­si ža­lia­vi­nio pie­no kai­na.

Di­džiau­sią pie­no ūkį Kel­mės ra­jo­ne tu­rin­tis Liud­vi­kas Ja­nu­šaus­kas pa­tvir­ti­na. Spa­lio mė­ne­sį už pie­ną gaus tik­rai maž­daug 40–45 pro­cen­tais dau­giau. Ta­čiau kai­na vis­ tiek ne­pa­sieks 2014 me­tų lie­pos mė­ne­sio ly­gio, trūks apie po­ros eu­ro cen­tų.

Bū­tent nuo to lai­ko pra­dė­jo kris­ti ža­lia­vi­nio pie­no kai­na, nes Ru­si­ja pa­skel­bė em­bar­gą lie­tu­viš­kiems pro­duk­tams.

Po­rą me­tų, kol per­dir­bė­jai ieš­ko­jo nau­jų rin­kų, pie­no ūkiai bu­vo me­to­diš­kai žlug­do­mi. Ūki­nin­kai dir­bo pus­vel­čiui, vel­tui, o kar­tais ir nuo­sto­lin­gai.

„Kar­vė sa­vęs neiš­še­ria. Kai­mo žmo­nės ei­na į dar­bą, kad iš­šer­tų kar­vę, o pen­si­nin­kai su kar­ve da­li­ja­si pen­si­ja“, – si­tua­ci­ją taik­liai api­bū­di­na Šau­kė­nų se­niū­ni­jos že­mės ūkio spe­cia­lis­tė Va­len­ti­na Brie­die­nė.

Tie, ku­rie tu­rė­jo įsi­pa­rei­go­ji­mų už gau­tą pa­ra­mą, su­kan­dę dan­tis to­liau mel­žė ir tį­sė pie­ną į priė­mi­mo punk­tus. Ki­ti par­da­vė kar­ves len­kams. Tie už gy­vu­lius iš pra­džių mo­kė­jo ne­blo­gai, pa­skui – pra­dė­jo nau­do­tis si­tua­ci­ja siū­ly­da­mi ka­pei­kas. Ūki­nin­kai nu­si­spjo­vė ir par­da­vė iš­ti­sas ban­das į Ute­ną – mė­sai.

Da­bar per­dir­bė­jai, ma­tyt, at­si­to­kė­jo. Ar­tė­ja žie­ma. Da­lis kar­vių už­trūks. Ims trūk­ti ir pie­no. Juo­lab kad pa­sta­ty­ta „Pie­no. LT“ per­dir­bi­mo įmo­nė. Ji taip pat paims ne­ma­žai ža­lia­vos. Kon­ku­ren­ci­ja ver­čia pa­si­steng­ti dėl sa­vo par­tne­rių.

Bet ne dėl vi­sų vie­no­dai. An­tai mi­nu­piš­kis ūki­nin­kas Ir­man­tas Bud­rai­tis, lai­kan­tis 25 pien­da­ves, prieš po­rą me­tų už ža­lia­vos ki­log­ra­mą gau­da­vo po 95 li­to ar­ba 27,5 eu­ro cen­to. Šian­dien per­dir­bė­jai jam mo­ka po 11 cen­tų, ža­da pa­kel­ti dar ke­liais cen­tais, ta­čiau ža­lia­vos kai­na sieks tik pu­sę prie­šem­bar­gi­nės kai­nos ly­gio.

Gal ūki­nin­kas tu­rė­tų įsa­ky­ti kar­vei ės­ti dvi­gu­bai ma­žiau, ne­gu ėdė prieš dve­jus me­tus?

Net­rykš­ta en­tu­ziaz­mu ir ki­ti dar iš­li­kę pie­no ūkiai. Spon­ta­niš­ką per­dir­bė­jų ge­ru­mą ver­ti­na su že­mai­tiš­ku at­sar­gu­mu: „Pa­žiū­rė­si­me, kiek il­gai...“

Ir ar iš ba­los tas ge­ru­mas? Ne iš ba­los. Iš var­to­to­jo ki­še­nės!

