Naujausios
Saugumo būsimiems pensininkams negarantuos niekas
Edita ČEPELYTĖ, zinios@vakarozinios.lt
Apsispręsti, kaip kaups pensiją, asmenys, kurie pensijų kaupimo dalyviais tapo iki 2013-ųjų sausio 1 dienos, dar gali iki šių metų lapkričio 30 dienos. Tačiau gyventojų galvos skausmas – ne tik pensijos kaupimo būdo pasirinkimas. Šimtaprocentinės garantijos, kad vienas ar kitas privatus pensijų fondas laikui bėgant nebankrutuos, anot specialistų, irgi nėra.
 |
| Dažnas Lietuvos senjoras iš pensijos neišgyvena, prie jos prisiduria kas kaip išmano "Vakaro žinios" nuotr. |
Reikia įsivertinti riziką
Pasak ekonomisto Audriaus Rudžio, būsimi pensininkai tiesiog turi sau atsakyti į klausimą, kas jiems svarbiau: viltis ateityje gyventi turtingiau, rizikuojant, kad išvis nieko neturės, ar turėti didesnę dalį valstybės bendrose pajamose, skiriamose nebegalintiems užsidirbti žmonėms, tik, aišku, tada sumos kur kas mažesnės.
„Valstybės socialinis draudimas iš esmės reiškia, kad jo dalyviams užtikrinama tam tikra dalis tos valstybės bendrų pajamų. Ši dalis gali būti mažesnė, didesnė, bet kažkokią dalį žmogus gaus. Tuo tarpu privatūs pensijų fondai labai priklauso nuo pasaulinės arba tam tikros šalies konjuktūros. Tam tikrais laikotarpiais žmonių, tai yra pensininkų, turtas gali augti, ir gana greitai. Jeigu žmonės išeina į pensiją sukaupę tam tikras sumas, jų pensija yra geresnė, negu ta dalis, kuri priklausytų per valstybinį socialinį draudimą“, – aiškino ekonomistas.
Tačiau, pasak A. Rudžio, kur privatūs fondai, ten ir didelė rizika. Gali nutikti taip, kad žmonių sukauptas turtas išnyks.
„Kalbant apie pastarąją krizę, tada privačių fondų sumos iki ketvirčio sumažėjo. Jeigu žmogus pervedė kažkiek pinigų į fondą, tai pirmiausia turėjo apmokėti to fondo valdymo mokesčius, vadinasi, jo santaupos natūraliai vien dėl šito nyko“, – teigė pašnekovas.
Kritus fondų biržų indeksams, realiai sumažėja ir potencialiai disponuojamos lėšos. Anot A. Rudžio, antrosios, trečiosios pakopos privataus pensijų kaupimo šalininkų pagrindinis argumentas būna istorinis kaupimas, tai yra per ilgą laiką sukaupiamos nemažos sumos.
Dabartiniai Europos šalių pensininkai, dalyvaujantys privačiuose fonduose, gana turtingi, jų senatvė pagal dabartinius standartus yra aprūpinta. Tačiau dabartiniams 30-mečiams ekonomistas gerų naujienų neturėjo, jo nuomone, šie, sulaukę pensinio amžiaus, gali sulaukti ir nemalonių netikėtumų dėl ateityje galimų ekonominių supurtymų.
Laukia neramūs laikai
Kokios būsimųjų Lietuvos pensininkų perspektyvos? A. Rudys neskubėjo žerti džiuginančių prognozių.
„Aš asmeniškai prognozuoju neramius ekonominius laikus dėl to, kad pasaulio ekonomika toliau gyventi taip, kaip iki šiol gyveno, nebegali. Vartojimo skatinimu pagrįsta ekonomika turi natūralias ribas, tai yra Žemės išteklius. Kitas dalykas, šis vartojimo augimas, kurio taip siekiama, perspektyvoje turėtų sukelti didžiulius konfliktus tarp dabartinių išsivysčiusių ir augančių šalių, tokių kaip Lotynų Amerika, Rytų, Pietų Azija, kai kurios Afrikos valstybės, – aiškino ekspertas. – Jų gyvenimo lygio augimas atsimuš į tas ribas, kurias europinės civilizacijos šalys jau pasiekė ir nenorės sumažinti savo vartojimo. Per šį konfliktą, prognozuoju, gali įvykti tokių netikėtumų, kad tų visų privačių fondų, pagrįstų investicijomis, gali iš viso nelikti.“
Pasak A. Rudžio, nerimą pasaulyje kelia ir klimato pokyčiai, kurie vienaip ar kitaip irgi turės įtakos pasaulio, kartu ir Europos, ekonominiam, politiniam gyvenimui.
