Savivaldybės dalijo gyventojų asmens duomenis

Savivaldybės dalijo gyventojų asmens duomenis

Savivaldybės dalijo gyventojų asmens duomenis

Paaiškėjo, kad Šiaulių regiono savivaldybės neteisėtai teikė gyventojų asmens duomenis Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC). Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos įspėjo savivaldybes nepažeidinėti įstatymų.

Irena BUDRIENĖ

irena@skrastas.lt

„Greičiausiai nebeduosim“

„Greičiausiai gyventojų asmens duomenų Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui nebeduosim“,– „Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Lukšas. Jis dar tarsis su juriste.

Administracijos vadovas nemano, kad Šiaulių rajono savivaldybė padarė didelį pažeidimą, suteikdama gyventojų asmens duomenis ŠRATC. „Mes davėme tik gyventojų pavardes, vardus ir adresus, o asmens kodų – ne“,– tvirtino K. Lukšas.

„Kam šiukšlininkams Jūsų šeimos narių vardai?“

Gyventojų registro tarnybos direktorės Marijos Norkevičienės žodžiais, nėra jokio skirtumo, ar savivaldybės gyventojų asmens duomenis ŠRATC teikė su asmens kodais ar be jų – vis tiek pažeidė teisės aktus.

Gyventojų registro tarnyba su Šiaulių apskrities savivaldybėmis yra sudariusi Asmens duomenų teikimo sutartis, pagal kurias savivaldybės įsipareigojo neatskleisti gautų asmens duomenų.

Be to, savivaldybėms nėra suteikta registro tvarkytojo funkcija, todėl jos negali registre tvarkomų asmens duomenų teikti atskiram juridiniam asmeniui – viešajai įstaigai ŠRATC.

„Kodėl šiukšlininkai turi žinoti jūsų šeimos narių vardus? – stebėjosi M. Norkevičienė.– Jiems pakanka žinoti, kiek asmenų gyvena būste, juk atliekų tvarkymo mokestis skaičiuojamas pagal žmonių skaičių. Be to, būsto savininkas nebūtinai gali čia gyventi“.

Pastebėjo Vyriausybės atstovas

„Pirmą kartą susidūrėme su atveju, kai savivaldybės neteisėtai teikė gyventojų asmens duomenis kitam juridiniam asmeniui. Kiti regioniniai atliekų tvarkymo centrai naudojasi mūsų paslaugomis“,– sakė M. Norkevičienė.

Šį pažeidimą pastebėjęs Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Jonas Novogreckis informavo Gyventojų registro tarnybą, kuri išsiuntė Šiaulių apskrities savivaldybėms raginimus nutraukti gyventojų asmens duomenų teikimą ŠRATC.

Gyventojų registro tarnybos direktorė vylėsi, kad savivaldybės elgsis geranoriškai ir į teisėsaugos institucijas ar Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją kreiptis nereikės.

„Man jau skambino vienas iš merų, berods Šiaulių, ir žadėjo, kad asmens duomenų teikimas ŠRATC -ui bus sustabdytas“,– sakė M. Norkevičienė.

Pašnekovė neslėpė, kad ŠRATC už Gyventojų registro tarnybos paslaugas turėtų mokėti. „Kaina bus sutartinė ir gali siekti nuo 20 centų iki 1 lito būstui“,– informavo direktorė.

Pažeidimas tęsėsi ne vienerius metus

Neseniai vykusiame Pakruojo rajono tarybos posėdyje paaiškėjo, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba dar 2009 metų balandį nustatytė, jog ŠRATC gyventojų asmens duomenis gaudavo pažeisdamas Valstybės registrų įstatymo, Gyventojų registrų įstatymo nuostatas. Bet niekas į tai nekreipė dėmesio.

ŠRATC buvo įpareigotas sukurti ir tvarkyti vietinės rinkliavos mokėtojų registrą pagal Registrų centro, Gyventojų registro, Statistikos departamento, Mokesčių mokėtojų registro, VSDFV, savivaldybių ir kitų subjektų turimus duomenis.

Audito metu nustatyta, kad pradiniai fizinių asmenų duomenys vietinės rinkliavos mokėtojų registrui kurti buvo gauti iš savivaldybių.

Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Tatjana Plukienė mano, kad mokestis už Gyventojų registro tarnybos paslaugas gali padidinti ŠRATC administravimo išlaidas. O tai gali paveikti rinkliavos už atliekų tvarkymą kainą.

PAŽEIDIMAS: Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Jonas Novogreckis informavo „Šiaulių kraštą“, kad pasitvirtino prielaida, jog ŠRATC neteisėtai teikti gyventojų asmens duomenys.

Redakcijos archyvo nuotr.