Naujausios
Savivaldybės abejoja pačių sukurtu monopolininku
Šiaulių apskrities savivaldybėse prabilta apie atliekų rūšiavimo naudą ir kam ji turėtų atitekti. Pačių savivaldybių sukurtas atliekų tvarkymo monopolininkas Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) revoliucingas idėjas žaboja savivaldybių bendradarbiavimo sutartimi.
Janina VANSAUSKIENĖ
janinaV@skrastas.lt
Pakruojo politikai – pirmieji
Vos ne metus taisytas ir tobulintas ŠRATC sutarties projektas praėjusią savaitę pateiktas savivaldybių politikų teismui. Dokumentas turėtų būti pasirašytas, kai jam pritars regiono savivaldybių politikai. Savivaldybių bendradarbiavimo sutartys atsirado praėjus beveik dešimtmečiui nuo ŠRATC įkūrimo.
Šios sutarties projektams praėjusią savaitę pritarė Pakruojo ir Kelmės rajonų savivaldybių tarybos. Pakruojiečiai, iš ŠRATC direktoriaus Raimundo Jakučio, pristačiusio šio dokumento projektą, išgirdę, jog jie sutarčiai pritarė pirmieji, net aiktelėjo: ar nepaskubėta, ką mano kitos savivaldybės?
Mat pakruojiškiams taip ir nepavyko išsiaiškinti, ar savivaldybė, būdama ŠRATC dalininkė, savo teritorijoje imdamasi atliekų rūšiavimo, nepažeistų šios sutarties sąlygų ir neužsidirbtų baudų. Nes šiame dokumente yra punktas, kuriame nurodoma, jog savivaldybės, nevykdydamos prisiimtų įsipareigojimų, privalės atlyginti dėl to patirtus kitų ŠRATC dalininkų nuostolius.
„ŠRATC atliekų nerūšiuoja. To rajone dabar imasi kita įmonė, tačiau ar teisinga raginti gyventojus atliekas rūšiuoti ir atiduoti veltui, kai už jas perdirbėjai moka didžiulius pinigus?“, – klausimą kėlė Tarybos narė Erika Kižienė.
Tokią nuomonę palaikiusi opozicija įsitikinusi, jog Savivaldybė, imdamasi rūšiavimo, ne tik sukurtų naujų darbo vietų, bet ir sumažintų išvežamų ŠRATC -ui buitinių atliekų kiekius bei kaštus. Dėl to, manoma, galėtų būti mažinamas ir atliekų tvarkymo mokestis gyventojams.
Pasirašyti arba skirstytis?
Tokią išeitį mato Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. Jis „Šiaulių kraštui‘ sakė, kad miesto Savivaldybė, kuri yra nustačiusi šiauliečiams 4 litais mažesnį mokestį už šiukšles nei kitos savivaldybės, griauti regioninės atliekų tvarkymo sistemos neketina. Tačiau pertvarkos atliekų tvarkymo centro viduje, jo nuomone, esą jau subrendusios. ŠRATC-o pateiktą sutarties projektą miesto politikai dar nagrinėja.
„ŠRATC-as ir atliekų vežėjai yra suinteresuoti kuo daugiau nuvežti į sąvartyną šiukšlių. Jų rūšiavimas turėtų rūpėti ir vežėjui, ir ŠRATC-ui. Tada klausimas: ar gautos pajamos iš atliekų rūšiavimo turėtų atitekti gyventojų mokesčiams mažinti ar investuojamos požeminiams konteineriams įrengti“,-- apie permainas atliekų tvarkymo sistemoje, dėl kurių savivaldybės turėtų tartis ir įvertinti atsakomybę, sakė V. Damulevičius.
„Jei ŠRATC-as bankrutuotų, tuomet tektų visoms savivaldybėms pasidalyti ir finansinius įsipareigojimus. Ar neatsitiks, kaip jau buvo su regiono šilumos įmone? Mes tik prieš trejetą metų baigėme mokėti buvusios regiono įmonės mums tekusią įsiskolinimų dalį.
Jei kitos savivaldybės bendradarbiavimo sutarties su ŠRATC nenori, turime vieną kelią: susirenkam žaislus ir skirstomės. Kuo anksčiau, tuo mažiau teks nuostolių dalytis“, – įsitikinęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Šiukšlės – pinigai
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas įsitikinęs, kad šioji sutartis turėtų apibrėžti savivaldybių tarpusio santykius ir nustatyti „bendras žaidimo taisykles toje smėlio dėžėje“. Sutarties projektą akmeniškiai dar svarstys vasario Tarybos posėdyje.
„Kai kurios savivaldybės pasiskaičiavo atliekų transportavimo kaštus ir nusprendė, kad perdirbant jas mokestis turėtų būti mažinamas. Mes esame geresnėje padėtyje ir jei tam apsispręstume, ekonomiškai atrodytume geriau,“ – apie atliekų deginimo galimybę modernias technologijas diegiančiame „Akmenės cemente“ sako Akmenės rajono meras.
V. Mitrofanovo teigimu, rajone degias atliekas iš aikštelės iki „Akmenės cemento“ tereiktų vežti tik kilometrą. „Kam jas vežti į Aukštrakius ar statyti naują, šimtus milijonų kainuojančią deginimo stotį prie Klaipėdos?“ – atliekų tvarkymo regione sistemos plėtrą kritiškai vertina V. Mitrofanovas.
„Šiukšlės – pinigai, bet kur jie – niekas nežino. Turime įtarimų, kad šiukšlių srautai prirašinėjami, matom didelių verslo interesų,“ –„Šiaulių kraštui“ sakė Akmenės rajono meras.
Aiškinsis gyventojų interesus
ŠRATC-o direktorius R. Jakutis tvirtina, kad regiono savivaldybių bendradarbiavimo sutartis nesutrukdys kurti savas atliekų rūšiavimo įmones, tačiau šiuo metu rajonuose dirbantys komunalininkai tam tinkamų įrenginių neturi.
„Pereiti prie regiono atliekų rūšiavimo ir diferencijuoto mokesčio jau ruošiamės. Su Šiaulių universitetu tariamės dėl pagalbos išsiaiškinti gyventojų interesus. Svarbiausia – žmones pripratinti atliekas rūšiuoti, todėl tai skatinti per piniginę būtų efektyviausia“, – įsitikinęs R.Jakutis.
Paskaičiuota, kad įdiegus naująją atliekų tvarkymo sistemą regione, kuriai iš Europos Sąjungos fondų yra skirta 54 milijonai litų, rinkliava vienam gyventojui padidės dvidešimčia litų per metus ir sudarys 80 litų. Jis galėtų būti mažinamas tik atliekas rūšiuojantiems žmonėms.
Atliekų rūšiavimo sistema regione turėtų pradėti veikti metų pabaigoje. Tuomet surinktos atliekos bus rūšiuojamos – atskiriamos antrinės žaliavos, buitinės ir žaliosios atliekos kompostuojamos, o perdirbtos atliekos deginamos naujoje atliekų deginimo gamykloje Aukštrakiuose.
ĮTARIMAS: Vitalijus Mitrafanovas, Akmenės rajono meras įtaria, kad šiukšlių srautai prirašinėjami.