„Klimato pokyčiai gali priversti pakelti didžiules mases žmonių iš dabar gyvenamų teritorijų. Pavyzdžiui, musoninių liūčių sustiprėjimas Pietų Azijoje nuo žemės paviršiaus gali nušluoti visą valstybę Bangladešą. Kur dėsis 100 mln. žmonių? Yra ir kitų dalykų, pavyzdžiui, dykumėjimo procesas Ispanijoje, jeigu toliau jis vyks tokiais tempais, Ispanijoje apie 25 mln. žmonių teks ieškotis kitos gyvenamosios vietos“, – teigė ekonomistas.
Pasak A. Rudžio, būtent dėl minėtų trijų faktorių vadinamiesiems rizikingiems, mažiau rizikingiems ar net nerizikingiems fondams, pagrįstiems obligacijų ir akcijų turėjimu, gali būti suduotas stiprus smūgis. Nes jeigu dabartinė ekonominė pasaulio tvarka subyrės arba labai stipriai susvyruos, turės įvykti koks nors perskirstymas. Taigi privatūs fondai patektų į sudėtingą padėtį.
Galima užsitikrinti saugumo laipsnį
Ekonominių sukrėtimų kontekste tie, kurie bus valstybinio socialinio draudimo sistemose, pasak A. Rudžio, išloš labiau, nors jų pensijos galbūt bus ir mažesnės.
„Realiai valstybinė pensija nėra skaičius, kuris rodo, kiek man priklauso ar kiek aš turiu litų sukaupęs, tai yra tam tikra fiksuojama dalis valstybės pajamose. Valstybė negalės palikti žmonių visai be jokio pajamų šaltinio, net ir gerokai sumažėjus bendrosioms valstybės pajamos, dalį žmogui vis tiek duos“, – kalbėjo ekonomistas.
Paklaustas, kurie pensijos kaupėjai elgiasi teisingiausiai, A. Rudys teigė manąs, jog tie, kurie neišeina iš „Sodros“ sistemos, kitaip tariant, pagrindinę pensijos dalį numato per „Sodrą“.
„Tiesa, esu tikrai nusistatęs prieš valstybės dalyvavimą per prievartą paimant mokesčių forma socialinio draudimo įmokas ir dalį jų skiriant privatiems fondams. Visada buvau šios sistemos priešininkas. Deja, mūsų valstybė yra padariusi labai didelę strateginę klaidą“, – buvo įsitikinęs ekonomistas.
Pasiteiravus, kas gi būsimiems pensininkams užtikrintų saugumą, A .Rudys teigė, jog saugumo – niekas, tačiau jo laipsnis užtikrinamas gali būti.
„Pasitikėjimas valstybine socialine draudimo sistema duoda aukštesnį saugumo laipsnį, kuris, sakykime, yra 20–30 proc., tuo tarpu privačių fondų saugumo laipsnis, tarkime, 10–15 proc.“, – aiškino jis.
KOMENTARAS
Bronislovas GENZELIS, Signataras:
– Juk buvo toks dalykas, kai Argentinoje buvo pereita į privačius pensijų fondus, ir šie vėliau žlugo. Jeigu dar būtų garantija kokia nors, tai kitaip viskas, bet kai kaupiama privačiuose pensijų fonduose, čia jau yra rizika.
Jeigu, tarkime, man reikėtų galvoti kur kaupti, kaupčiau tik „Sodroje“, nors realiai aš ir esu tik „Sodroje“.
Juk valstybė yra ir bus, na, aišku, būna, kad valstybė žlunga, tačiau tai retas atvejis.
Pavyzdžiui, tokioje valstybėje kaip Amerika pensijų fondai taip pat žlunga. Ir nėra tiesioginės atsakomybės.
Juk kiekvienas verslininko tikslas – verslas.
Gali būti žadamas labai didelis pelnas, bet čia yra rizika. Taigi žmonės, kaupiantys privačiai, rizikuoja.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“