Naujausios
„Šiauliai, esate nuobodūs – ką galite pasiūlyti?“
Šiauliečiai penktadienį sukviesti į „Aušros“ muziejaus ir Vilniaus universiteto istorikų inicijuotą diskusiją „Šiaulių tapatybė: „Saulės žemė ar vartai į Šiaurę?“. Moderatorius profesorius Alfredas Bumblauskas provokavo: „Šiaulių įvaizdis – Saulėnas ir beisbolo lazdikė...“, „didžiausias Lietuvos bažnytkaimis“.
„Dekonstruokite tą tapatybę“, – ragino A. Bumblauskas.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@ skrastas.lt
Turtinga istorija ir silpnas įvaizdis
Diskusijoje, surengtoje Fotografijos muziejaus salėje, kultūros, švietimo, meno, verslo, jaunimo atstovai išgirdo ne vieną provokuojančią sostinės istorikų mintį.
Ar užtenka Šiauliams tik Saulės miesto įvaizdžio, juk saulės čia nedaug?
Raimundas Balza, „Aušros“ muziejaus direktorius, priminė, jog 780 metų gyvuojantys Šiauliai turi turtingą istoriją.
XVIII amžiaus pabaigoje įgijo laisvo miesto privilegiją, reikšmingi buvo ir cariniais laikais. Pirmosios Respublikos metais – antras Lietuvos miestas (po Kauno), išgyvenęs „aukso amžių“. Šiauliečiai 1918 metų Nepriklausomybės akto signatarai buvo ir akto teksto autoriai.
„Parodykime stipriąsias puses, matome, kad dabar miesto įvaizdis yra silpnas“, – sakė R. Balza.
„Neatvykome mokyti, kaip gyventi, sukvietėme diskusiją susimąstyti“, – pabrėžė renginio idėjos autorė šiaulietė Luka Lesauskaitė, VU Istorijos fakulteto magistrantė. – Yra poreikis kalbėti apie miesto tapatybę, nes yra žmonių, kurie net gėdijasi sakyti, jog iš Šiaulių.“
Profesorius A. Bumblauskas „pirmą raundą“ skyrė „svarstymams iš šono“, šaipėsi ir provokavo: „Mano pirmasis Šiaulių įvaizdis – „saulėno vaizdinys, beisbolo lazdikės.“
Šiaulių ir Saulės mūšio sąsajos taip pat keliančios „įtarimų“. Mūšio vieta nėra aiški. Jeigu Šiauliai sieja save su Saulės mūšiu, tai, profesorius žodžiais, „bent iš Joniškio galėtų atsiimti tą pievą“.
„XVIII amžiaus pabaigoje Šiauliai buvo labai garbingų laisvųjų miestų sąraše, bet šiaip atrodė didžiausias Lietuvos bažnytkaimis, nieko daugiau, – žvilgsniu dalijosi profesorius ir ragino: – Dekonstruokite tą tapatybę.“
Pavyzdžiui, jam pačiam atrodo, kad „Šiaulių bažnyčia – tai Lietuvos vartai į Šiaurę, į Rygą“.
Ne vien Šiaulių problema
A. Bumblauskas pabrėžė, jog „tapatybė – tai, kas mus jungia“.
Ne vien Šiauliams tai aktualu. Vilniui – taip pat. Vilniaus problema – „lietuviai kolonistai“, nežinantys daugiataučio miesto istorijos. Internetinėje erdvėje radęs, jog pasauliui „Vilnius pristatomas, kaip Frenko Zapos miestas – jokių Gediminų“.
„Vilniaus kaip LDK metropolio įvaizdis nepanaudojamas, – sakė A. Bumblauskas. – O ką šiauliškiai gali parodyti pasauliui?“
Miesto tapatybės ir įvaizdžio problemas įvardijo VU Istorijos fakulteto dėstytojai dr. Salvijus Kulevičius, dr. Marija Drėmaite, dr. Tomas Vaiseta.
Saulės tik įvaizdyje daug
S. Kulevičius, buvęs šiaulietis, kėlė klausimą, kiek Saulės miesto įvaizdis yra potencialus, nors ir skamba aikščių ir prekybos centrų pavadinimuose?
Dar 1935 metais Saulės mūšis jau įvardytas Šiaulių „garbės reikalu“. 1968 metais saulė atsiranda miesto herbe. 1986 metais Saulės mūšio idėja įkūnijama ir Saulės laikrodžio aikštėje. Taip eita Saulės žemės įvaizdžio link.
