Akis bado „Pakruojo šilumos“ tvarkelė

Akis bado „Pakruojo šilumos“ tvarkelė

Akis bado „Pakruojo šilumos“ tvarkelė

Kodėl Pakruojyje šiluma brangiausia? Tai bandė aiškintis rinkėjų paraginta rajono savivaldybės Tarybos opozicija. Patraukta į „Pakruojo šilumos“ katilines. O jose – kaip nuosavame dvare: kas ką nori, tą daro, o išlaidas, nuostolius kompensuoja visi rajono šilumos vartotojai.

Janina VANSAUSKIENĖ

janinaV@skrastas.lt

Dirbtuvėse – baldų gamyba

Tarybos nariai Gintautas Grybė, Vytautas Kilčiauskas, Rimvydas Gasparavičius ir Erika Kižienė pravėrė stalių dirbtuvių, prie Pakruojo dvaro kvartalinės katilinės, duris. Pakruojiečiai pastebėjo, kad čia gali būti gaminami ir nelegaliai pardavinėjami baldai, o gamybos kaštai krenta ant šilumos vartotojų pečių.

Dirbtuvėje stoviniavo būrelis darbininkų, o čia pat gulėjo bebaigiamas meistrauti stalviršis.

Atsakingu už šias dirbtuves prisistatęs „Pakruojo šilumos“ darbuotojas Vytautas Krikščiūnas ne iš karto politikams prisipažino, kad stalviršis jo, čia jį elektriniu prietaisu šlifavo, dažė.

Stalių dirbtuvės buvo įkurtos tam, kad šilumos gamintojai gautų papildomų pajamų ir jomis galėtų dengti dalį šilumos kainos.

Pernai papildoma veikla, anot bendrovės direktoriaus J.Bumelio, „Pakruojo šilumai“ atnešė 70 tūkstančių litų nuostolių.

Tiksinti bomba

Politikams rūpėjo išsiaiškinti, kaip veikia pastato kitoje pusėje esanti kvartalo katilinė. Joje, šalia liepsnojančių dujomis kūrenamų katilų stovėjo „Mazda“ ir mini traktorius su plūgais žemei arti.

„Kieno čia technika ir ar čia galima ją laikyti?“, – klausė tarybos narys G. Grybė. Direktorius tylėjo.

„Čia uždelsto veikimo bomba. Įvykus dujų nutekėjimui, jungiant variklį viskas išlėktų į orą!"– priblokšti šilumininkų savivalės ir rizikos pyko politikai.

Garažas – be šilumos apskaitos

J. Bumelis palydėjo į „Pakruojo šilumai“ priklausančias patalpas, kurias pakruojiečiai vadina šilumininkų autoservisu.

Jame stovėjo remontuojamas automobilis, kurio savininku prisistatė darbinius rūbus vilkintis vyras.

Didžiuliame garaže – įranga automobilių remontui ir krūvos detalių. Šilta, nors per didžiules duris į lauką žiojėjo plyšiai.

Gal ketvirtadalį galinės patalpos sienos šildė iš storų vamzdžių suvirinti radiatoriai, o ant kitos sienos kabojo dar trys įprastų plieninių radiatorių pasažai.

„Pakruojo šilumos“ direktorius tikino, kad šis garažas naudojamas savo reikmėms, neva per šalčius čia savo automobilius šildo darbininkai.

Kiek mokesčių mokėtojams kainuoja darbuotojų automobilių šildymas, direktorius negalėjo pasakyti.

Jis garaže ir užgriozdintuose jo užkaboriuose ieškojo šilumos skaitiklio, bet nei jo, nei elektros skaitiklio nerado.

„Už viską sumoka vartotojai, viskas įskaičiuota į bendrą kainą“, – pripažino direktorius.

Opozicijos politikai tvirtino ir toliau gins gyventojų interesus. „Kiek galima pakruojiečius rikdyti tokiomis šilumos kainomis? Aiškinsimės, kas kaltas, kad Pakruojyje už kilovatvalandę reikia mokėti daugiau kaip 33 centus, nors deginam ne tik dujas, bet ir smulkintą medieną“,– piktinosi šilumininkų tikrintojai. Taip pat tikimasi, kad bus susidomėta ir stalių dirbtuvėlėje atliekamų darbų apskaita.

 STALIAI: Pakruojo politikai aiškindamiesi, ar pagrįstai šilumininkai įtarinėjami nelegalia baldų gamyba, čia aptiko nelegalų darbą.

TIKRINTOJAI:  Tarybos nariai G.Grybė, pasilypėjęs ant durų vyrių, V.Kilčiauskas ir E.Kižienė išsiaiškino jog dujinėje katilinė – garažas privačiai technikai.

PAVOJUS:  Automobilis ir traktorius šalia dujinių katilų – kaip uždelsto veikimo bomba.

TYLĖJIMAS:  „Pakruojo šilumos“ direktorius J.Bumelis negalėjo paaiškinti kieno ir nuo kada dujinė katilinė tapo privačių automobilių garažu.

PALIKIMAS: Už sovietinių laikų radiatorių nesandariame garaže moka šilumos vartotojai.

Janinos VANSAUSKIENĖS nuotr.