Naujausios
Rusijos embargas negarantuoja mažesnių kainų
„Pirkėjas mažesnių maisto produktų ar daržovių kainų nesulauks“, – sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Dėl Rusijos paskelbto embargo, ūkininkams siūloma visą derlių, kurį jie išveždavo, naikinti, kad gautų Europos Sąjungos išmokas. Prognuozuojama, kad gali būti sunaikintos ne tik daržovės, bet ir kelios žemės ūkio šakos.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Abejonės dėl kainų mažėjimo
„Grūdų supirkimo kainos gerokai sumažintos, bet ar pigo duona? Ne. Tas pats bus ir su pieno produktais bei daržovėmis. Ūkininkams bręsta didžiulė problema“, – sakė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Pirmininkas pasakojo, kad didieji krašto ūkininkai dėl Rusijos paskelbto embargo savo užaugintų daržovių nebegali išvežti į Rusijos rinką, kol kas laukia, dairosi, ieško kitų rinkų.
Tikina, kad kainų mažėjimą greičiau pirkėjai pastebės turgavietėse, o ne prekybos centruose. Kainos šiek tiek mažės, dėl rinkoje esančio daržovių ir jų produkcijos pertekliaus.
„Tai trumpalaikis sumažėjimas, nes iš to seka kiti dalykai. Vienais metais daržovių kainos gali būti žemesnės už savikainą. Tačiau kyla kitas klausimas, kas po to?
Ūkininkai atsisakys savo verslo ir ieškos mažiau rizikingų šakų. Kitais metais susidarys produkcijos vakuumas, ir pirkėjų poreikiai nebus patenkinti, kainos šoktelės“, – prognozavo R. Juknevičius.
Prisimena, kad panaši situacija buvo susiklosčiusi atgavus Nepriklausomybę, kai ūkininkai aparinėjo svogūnų, bulvių ir kitų daržovių laukus, nes nebeapsimokėjo net nuimti derliaus. Po metų visas daržoves reikėjo įsivežti iš užsienio. Kaina smarkiai išaugo.
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo, pasak R. Juknevičiaus, lietuviško pieno ūkis sumažėjo per pusę, kiaulininkystė sparčiai traukiasi. Mano, kad tas pats nutiks ir kitoms žemės ūkio šakoms.
Parama – už daržovių sunaikinimą
„Daržovių augintojai atsiduria ant bankroto ribos. Išlaikant kainų lygį, kuomet ūkininkui savo veiklą vykdyti apsimoka, galima išgelbėti visą sektorių nuo išnykimo.
Po tokių kataklizmų išgyvena vienas kitas, bet tai – didžiuliai nuostoliai ir praradimai“, – neslėpė R. Juknevičius.
Pirmininkas sakė, kad Žemės ūkio ministerijos pateikti duomenys, kaip bus vykdoma ES parama vaisių ir daržovių sektoriui, ūkininkams kelia abejonių.
Iš viso ES šalims narėms šiai paramos programai skirti 125 milijonai eurų, iš jų 82 milijonai obuoliams ir kriaušėms, 43 milijonų – kitiems vaisiams ir daržovėms.
Parama bus teikiama už produkto pašalinimą iš rinkos. Galima ją išdalyti nemokamai, skirti gyvulių pašarui, išmesti, bet ne parduoti.
„Už 1 kilogramo morkų pašalinimą iš rinkos bus mokama 8,5, agurkų – 16, kopūstų – 4, pomidorų – 7,25 euro cento“, – vardijo pirmininkas.
Patogiausia paramą bus gauti tiems, kurie yra įkūrę vaisių ir daržovių gamintojų organizacijas, tačiau teikti paraiškas paramai gauti galės ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys. Parama bus teikiama tol, kol bus išnaudotos visos šiai programai skirtos lėšos.
„Visi bando susiskaičiuoti, kur tas pinigas geresnis. Kodėl grūdų sektorius yra palankesnis verslui ir stabilesnis? Todėl, kad grūdas yra tokia prekė, kad pasikrovęs į laivus nors tris kartus apie pasaulį apiplauk, nesuges.
