Šiaulių istorija bus atkurta žemėlapyje

Šiau­lių is­to­ri­ja bus at­kur­ta že­mė­la­py­je

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Hu­ma­ni­ta­ri­kos ty­ri­mų cent­ras ku­ria in­te­rak­ty­vų že­mė­la­pį, ku­ria­me bus pa­žy­mė­ti svar­būs šimt­me­čio ob­jek­tai. Pa­si­tel­kus že­mė­la­pį, bus ga­li­ma ke­liau­ti Są­jū­džio, Ro­man­ti­kos ar Gro­žio ta­kais. Šiuo me­tu kau­pia­ma in­for­ma­ci­ja, ją pa­teik­ti ga­li kiek­vie­nas. Pir­ma­sis pro­jek­to „Šiau­lių mies­to is­to­ri­nės ir kul­tū­ri­nės at­min­ties že­mė­la­pis“ eta­pas bus baig­tas gruo­dį.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Ren­ka duo­me­nis

Pa­sak Šiau­lių uni­ver­si­te­to Hu­ma­ni­ta­ri­kos ty­ri­mų cent­ro va­do­vo dr. Si­mo­no Strel­co­vo, at­min­ties že­mė­la­pio idė­ja prieš po­rą me­tų ki­lo iš moks­li­nio in­te­re­so ir ty­ri­nė­ji­mų.

Praė­ju­sių me­tų ru­de­nį Hu­ma­ni­ta­ri­kos ty­ri­mų cent­re S. Strel­co­vas su ko­le­go­mis Ne­ri­ju­mi Bra­zaus­ku, Re­gi­na Kva­šy­te, Ge­no­vai­te Ka­čiuš­kie­ne ta­rė­si dėl hu­ma­ni­ta­ri­kos skait­me­ni­ni­mo. Svars­ty­da­mi apie Lie­tu­vos šimt­me­čio mi­nė­ji­mą, nu­ta­rė, kad veik­las rei­kia pra­dė­ti nuo sa­vo kie­mo – Šiau­lių mies­to. Pa­reng­tas pro­jek­tas „Šiau­lių mies­to is­to­ri­nės ir kul­tū­ri­nės at­min­ties že­mė­la­pis“ su­lau­kė Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės pa­ra­mos.

Su­ma­ny­mo tiks­las – Šiau­lių mies­to erd­vi­nė­je sche­mo­je su­dė­lio­ti taš­kus, ku­rie leis­tų pa­si­rink­ti rū­pi­mą marš­ru­tą su is­to­ri­niu pa­sa­ko­ji­mu nuo 1918 me­tų iki šių die­nų.

Tam rei­kia su­kaup­ti kuo dau­giau ži­nių apie mies­tą. Ar­chy­vi­nė me­džia­ga in­ten­sy­viai ren­ka­ma, bet bū­ti­ni ir žmo­nių pa­sa­ko­ji­mai. Su ko­le­ga Mo­des­tu Gri­ga­liū­nu S. Strel­co­vas nu­spren­dė, kad ge­riau­sias bū­das gau­ti in­for­ma­ci­ją – elekt­ro­ni­nė ap­klau­sa.

Su­kur­ta sve­tai­nė http://mususiauliai.eu, jo­je pa­teik­ti klau­si­mai, į ku­riuos kvie­čia­mi at­sa­ky­ti bu­vę bei esa­mi šiau­lie­čiai. Pla­ti­na­mos ir skra­ju­tės su pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja apie pro­jek­tą.

Spa­lio pa­bai­go­je-lapk­ri­čio pra­džio­je mies­tie­čiai, o ypač – vy­res­ni, bus kvie­čia­mi į su­si­rin­ki­mus pa­si­da­ly­ti pri­si­mi­ni­mais.

Pro­jek­to įgy­ven­din­to­jai yra įsi­pa­rei­go­ję su­rink­ti duo­me­nis ir juos ka­ta­lo­gi­zuo­ti. Šiuo me­tu iden­ti­fi­kuo­ta be­veik 1 500 Pir­mo­sios Res­pub­li­kos ob­jek­tų, jie yra vie­ne­ti­niai – ne­per­si­den­gian­tys. So­viet­me­čiu ir po Ko­vo 11-osios ob­jek­tų skai­čius ženk­liai išau­ga. Iš vi­so šiuo me­tu dis­po­nuo­ja­ma 4 000–5 000 ob­jek­tų.

Nau­ji po­tė­piai

Že­mė­la­pio pro­jek­tas, sa­ko S. Strel­co­vas, pri­me­na spal­vi­ni­mo kny­ge­lę suau­gu­siems.

