Šiauliai nėra socialdemokratų tėvonija

Šiauliai nėra socialdemokratų tėvonija

Šiauliai nėra socialdemokratų tėvonija

Rūta JANKUVIENĖ

ruta@skrastas.lt

Šiaulių socialdemokratai, laikantys miesto vadžias, įtikėjo, jog Šiauliai – amžina jų tėvonija. Atsitokėti nepriverčia nei trūkusi partnerių kantrybė, nei savų gretų byrėjimas. Į socdemų „patirtį“ neverta būtų gilintis, jeigu jie neturėtų ambicijų ir toliau valdyti.

Šią kadenciją socialdemokratai ne į kalną kilo, o tik ritosi žemyn. Nors buvo įgiję tokį šiauliečių pasitikėjimą, kurio kitos partijos galėjo tik pavydėti.

Per Seimo rinkimus nugalėjo visose trijose miesto vienmandatėse apygardose. Per savivaldos rinkimus laimėjo trečdalį vietų miesto Taryboje, sudarė didžiausią frakciją, užėmė mero poziciją, o vėliau ir Administracijos direktoriaus.

Šiandien frakcija Taryboje trupa, o socdemų deleguotas direktorius išverstas iš posto. Per 200 narių pasitraukė iš parlamentaro Edvardo Žakario vadovaujamo partijos skyriaus. Juos išsivedė ne kas kitas, o buvusi „dešinioji skyriaus pirmininko ranka“ – parlamentaras Valerijus Simulik.

V. Simulik su savo komanda – buvusiais socialliberalais – socdemus paliko, nes rengiasi tiesioginiams mero rinkimams. Tikina, jog su E. Žakariu išsiskyrė „draugiškai“.

Bet su V. Simulik išėjo ir „tikrųjų“ socialdemokratų. Neslepia, jog traukiasi, nes skyriuje demokratijos ir diskusijų mažai likę. Vyrauja E. Žakario vienvaldiškumas ir skyriaus narių paklusnumas pirmininkui.

Miesto Taryboje direktoriaus nuvertimą praėjusią savaitę inicijavo ne opozicija, o valdančiosios koalicijos partneriai.

Opozicija tik palaikė, ironizuodama: „Socdemai – mieste vyraujanti jėga, ir kuo jiems geriau, tuo ir miestui geriau.“ Todėl esą norintys, kad socdemai pasirinktų kompetentingesnį direktorių.

Jokia paslaptis, kad Savivaldybės administracijos direktorius, kuris vos 10 mėnesių išsilaikė poste, buvo E. Žakario parinktas kandidatas.

Tarybos nariai pakraipė galvas, kad socialdemokratai siūlo net jiems patiems mažai žinomą žmogų, bet nusiplovė rankas. Balsavo „už“ visa valdančioji koalicija.

Kuo socialdemokratams blogiau – tuo kitoms partijoms geriau? Ypač, kad rinkimai jau buvo ne už kalnų.

Po kelių mėnesių jau buvo aišku, kad į pareigas buvo deleguotas „geras žmogus“, bet kažin ar kada anksčiau pravėręs Savivaldybės duris. Kad atėjo dar tik mokytis dirbti Savivaldybės administracijos vadovu.

Vadovu, valdančiu 250 milijonų litų biudžetą ir rikiuojančiu 240 valdininkų ir 100 biudžetinių įstaigų veiklą.

Mokėsi sąžiningai, vis padūsaudamas, „kiek yra darbo“. Bet vis tiek sulaukė interpeliacijos dėl kompetencijos stokos. Trūko socialdemokratų partnerių „tvarkiečių“ kantrybė.

Trūko ne vien dėl direktoriaus. „Tvarkiečių“ buvęs lyderis Vidmantas Japertas, palikdamas Tarybą, tiesiai šviesiai pareiškė, jog tapo nebeaišku, kur yra priimami sprendimai: Seimo narių kabinetuose, darželių vedėjų?

Dėsninga, kad nuo pirmojo savo prisistatymo Taryboje direktorius dėkojo už pasitikėjimą partijai ir žadėjo tartis „su partija ir Seimo nariais“.

Kad reikia tartis ir su Taryba, jos komitetais, frakcijomis, ir ne tik valdančiomis, nesusivokė nė per 10 mėnesi,ų praleistų Savivaldybėje.

Ar šiandien socialdemokratai ir jų vedlys E. Žakaris jaučia kokią atsakomybę, kad žmogus pelnė „nekompetentingo“ vardą, kad jo politinė karjera praktiškai yra sugadinta?

Panašu, kad ne. Įsitikinę, jog direktorius buvo „atstatydintas už sąžiningą darbą“.

Išspausdintame pareiškime aiškina, jog tikrasis direktoriaus atleidimo tikslas esą yra tas, kad „savivaldybės administracijai vadovauti netiko neturintis asmeninių interesų žmogus, trukdęs nepagrįstai švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus“.

O pagrįstai švaistyti netrukdė?

Socialdemokratai galėtų prisiminti, kiek kainavo mokesčių mokėtojams atstatydinto direktoriaus „išeiti mokslai“ Savivaldybėje: jam mokėtas beveik 7000 litų atlyginimas, o už visą „kadenciją“ atseikėta beveik 70 tūkstančių litų.

Gal patys socialdemokratai galėtų išvardyti, kokiems „švaistymams“ direktorius užkirto kelią, nes nė vieno taip ir neįvardijo.

Pasakę „a“ galėtų pasakyti ir „b“ – rinkėjams pravartu būtų žinoti.