Naujausios
Šiauliuose atsiras neįgalaus atleto, batų ir angelų skulptūros
Iki Šiaulių miesto gimtadienio planuojama pastatyti tris naujus skulptūrinius akcentus. Tarp jų – skulptūrinė kompozicija „Stipruolis Nosys“, vaizduojanti neįgalų atletą, taip pat – interaktyvūs batai, neįprastos formos, vandens lašus primenančios angelų skulptūros. Kūriniams įgyvendinti ir menininkų honorarams Savivaldybė skyrė 40 tūkstančių litų.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Jaukios nedidelės skulptūros
Gegužės pradžioje Savivaldybė ir Šiaulių dailės galerija pakvietė menininkus dalyvauti meninių akcentų kūrimo plenere. Pristatydamas konkurso rezultatus spaudos konferencijoje galerijos parodų kuratorius, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis priminė, jog mieste anksčiau buvo daug puikiai sutvarkytų erdvių su kultūriniais objektais, tačiau dabar jų neliko nė ženklo. Pavyzdžiui, apleista, nuniokota Kaštonų alėja. „Miestas be skulptūrinių akcentų – ne miestas“, – pabrėžė jis.
Konkurse orientuotasi ne į monumentalius darbus, bet į jaukią, nedidelę skulptūrą, skirtą emocijoms sužadinti, pramogai, vietai įprasminti, regeneruoti prisiminimus.
V. Kinčinaitis atkreipė dėmesį, jog skulptoriai universiteto Menų fakultete neruošiami, o klasikai kuria neaktyviai, nėra skulptūros meno tęstinumo.
Kai kurios dabartinės skulptūros natūraliai neprigyja.
„Prie Šiauliuose stovinčios didelės „Aušros“ skulptūros retas eina specialiai ar vedasi ją parodyti draugams, – pavyzdį pateikė menotyrininkas. – Kartais mažytė skulptūra, kaip bronzinis peliukas Klaipėdoje, traukia – visi jo ieško, nori paglostyti.“
Daugiausia dalyvių – studentai
Konkursui pateikta 18 kūrybinių projektų. Daugumą jų pateikė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai, dalyvavo menininkai Gintautas Lukošaitis, Reda Uogintienė, Kazys Bimba, Martynas Gaubas.
Plenero vertinimo komisija atrinko tris skulptūras.
Kreiptas dėmesys į meninę vertę ir profesionalumą, suderinamumą su gamtine, urbanistine ir architektūrine aplinka, formos ir turinio dermę, originalumą, savitumą, atraktyvumą, miesto istorijos atspindėjimą.
Nugalėtojas – bekojis stipruolis
Daugiausia balų surinko G. Lukošaičio skulptūrinė kompozicija „Stipruolis Nosys“, vaizduojanti miesto asmenybę, aprašytą knygoje „Lietuvos stipruoliai“.
Šiaulietis Stasys Nosys jaunystėje išsiskyrė tvirtu kūnu, tačiau 1926 metais, kraunant žvyrą į vagonus, vyras atsidūrė po pajudėjusio vagono ratais ir neteko abiejų kojų. Nelaimė S. Nosio nepalaužė – jis toliau puoselėjo raumeningą kūną, įkūrė nelegalų cirką, atlikdavo įvairius jėgos triukus, gulėdavo ant vinių. Šiauliuose jis buvo jėgos ir užsispyrimo pavyzdys, apie jį sklandė įvairiausi gandai.
Stipruolio garbei skulptorius G. Lukošaitis sukūrė realistinę bekojo atleto skulptūrą savadarbiame vežimėlyje. Svarstoma šią bronzinę skulptūrą ant postamento statyti netoli Šiaulių geležinkelio stoties.
„Šis darbas provokuojantis, bet esu tikras, žmones sudomintų. Tai miesto legenda, dėmesys nuskriaustam žmogui“, – sakė V. Kinčinaitis.
Pirmoji interaktyvi skulptūra
Antroje vietoje – nuotaikinga Martyno Gaubo skulptūra „Mano batai“. Gatvės viduryje pūpsanti aukso spalvos bronzinių batų pora būtų interaktyvi skulptūra – batus galima „pasimatuoti“.