Su pienu, mėsa, daržovėmis yra kitaip. Teko girdėti, kad kai į Rusiją ateis badas, tie vartai vienaip ar kitaip atsivers, nes tautą išmaitinti reikės“, – sakė pirmininkas.
Ieškos kitų kelių
Šiaulių rajono ūkininko Lino Šateikos valdose – 125 hektarai morkų ir tiek pat svogūnų. Morkų derlių veždavo į Rusiją, svogūnus realizuoja Lietuvoje.
„Reikia pradėti dairytis į Vakarus. Rytuose buvo paprasčiau – išveždavome 5 tūkstančius tonų per sezoną. Vasario mėnesį jau sandėliai būdavo iššluoti, dabar gali tekti prekiauti gal net gegužę“, – skaičiavo ūkininkas.
Pasak L. Šateikos, daržovių kainos šį sezoną gali mažėti, nes sandėlių neturintys ūkininkai, privalės išparduoti derlių. Pripažįsta, kad daug paprasčiau naujos rinkos ieškoti ir savo produkciją siūlyti, kai ūkyje yra moderni morkų plovimo ir saugojimo įranga.
Ūkininkas pasakojo, kad su vienu prekybos centru derėjosi dėl svogūnų kainos. Už kilogramą paprašė 70 centų, jam buvo pasiūlyti 65 centai. Argumentuota, kad iš Lenkijos atsivežti kainuotų pigiau. Matė, jog prekybos centro salėje šių svogūnų kaina buvo pustrečio lito.
PVM mokesčio įkaitai
„Visuomet Rusijai morkų prireikia jau gruodžio-sausio mėnesiais. Galima paspėlioti, kad produkciją vešime į Baltarusiją, nes ji savo daržoves bus išvežusi į Rusiją“, – modeliavo situaciją L. Šateika.
Ūkininkas pabrėžė, kad rimtais konkurentais lietuvių daržovių augintojams gali tapti kaimyninių šalių ūkininkai.
Lenkijoje, Čekijoje, Olandijoje, Vokietijoje vaisiams ir daržovėms taikomas nuo 3 iki 7 procentų dydžio PVM mokestis, tai leidžia maisto produktus tiekėjams parduoti mažesnėmis kainomis nei Lietuvoje, kur PVM siekia 18 procentų.
„Bandėme valdžiai šitą klausimą kelti, bet išgirdome kažką panašaus, kad dėl tokios saujelės ūkininkų nieko nedarysime. Ūkininkai sudaro nedidelę dalį rinkėjų, tad ir į poreikius niekas labai nežiūri.
O tai, kad ūkyje sukurta 50 darbo vietų, priimami papildomai žmonės sezoniniam darbui, mokamos algos? Tai rūpi tik man“, – kalbėjo ūkininkas.
Naikinti derlių – nusikaltimas
Didžiausią šalyje bulvių ūkį turintis Šiaulių rajono ūkininkas Edas Sasnauskas bulvių į Rusiją netiekė, tačiau dėl embargo nuostolių taip pat gali patirti.
„Užsidarius Rusijai kitų šalių ūkininkai taip pat turės kažkur padėti savo daržoves, gali nebeprireikti mūsų produkcijos. Dėl tokios situacijos nukentėtume stipriai. Kol kas reikia laukti. Derlius dar lauke“, – sakė E. Sasnauskas.
Ūkininko valdose – apie 230 hektarų bulvių, kurias eksportuodavo į Lenkiją, Serbiją, Moldovą, Azerbaidžaną. Situaciją švelnina ateinančios žinios, apie kai kuriose šalyse siaučiančias sausras – dėl to jose derlius gali būti negausus.
Mano, kad užsienio rinka lietuvių ūkininkams visai neužsivers, nes kai kurios šalys gali tiekti į Rusiją užaugintą produkciją, tad reikės užpildyti savąją rinką.
„Lietuvoje savų bulvių neparduosime. Nebėra vietos ir valgytojų nebėra. Bandome bulves vežti į Anglijos lietuviškas parduotuves, bet brangus nuvežimas, neapsimoka“, – sakė E. Sasnauskas.
