Ar jus korupcija „užkniso juodai“?

APK­LAU­SA

Ar jus ko­rup­ci­ja „už­kni­so juo­dai“?

Lion­gi­na, bu­vu­si me­di­kė, pen­si­nin­kė:

– Te­ko gir­dė­ti apie ky­šius me­di­kams, bet aš pa­ti nie­ka­da ne­duo­du. Ne­se­niai bu­vo su­dė­tin­gos ope­ra­ci­jos, me­di­kams ne­da­viau nie­ko, iš­sky­rus gė­lių. Ne­ma­nau, kad dėl to ma­ne blo­giau pri­žiū­rė­jo. Į ky­šius me­di­kams žmo­nės tu­rė­tų žiū­rė­ti kaip į so­vie­ti­nę at­gy­ve­ną. Pa­tys žmo­nės taip pa­da­rė, nie­kas jų ne­pra­šė. Ma­no „ky­šiai“ – gė­lės, šo­ko­la­das, sal­dai­niai ir ge­ras žo­dis.

Ne­ma­nau, kad įma­no­ma ko­rup­ci­ją Lie­tu­vo­je vi­siš­kai iš­gy­ven­din­ti, bet su­ma­žin­ti ga­li­ma. Tai pri­klau­so nuo pa­čių žmo­nių ir vals­ty­bės po­li­ti­kos – jei at­ly­gi­ni­mus mo­kė­tų to­kius, kaip ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se, žmo­nės ne­su­si­gun­dy­tų pi­ni­gais iš ša­lies.

Re­mi­gi­jus PE­LE­NIS, „Nai­sių va­sa­ros teat­ro“ ak­to­rius:

– Kai per daug apie tai ima kal­bė­ti, nuo­lat es­ka­luo­ti, iš tik­rų­jų „už­kni­sa“. Ša­ku­čių skan­da­le vi­si kiau­rai ži­no: vie­nos te­le­vi­zi­jos lai­dos vie­naip, ki­tos ki­taip ty­čio­ja­si. Da­ro­si ne­bes­ka­nu. Jau ge­riau ką nors ge­res­nio pa­ro­dy­tų, žmo­nėms nuo­tai­ką pa­ke­lian­čio – ne­gan­dų ir taip gy­ve­ni­me iki kak­lo. Pats as­me­niš­kai su ky­šiais, ko­rup­ci­ja ne­su su­si­dū­ręs – nei pa­ts duo­du, nei ki­ti pra­šo. Ma­nau, vis­kas pa­ma­žu kei­čia­si į ge­ra.

Ed­mun­das, bu­vęs fab­ri­kų dar­bi­nin­kas, pen­si­nin­kas:

– Ma­nęs ko­rup­ci­jos skan­da­lai ne­bes­te­bi­na, tiek pri­si­žiū­rė­jau gy­ve­ni­me... Kur be­nu­va­žiuo­si,  be pi­ni­go ne­praei­si. Vi­sur tas pa­ts, ne vien Šiau­liuo­se. Gal­būt ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­se ma­žiau, nes ten žmo­nės dau­giau vie­nas ki­tą ma­to, pa­žįs­ta.

Įma­no­ma ko­rup­ci­jos at­si­kra­ty­ti tik žmo­nėms išė­jus į gat­ves, rei­kia de­monst­ra­ci­jų. Gai­la, nė­ra pas mus or­ga­ni­za­to­rių. Be­lie­ka vil­tis, kad atei­ties kar­toms, ma­no anū­kams, proa­nū­kiams, ko­rup­ci­jos bus ma­žiau – net ne­rei­kės klaus­ti to­kių klau­si­mų.

Kris­ti­na, stu­den­tė:

– Ko­rup­ci­niai skan­da­lai ma­ne pik­ti­na, bet ne­bes­te­bi­na. Pa­čiai su ko­rup­ci­ja ne­te­ko su­si­dur­ti. Pap­ras­ti mir­tin­gie­ji su di­de­lio mas­to ko­rup­ci­ja ne­su­si­du­ria, o val­diš­ko­se įstai­go­se di­des­nės pi­ni­gų su­mos, įta­ka, vi­sai ki­ti mas­te­liai. Griež­tes­nė prie­žiū­ra, baus­mės pa­dė­tų su­ma­žin­ti ko­rup­ci­ją, bet to vi­siš­kai at­si­kra­ty­ti neį­ma­no­ma.

Rū­ta, ka­vi­nės dar­buo­to­ja:

– No­ri ar ne­no­ri, apie ko­rup­ci­jos skan­da­lus iš­girs­ti, bet nie­ko pa­da­ry­ti ne­ga­li. Tai ne­džiu­gi­na, o ką pa­da­ry­ti? Ko­rup­ci­nę kul­tū­rą įma­no­ma pa­keis­ti per la­bai il­gą lai­ką, bet aš ne­ži­nau bū­dų. Gal­būt rei­kia, kad pa­si­keis­tų iš­ti­sos kar­tos. Aš to ne­su­lauk­siu.

Kal­bi­no Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS