Naujausios
Šiaulietės iniciatyva pasklido po visą Lietuvą
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėjos Aldonos Šiaulienės prieš penkerius metus sumanyta knygų dovanojimo iniciatyva tapo populiaria akcija „Knygų Kalėdos“, kurią globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Bibliotekininkė neabejoja: skaitymas ne tik teikia džiaugsmą, bet ir gydo.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Idėja nuo laiško
A. Šiaulienė bibliotekoje dirba keturis dešimtmečius, Vaikų literatūros skyriui vadovauja tris dešimtmečius. Šiame skyriuje per metus apie 3 000 skaitytojų apsilanko maždaug 40 000 kartų.
2012 metais A. Šiaulienei buvo suteiktas Geriausio metų bibliotekininko vardas už naujų bibliotekos paslaugų, skirtų vaikams ir jaunimui, tobulinimo iniciatyvas, naujų darbo metodų bibliotekose taikymą.
Prieš Kalėdas bibliotekininkę už meilę vaikams ir „Knygų Kalėdų“ iniciatyvą apdovanojo Šv. Kazimiero ordinas.
Praėjusių metų pabaigoje A. Šiaulienė su moksleiviais buvo pakviesta į Prezidentūrą – penktųjų „Knygų Kalėdų“ akcijos atidarymą.
Interviu su A. Šiauliene – prasidėjus 2016-iesiems, Bibliotekų metams.
– Šiemet Lietuvoje vyko penktosios „Knygų Kalėdos“. Jūsų iniciatyva tapo visos šalies tradicija. Kaip buvo sumanyta ši akcija?
– Prieš penkerius metus birželio mėnesį organizavome knygų veikėjų eitynes. Tuo metu mokykloms, viešosioms bibliotekoms smarkiai trūko knygų.
Apie 300 dalyvių, apsirengusių knygų veikėjų personažais, pražygiavo Vilniaus gatvės bulvaru, nešėsi plakatus „Skaitymas – jėga!“, „Vasarą leidžiame su knyga“. Amfiteatre vaikai ant ritinio rašė laiškus Prezidentei. Išdėstė mintis, kodėl nori skaityti. Laiškų rašymą tęsėme bibliotekoje.
Spalio pradžioje nuvežėme laiškus į Prezidentūrą. Pridaviau laiškus Kanceliarijoje. Po beveik dviejų mėnesių paskambino iš Prezidentūros ir pasakė, kad Prezidentė nori pakviesti 150 vaikų iš Šiaulių į akciją „Knygų Kalėdos“ kartu įžiebti eglutę.
Praėjusių metų pabaigoje Šiaulių vaikai vėl buvo pakviesti dalyvauti penktųjų akcijos metinių šventėje. Prezidentė akcentavo, kad būtent Šiaulių vaikai darė spaudimą, rašė laiškus. Šiaulių miesto vaikams buvo suteikta garbė užduoti pirmąjį klausimą „Protų mūšyje“.
– Ar tikėjotės, kad laiškai įkvėps ilgalaikei visos Lietuvos akcijai?
– Nieko panašaus negalvojau. Dabar „Knygų Kalėdų“ akcija pereina į kitą lygmenį: gyventojus, bibliotekos vartotojus kviečiame ne tik dovanoti knygas, bet ir dalyvauti renginiuose. 2015 metais akcentuota savanorių veikla bibliotekoje.
Lankėsi ožiukas Oskaras
– Organizuojate vaikų augintinių dienas bibliotekoje. Kaip gyvūnai skatina skaityti?
– Pastebėjome, kad vasarą skaityti ateina ne mažiau vaikų nei per mokslo metus. Be to, norisi, kad kuo daugiau šeimų ateitų.
Jau kelinti metai prašome atsinešti augintinių. Šeima papasakoja, kaip augina gyvūną, su kokiomis problemomis ir džiaugsmais susiduria. Pasižiūrime videosiužetų, surenkame literatūrą (ir grožinę) apie augintinį, paruošiame viktoriną, piešiame arba rašome atviruką gyvūnui.
Bibliotekoje viešėjo ne tik šunų ir kačių, bet ir triušis, ežiukas, muskusinės antys, gaidys, jūrų kiaulytės, papūgėlės. Praėjusią vasarą iš Šapnagių buvome atsivežę ožiuką. Jam vaikai sugalvojo vardą Oskaras. Vaikams buvo įvykis, pirmą kartą bibliotekoje – ožiukas.
– Kaip keičiasi vaikų skaitymo įpročiai?
– Vaikai nebenori skaityti knygų, kur yra daugiau aprašymų, nori dinamikos, dialogų. Jei anksčiau skaitydavome knygas nuo pradžios iki galo, dabar, jei vaikui pasirodė, kad neįdomu, numes knygą.
Mažesniems vaikams labai svarbu, kad būtų suprantami ir įdomūs paveikslėliai.
Daug skaitoma virtualioje erdvėje, šis skaitymas šiek tiek kitoks, vaikai pripranta prie ekrano kultūros, vaizdinio skaitymo. Fiziniam skaitymui lieka mažiau susitelkimo. Manau, vaikams trūksta laiko, per daug išsibarsto.
– Dėl ko vaikai ateina į biblioteką?
– Mažiesiems organizuojame žaidybines ekskursijas – dalijame į grupes, sugalvojame užduočių, parodome bibliotekos automatinę knygų išdavimo sistemą, knygų įdomybes. Juos tai domina.
Mūsų tikslas – kuo labiau garsinti bibliotekos paslaugas, nes net mokytojai, paklausus, kokias paslaugas teikia biblioteka, patraukia pečiais: išduoda knygas, o daugiau – stop. Vien Vaikų literatūros skyriuje yra per 30 paslaugų.
Per LIBIS katalogą knygas galima užsisakyti iš namų, bet kuriuo laiku prasitęsti pasiėmimo laiką, susiformuoti literatūros sąrašą. Bibliotekoje galima pačiam išsiduoti knygą į namus ir grąžinti – nebereikia bibliotekininko.
Iš anksto susiderinus, vaikai, mokyklos gali pristatyti, eksponuoti parodas. Vaikai dalyvauja renginiuose, susitikimuose su rašytojais.
Mokytojai bibliotekoje gali vesti integruotą pamoką, tėveliai su vaikais – žaisti žaislotekoje. Vaikų literatūros skyriuje paslaugoms skirti šeši kompiuteriai.
Padedame ruošti namų darbus.
Keičiasi temos
– Europoje šeimoms populiaru leisti laiką bibliotekose. Ar dažnai sulaukiate vaikų su tėvais?
– Šeimų daugėja ir ypač – sekmadienį. Nerimaujame, kad žaisloteka yra per maža, nes iki renovacijos svajojome apie atskirą kambarį.
Veiklą norime plėtoti, sugalvoti konsultacijų šeimoms. Dažnos problemos – vieni vaikai yra labai agresyvūs, kiti nemoka prisitaikyti, treti yra tiesiog kitokie, o dar kiti – turi įvairių baimių.
Šeimoms norime parodyti, kaip galima vaikams padėti skaitant knygas. Skaitymas ir kalbėjimas apie tai, kas perskaityta, vaikus gali gydyti. Tai – savotiška knygų terapija.
Porą metų turėjome programą – vaikai skaitydavo tekstukus šuniui Plutui. Dabar iškilo problema, nes nelengva rasti savanorį su šunimi.
– Ką dabar vaikai skaito? Ar tebėra populiari klasika?
– Dalis vaikų klasikos knygų yra populiarios. Bet atsiranda daug naujų temų. Skyrybos, netektis, blogi įpročiai atsispindi knygose. Žymiai daugiau mokyklinio gyvenimo – draugystės, meilės. Vaikai mėgsta tai, kas jiems yra aktualu.
Nuo 2000 metų atsirado daug knygų su tęsiniais apie blogiukus. Šių personažų niekas nerodo pavyzdžiu, bet jie įdomūs vaikams.
Literatūros kritikai labai ginčijasi: vieni nerekomenduoja skaityti tokių knygų, kiti atvirkščiai – geriau, kad skaito, nei neskaito.
Paaugliai mėgsta amerikiečių rašytojų Rachel Renee Russell ir Jeff Kinney knygas „Prietrankos dienoraštis“ ir „Nevykėlio dienoraštis“. Knygos pritaikytos šiuolaikiniam skaitytojui – teksto nedaug, piešinėliai juokingi, įvykiai liečia kasdienį gyvenimą.
Vaikams labai patinka nuotykiai: mažieji mėgsta amerikiečių rašytojos Francesca Simon knygutes „Blogiukas Henris“. Vyresnėms mergaitėms patinka vampyrinė literatūra, tebemadinga „fantasy“ literatūra. „Haris Poteris“ jau praeina.
Vaikams imponuoja Vytauto V. Landsbergio, Kęstučio Kasparavičiaus knygutės. Tarp paauglių populiari Kristina Gudonytė.
Lietuvių vaikų literatūroje skaitomiausias yra Vytautas Račickas. Jo literatūra irgi nėra labai pozityvi. Ko gero, dabar, kad vaikai skaitytų, visi stengiasi pritraukti negatyvu.
Populiarioms knygoms trumpiname išdavimo laiką iki 10 dienų.
Skubėjimo amžius
– Ką jūs skaitėte vaikystėje?
– Skaičiau knygas, kurios dabar gal jau ir pamirštos: Mykolo Sluckio „Geri namai“, Ethel Lilian Voinich „Gylys“. Skaitydavau ir verkdavau.
Dabar skaitau ir paauglių literatūrą – stengiuosi neatsilikti. Daug skaitau anglų kalba – kartais pagalvoju, oi, kaip būtų gerai, jei skaitoma knyga būtų išversta į lietuvių kalbą.
– Ar naujoji karta dar skaitys popierinę knygą?
– Manau, skaitys. Elektroninė vargina akis, be to, elektroninės skaityklės dar yra arba labai brangios, arba nėra tobulos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BIBLIOTEKININKĖ: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė sako, kad vaikui knygutes reikia pradėti rodyti jau nuo kelių mėnesių. Mažiausiems skaitytojams skirtose bibliotekos lentynose nurodytas amžius – nuo 0 iki 8 metų.
POREIKIS: Vaikų literatūros skyriaus vedėja Aldona Šiaulienė sako, kad į biblioteką ateina ir atostogų grįžusių emigrantų vaikai. Iš jų išgirsta pageidavimų rasti knygą, pavyzdžiui, švedų kalba.