Ūkininkas mano, kad ES siūloma parama už sunaikinamą derlių yra absurdiška, nes daugiau naudos būtų supirkti daržoves ir išvežti į badaujančias šalis.
„Naikinti derlių už pinigus – nusikaltimas“, – savo nuomonės neslėpė E. Sasnauskas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DARŽOVĖS: Daržovių Lietuvoje užauginama daugiau negu reikia vidaus rinkai.
LAUKIMAS: Šiaulių rajono ūkininko Lino Šateikos valdose – 125 hektarai morkų ir tiek pat svogūnų, šiuo metu stebi situaciją ir laukia.
PROBLEMA: „Bręsta didžiulė problema“, – sakė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
SITUACIJA: „Lietuvoje savų bulvių neparduosime. Nebėra vietos ir valgytojų nebėra“, – sakė didžiausią šalyje bulvių ūkį turintis Šiaulių rajono ūkininkas Edas Sasnauskas.
Komentaras
Lietuvos ūkininkams – liūdnos prognozės
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus STANČIKAS:
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
– Dabar šis klausimas labai aktualus ir, keliantis dar daugiau klausimų, į kuriuos nėra atsakymų. Neaišku, kiek ES paramos už produktų sunaikinimą pasieks mūsų šalies daržovių augintojus, kokia bus perdirbėjų strategija, ar kaip bus formuojama vidaus rinkos politika.
Kol kas apie viską tik kalbama. Nieko apčiuopiamo nevyksta. Strategijos nėra. Abejoju ar ūkininkai iš nacionalinio biudžeto ką nors gaus, nes šalies mastu finansiniai poreikiai yra didžiuliai: ginklavimasis, euro įvedimas, pedagogų pretenzijos, vežėjų reikalavimai ir kiti.
Ūkininkai klausia, kaip galima užaugintą derlių išmesti, sunaikinti, aparti? Tai neekonomiška ir neprotinga. Faktas, kad jie patirs milžiniškų nuostolių. Klausia, ką daryti? Ryškėja situacija, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra tik skęstančiųjų reikalas.
Jei Rusija embargą būtų paskelbusi tik Lietuvai, produkciją galima būtų išvežti į Europą, bet Europa atsidūrė tokioje pat padėtyje. Paskaičiuota, kad Europa dėl Rusijos paskelbto embargo patirs 5,5 milijardo eurų nuostolių, Lietuva – milijardą, Estija apie 70-80 milijonų eurų. Lietuva daugiausiai patyrė nuostolių iš visų Europos šalių.
Ar kainų sumažėjimą pajus pirkėjai? Pieno supirkimo kainos nuo metų pradžios sumažėjo apie 30 procentų, o lyginant nuo buvusių aukščiausių kainų – 60 procentų. Ar pasikeitė pieno produktų kainos prekybos tinkluose? Atsakymą žino visi pirkėjai – nebuvo kainų mažėjimo, tik didėjimas. Prekybininkai ne visada „žaidžia“ sąžiningai.
Jei ir toliau tęsis tokia situacija, greitai nebeturėsime šalyje nei pieno ūkių, nei galvijų, nei daržovių augintojų. Teliks auginti grūdus. Perspektyva lietuviškų ūkių – miglota.
Kainos
Prekybos centruose
Iš Lenkijos atvežtų svogūnų kilogramas kainuoja nuo 0,99 lito, kopūstų – 0,99, pomidorų – 1,99 lito.
Lietuviškos bulvės kainuoja 1,29 lito už kilogramą, pomidorai – per 3 litus, ekologiški – per 6 litus, svogūnų kaina apie 3 litus.
Turguje
Ūkininkų išaugintos morkos kainuoja 1-1,50, bulvių kaina – nuo 80 centų, svogūnų – 1,50, cukinijų apie 2 litus, agurkai apie 3 litus, paprikos – 2,50, pomidorai – 2,50, kopūstai – 1,50 lito.