Stanislovo Kuzmos aikštei sukurta „Šaulio“ skulptūra apeliuoja, kad nuo šaulio galėjo kilti miesto pavadinimas. Ar šis simbolis pakankamai eksploatuojamas?
„Kiekvienas simbolis – etiketė, epitetas, bet kas už jų? Kokia idėja, koks turinys? – klausė istorikas. – Koks tapatumas gali traukti? Žagarė traukia vyšniomis, Burbiškės – tulpėmis. Ar į Šiaulius turistai važiuos dėl saulės, kurios čia nėra daug?“
Jis kritikavo oficialią miesto viziją – „Šiauliai – Saulės miestas – atviras, veržlus, saugus“.
„Saulė – šiltas įvaizdis ir nieko daugiau, keliami siekiai jo neatitinka“, – sakė S. Kulevičius.
„Saulės miestas – politikos rezultatas, mūsų susitarimo reikalas, – gynė viziją Šiaulių universiteto profesorius Arūnas Gumuliauskas, miesto Tarybos narys. – Bet jeigu taip susiklostė, vystykime tą įvaizdį, negi viską laužysime?“
„Gal tada Saulės miestas – vienintelis Šiaurės Lietuvoje“, – siūlė Zenonas Sabalys, miesto garbės pilietis.
Jo nuomone, reikia išryškinti kultūros dalykus, žymias istorines asmenybes, nereikia atmesti ir to, kas buvo sovietmečiu kurta. Plojimų jis sulaukė ir pabrėžęs: „O kas tie vilniečiai? Kauniečiai ir šiauliečiai.“
Miestietišką įvaizdį siūlo stiprinti
M. Drėmaitė teigė, jog Šiaulių turizmo informacijos centras turistus vilioja nieko nesakančiomis ekskursijomis „Saulės miestas“, „Žemaitiškos tradicijos“. Pastarosios iš viso propaguoja ne miesto, o kaimo kultūrą.
„Tapatybei svarbu, kuo Šiauliai išsiskiria Lietuvos kontekste“, – sakė ji ir siūlė naudoti pramonės miesto įvaizdį, išryškinti modernų miestiškumą.
Sovietmečiu garsinto darbininkų miesto įvaizdžio siūlė nesikratyti, nes jis suderinamas su aukštų technologijų įvaizdžiu.
Šiaulių įvaizdžiui gali pasitarnauti tarpukario modernistinė architektūra ar pėsčiųjų bulvaras, kuris toks buvo pirmasis Tarybų Sąjungoje ir trečias Europoje.
„Ne tik liaudies juosta gali išryškinti tapatumą“, – sakė M. Drėmaitė.
„Nelaimingas miestas, kuris kildina save iš mūšio, nelaimingesnis tik miestas, kildinantis save iš krepšinio“, – ironizavo T. Vaiseta.
Jis pabrėžė, jog negalima iškirpti iš atminties ir sovietmečio laikotarpio. Politiškai jis suvokiamas kaip „nenormalus“, kaip buvęs tik kolaboravimo ir pasipriešinimo laikotarpis.
„Politiškai teisinga, bet žmonės to nesuvokia, nes tuo laiku gyveno ir tai buvo jų normalumo laikotarpis, – sakė T. Vaiseta. – Tapatybė yra tam, kad išlaikytume bendrystę ir reikia ieškoti schemos, kaip įtaikyti į ją ir sovietmetį.“
Diskusijoje šiauliečiai daugiau klausęsi, nei kalbėję, sulaukė A. Bumblausko kritikos: „ Nieko neišgirdau, ką norite pranešti pasauliui – esate nuobodūs.“
„Kodėl negali Šiauliai pasivadinti saldžiuoju miestu – jūsų neišgelbės garsios pavardės, – tvirtino profesorius, bet čia pat pareiškė: – Kodėl apie Amerikos cento kūrėją V. D. Brenerį nieko nekalbate? Tai – garsiausias pasaulio šiaulietis! Girdėjau, siūlyta statyti Valdovo skulptūrą, o pastatykite kitą – Linkolno sostą ir pasodinkite į jį V. D. Brenerį.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MODERATORIUS: Diskusijos moderatorius VU profesorius istorikas Alfredas Bumblauskas šiauliečius emocingai ragina galvoti: „Ką norite pranešti bendruomenei, o ką pasauliui?" Kairėje – VU magistrantė, šiaulietė Luka Lesauskaitė, renginio idėjos autorė, dešinėje – dr. Marija Drėmaitė.