Naujausios
Savivaldybė namais bus tik benamiams
Šiauliečiai, savo gyvenamąją vietą deklaravę prie Savivaldybės, bet turintys namus, po pusmečio bus išbraukti iš sąrašų. Nuo sausio 1 dienos įsigaliojusios Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos numatė, kad čia registruoti liks tik benamiai ir išimtinės gyventojų grupės. Iš viso prie Savivaldybės „glaudžiasi“ apie 7 000 šiauliečių.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Liks keli šimtai
Iš viso gyvenamąją vietą prie Lietuvos savivaldybių yra deklaravę apie 106 tūkstančiai asmenų.
Šiaulių savivaldybės Kanceliarijos Asmenų aptarnavimo poskyrio vedėjos Dianos Grigienės teigimu, sausio 1 dieną Savivaldybėje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę 7 075 gyventojai. Dabar jų likę 6 993. Anot specialistės, iki metų vidurio sąrašas turėtų sutrumpėti iki kelių šimtų gyventojų.
Nuo sausio 1 dienos Savivaldybėje savo gyvenamąją vietą gali deklaruoti tik benamiai – asmenys, kurie neturi būsto, glaudžiasi viešose vietose ar gyvena nakvynės namuose. Tai šiemet Šiauliuose padarė šeši benamiai.
Registruotis galės ir žmonės, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose, laikomi tardymo izoliatoriuose. Tokią teisę taip pat turės tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose.
Pasak D. Grigienės, visi jie prie savivaldybės registruotis galės tik pusmečiui. Jei ir vėliau neturės realios gyvenamosios vietos, registracija, pateikus reikiamus dokumentus, bus pratęsiama.
Visi kiti žmonės į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nebus įtraukiami. Jie privalo iki liepos 1 dienos deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Išvykstantiems į užsienį ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui reikia deklaruoti išvykimą.
„Benamio statusas turi būti suprantamas tikrąja to žodžio prasme. Juk dauguma prie Savivaldybės registruotų žmonių tikrai kažkur gyvena – su tėvais ar nuomoja būstą. Jei jie nedeklaruos gyvenamosios vietos, liepos 1 dieną bus automatiškai išbraukti iš Savivaldybės apskaitos. Tada neturės oficialios gyvenamosios vietos“, – sako D. Grigienė.
Nuomininkams – problemos
Specialistė teigia, kad žmonės, pavyzdžiui, nuomininkai, ne savo būste deklaruoti gyvenamąją vietą galės su savininko sutikimu arba legalia nuomos sutartimi. Būsto šeimininkai nuo šiol galės nurodyti datą, iki kurios leidžia nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą bute ar name. Po nustatyto termino laikinų gyventojų duomenys Gyventojų registre bus naikinami automatiškai.
„Kas bus, jei nuomotojas nesutiks leisti nuomininkui deklaruoti gyvenamosios vietos būste? Aišku, dėl to gali kilti problemų. Patarimas vienas – ieškoti namų su tokiu šeimininku, kuris leistų nuomininkams prisiregistruoti“, – teigia D. Grigienė.
Ji priduria, kad taip įstatymo pataisos paskatins būsto nuomotojus legalizuoti savo veiklą ir mokėti valstybei mokesčius.
Įtarė piknaudžiavimą
Specialistė mano, kad deklaravimo tvarkos pasikeitimai leis sumažinti piktnaudžiavimą, esą dauguma prie Savivaldybės registruodavosi dėl socialinių pašalpų, mokesčių lengvatų.
„Pavyzdžiui, suaugę vaikai faktiškai gyvena tėvų bute. Tačiau iš ten jie yra išregistruojami, įtraukiami į gyvenamosios vietos neturinčių žmonių apskaitą. Sumažėja vienam ūkiui tenkančios pajamos. Tada tėvai gali gauti kompensacijas, nemokėti už šiukšlių išvežimą. Nors iš tikrųjų negyvena skurdžiai“, – aiškina D. Grigienė.
Jos žodžiais, žmonės neprisiregistravę kitoje vietoje, negalės gauti socialinių pašalpų, kompensacijų už šildymą ar karštą vandenį. Taip pat sudėtinga bus užregistruoti automobilį, gauti arba pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, pasą. Deklaracija reikalinga ir norint gauti gydymo paslaugas, vesti vaikus į darželius ar mokyklas.
„Prisiregistravę prie savivaldybės keldavo daug rūpesčių, nes nebūdavo pateikę informacijos apie realią gyvenamąją vietą. Tokius gyventojus būdavo sunku surasti antstoliams, policijai, teismui. Turėdavome daug rūpesčių“, – pasakoja D. Grigienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NAMAI: Nuo sausio 1 dienos prie Šiaulių savivaldybės prisiregistruoti gali tik tikri benamiai.