„Šiau­lių gy­ven­to­jai ga­li praei­čiai su­teik­ti to­kias spal­vas, ko­kias pa­tys ma­to. Pro­jek­tas – uni­ka­lus, nes yra bend­ruo­me­niš­kas, lei­džia ki­taip pa­žiū­rė­ti ir į mies­tą, ir bend­ruo­me­nės is­to­ri­ją“, – sa­ko S. Strel­co­vas.

Dar­bi­nė­je ver­si­jo­je nu­ma­ty­ta 10 ta­kų, dar du pa­lik­ti re­zer­ve. Tarp jų – Mais­to, Gro­žio, Ro­man­ti­kos, Pra­mo­nės-vers­lo, As­me­ny­bių, Są­jū­džio, Kri­mi­na­li­nis, Spor­to, Lais­va­lai­kio ta­kai.

Da­lis ta­kų bus ku­ria­mi re­mian­tis is­to­ri­niais ty­ri­mais, ki­ti – pa­gal žmo­nių pa­sa­ko­ji­mus.

„Pa­vyz­džiui, Gro­žio ta­kas ro­dys vie­tas, su­si­ju­sias su mies­to gro­žio in­dust­ri­ja. Bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti, kur, tar­ki­me, 1925 me­tais mies­to po­nios gra­ži­no­si prieš ei­da­mos į teat­rą ar res­to­ra­ną. Ro­man­ti­kos ta­kas pa­ro­dys, kur su­si­ti­ki­nė­jo po­ros. Že­mė­la­py­je ma­ty­sis ir ob­jek­tų kai­ta so­viet­me­čiu bei po Ko­vo 11-osios“, – sa­ko pro­jek­to va­do­vas.

Pa­sak S. Strel­co­vo, da­lis mies­to yra pa­ki­tu­si ne­grįž­ta­mai, pa­sta­tai nu­griau­ti. Su­kū­rus at­min­ties že­mė­la­pį, žmo­nės tu­rės ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti, ko­kie bu­vo Šiau­liai.

„Man, kaip is­to­ri­kui, Šiau­liai iš­ki­lo ki­to­mis spal­vo­mis. Ma­nau, moks­lei­viams, mo­ky­to­jams ir vi­siems, be­si­do­min­tiems is­to­ri­ja, tu­rė­tų at­si­ver­ti vi­siš­kai nau­ji mies­to is­to­ri­jos po­tė­piai“, – sa­ko S. Strel­co­vas.

Nuo­lat pil­dy­sis

S. Strel­co­vas ma­no, kad su­da­ry­tas že­mė­la­pis pa­dės įdo­miau leis­ti lai­ką mies­to vie­šo­sio­se erd­vė­se. Sprag­te­lė­jus ant pa­žy­mė­to taš­ko že­mė­la­py­je, tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti trum­pa in­for­ma­ci­ja apie ob­jek­tą.

Atei­ty­je pa­teik­tą me­džia­gą pla­nuo­ja­ma iš­vers­ti į ki­tas kal­bas.

Pa­sak S. Strel­co­vo, dar neaiš­ku, kaip at­ro­dys ga­lu­ti­nis va­rian­tas. Vie­na iš idė­jų – nau­do­ti „Goog­le Maps“ plat­for­mą. Svars­to­ma ir apie mo­bi­lią­ją ap­li­ka­ci­ją. Atei­ty­je ant pa­sta­tų ga­lė­tų at­si­ras­tų QR ko­dai.

Pro­jek­to „Šiau­lių mies­to kul­tū­ri­nės ir is­to­ri­nės at­min­ties že­mė­la­pis“ pir­ma­sis eta­pas bus baig­tas gruo­džio pra­džio­je.

„Pro­jek­tas tę­sis tol, kol bus as­me­nų, ga­lin­čių pa­pil­dy­ti in­for­ma­ci­ją, to­dėl že­mė­la­pis nuo­lat pil­dy­sis, kei­sis, ko­re­guo­sis. Juk tas pa­ts ob­jek­tas ga­li tu­rė­ti vi­siš­kai skir­tin­gus pa­sa­ko­ji­mus“, – sa­ko S. Strel­co­vas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

RA­GI­NI­MAS: Šiau­lių uni­ver­si­te­to Hu­ma­ni­ta­ri­kos ty­ri­mų cent­ro va­do­vas dr. Si­mo­nas Strel­co­vas ra­gi­na esa­mus ir bu­vu­sius šiau­lie­čius pa­si­da­ly­ti pri­si­mi­ni­mais apie tai, kas neįt­rauk­ta į ofi­cia­lią­ją mies­to is­to­ri­ją.