Tad ir vėl su­grį­žo­me prie svies­to ir sū­rio kai­nų, ku­rias taip dras­tiš­kai už­si­mo­ję kel­ti per­dir­bė­jai. Tvir­čiau­siai ant že­mės sto­vin­tys ūki­nin­kai lo­giš­kai sam­pro­tau­ja, jog šioks toks ža­lia­vos pa­bran­gi­ni­mas yra prie­žas­tis kel­ti pro­duk­tų kai­nas. Ta­čiau jos ne­tu­rė­tų kil­ti 40 pro­cen­tų. Nes ne už vi­są ža­lia­vą per­dir­bė­jai mo­ka 40 pro­cen­tų bran­giau. Be to, pro­duk­tų pa­ga­mi­ni­mo są­nau­das su­da­ro ne vien ža­lia­va. Yra daug su­de­da­mų­jų, ku­rios ne­bran­go.

Per­dir­bė­jai me­ta Vo­kie­ti­jos ir ki­tų Eu­ro­pos ša­lių kor­tą. Esą ten svies­tas brangs 40 pro­cen­tų. Gal ir brangs. Bet pa­žiū­rė­ki­me, kiek jis iki šiol kai­na­vo. Kai lan­kau­si Vo­kie­ti­jo­je, 200 gra­mų pa­ke­lį ge­ro svies­to, ne ko­kio rie­ba­lų mi­ši­nio, per­ku už 75 eu­ro cen­tus. Pa­ro­dy­ki­te, kur ras­ti to­kią kai­ną Lie­tu­vo­je.

Jei­gu vo­kie­čiams svies­tas ir pa­brangs 40 pro­cen­tų, jis kai­nuos tiek pat, kiek pas mus da­bar, kol dar ne­pab­ran­gęs. O vo­kie­čių al­gos ir pen­si­jos bent jau tris kar­tus tik­rai di­des­nės už lie­tu­vai­čių. Tai ar tei­sin­ga su Eu­ro­pa ly­giuo­tis, o kar­tais ją ir lenk­ti kai­no­mis, kol ne­pri­lygs­ta­me ir dar ne­greit pri­lyg­si­me al­go­mis?

Pie­no pro­duk­tai su­da­ro di­de­lę da­lį vai­kų ir se­nų žmo­nių die­nos ra­cio­no. Kai­nos šuo­lį la­biau­siai pa­jus pa­žei­džia­miau­sios gy­ven­to­jų gru­pės: pen­si­nin­kai ir vai­kus au­gi­nan­čios šei­mos. Mai­ti­ni­mas ga­li pa­brang­ti dar­že­liuo­se ir mo­kyk­lo­se.

De­ja, pra­mo­ni­nin­kai su sa­vo par­tne­riais ir var­to­to­jais mie­lai pa­si­da­li­ja tik nuo­sto­liais. Pel­nu da­ly­tis ne­no­ri. Kaip juos pa­ža­bo­ti? Pre­ky­bos tink­lai ke­ti­na de­rė­tis. Val­džia kol kas ty­li, nes už­siė­mu­si rin­ki­mais.

Ne­bent pa­tys sen­jo­rai, pa­ra­šę ko­kį pro­jek­tą, pri­si­pirk­tų se­pa­ra­to­rių ir ka­la­tau­kų. Užuot svei­ka­ti­nę­si, ke­lia­vę, šo­kę ir dai­na­vę ar­ba mušt­ra­vę sme­ge­nis Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­te, įkur­tų įmo­nė­lę, pirk­tų iš ūki­nin­kų pie­ną ir muš­tų svies­tą. Už­tek­tų sau, anū­kams ir proa­nū­kiams. Dar ko­kį gniu­žu­lą ir par­duo­tų.