Pasak autoriaus, tai galėtų tapti ritualu, traukos, fotografavimosi vieta. Žmonės galėtų susikurti įvairias istorijas – vaikystė, kai maži vaikai vaikšto su per dideliais tėvų batais, „Auksinio berniuko“ batai ar mieste veikusio „Elnio“ batų fabriko simbolika. Batus planuojama statyti Šiaulių pėsčiųjų bulvare ant šaligatvio.
V. Kinčinaitis pažymi, jog tai būtų pirmoji interaktyvi skulptūra Šiauliuose, kada žiūrovas įsilipęs į batus pats tampa skulptūros dalimi.
Prieš aštuonerius metus idėja pastatyti mieste paminklą šlepetėms jau buvo iškelta vieno šiauliečio, kai visuomenė aptarinėjo, ar tikrai Valdas Adamkus iki prezidentavimo yra gyvenęs Šiauliuose. Tada taip pat siūlyta „įsispirti“ į šlepetes – sėkmei ar dėl linksmumo.
Angelai – ant sienos
Trečioji išrinkta menininkės Redos Uogintienės skulptūrinė kompozicija „Angelų lietus“ – neįprastos formos, vandens lašus primenančios perlinkusios žmonių figūros.
Pagal autorės sumanymą jos turėtų kabėti ant Šiaulių dailės galerijos sienos. Bus diskutuojama, galbūt skulptūrai parinkti kitą fasadą, sumažinti angelų-lašų kiekį, svarstomos medžiagos.
„Tai šiuolaikinio meno sprendimas, kai žiūrint į skulptūrą kyla įvairiausių asociacijų. Ji vizualiai provokuojanti. Į tokią skulptūrą ant fasado daug kas pakeltų galvą“, – svarstė V. Kinčinaitis.
Skulptoriai parodė geranoriškumą
Šiaulių miesto savivaldybė iš privatizavimo fondo pagal Miesto kultūros plėtros programą plenerui skyrė 40 tūkstančių litų. Menininkams bus skirta po 12 tūkstančių litų, už kuriuos jie turės įsigyti reikiamas medžiagas, pastatyti skulptūrą, ją įtvirtinti.
Pasak V. Kinčinaičio, pinigų suma yra labai maža.
„Skulptoriai parodė iniciatyvą, geranoriškumą. Jie tiesiog nori dalyvauti miesto kūrime“, – sakė menotyrininkas. V. Kinčinaitis tikisi, jog viskas bus sėkmingai, nes skulptoriai yra profesionalai, gerai išmanantys technologinius dalykus.
Po konkursinio plenero etapo būsimi darbai bus derinami su miesto Savivaldybės skyriais dėl vietos, bendraujama su menininkais dėl darbų eigos.
Planuojama, jog viešųjų miesto erdvių akcentus bus galima pamatyti jau per Šiaulių miesto gimtadienį.
Artūro JAUGĖLOS nuotr.
STIPRUOLIS: Daugiausia komisijos balų surinko Gintauto Lukošaičio skulptūrinė kompozicija „Stipruolis Nosys“, realistiškai vaizduojanti istorinę Šiaulių asmenybę – bekojį atletą Stasį Nosį.
Šiaulių dailės galerijos nuotr.
INTERAKTYVUMAS: Martyno Gaubo skulptūra „Mano batai“ – aukso spalvos bronzinių batų pora – būtų interaktyvi skulptūra, batus galima bus „pasimatuoti“.
ANGELAI: Redos Uogintienės skulptūrinė kompozicija „Angelų lietus“ – neįprastos formos, vandens lašus primenančios perlinkusios žmonių figūros.
POŽIŪRIS: „Miestas su savo skulptūromis gyvena kaip gyvas organizmas: kažkas miršta, kitoje erdvėje atgimsta, keliauja. Nieko nėra statiško. Miestas be skulptūrinių akcentų – ne miestas“, – pabrėžė menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.