Rusijos ambasadorius pasiūlė pažiūrėti filmą apie Šiaulių išvadavimą

Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius pa­siū­lė pa­žiū­rė­ti fil­mą apie Šiau­lių iš­va­da­vi­mą

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je va­kar lan­kė­si Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ne­pap­ras­ta­sis ir įga­lio­ta­sis am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Alek­sandr Udalt­sov. Jis kė­lė klau­si­mus dėl mies­to cent­re esan­čių ka­rių ka­pi­nių ir cent­ri­nės mies­to aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos. „Pa­mink­las čia tu­ri bū­ti iš­sau­go­tas“, – ti­ki­no am­ba­sa­do­rius ir pa­siū­lė mies­to va­do­vui pa­žiū­rė­ti fil­mą, kaip šiau­lie­čiai džiu­giai su­ti­kę ka­rius, iš­va­da­vu­sius mies­tą 1944 me­tais.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Apie bū­ti­ny­bę bend­ra­dar­biau­ti ir rin­ki­mus

Am­ba­sa­do­rių A. Udalt­sov ir jį ly­din­čius pa­ta­rė­jus priė­mė mies­to me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas.

Pa­si­keis­ta nuo­mo­nė­mis apie bū­ti­ny­bę kai­my­nams bend­ra­dar­biau­ti, ne­pai­sant ša­lių san­ty­kių kri­zės ir at­ša­li­mo. „Ka­ras bai­gia­si tai­ka, o kri­zės bai­gia­si nor­ma­liais san­ty­kiais“, – pro­gno­za­vo sve­čias.

Dip­lo­ma­tas in­for­ma­vo, jog įvy­kę Ru­si­jos Dū­mos rin­ki­mai bu­vo sėk­min­gi par­ti­jai „Vie­nin­go­ji Ru­si­ja“. Par­la­men­te ji lai­mė­jo kons­ti­tu­ci­nę dau­gu­mą – 343 vie­tas iš 450. Lie­tu­vo­je Dū­mos rin­ki­mai vy­ko Vil­niu­je, Klai­pė­do­je, Vi­sa­gi­ne ir Šiau­liuo­se. Bal­sa­vo 2 077 Ru­si­jos pi­lie­čiai – apie 10 pro­cen­tų, gy­ve­nan­čių Lie­tu­vo­je.

Svar­biau­sias klau­si­mas – pa­mink­las

Am­ba­sa­do­rius pa­ts pa­su­ko po­kal­bį la­biau­siai jam rū­pi­mu klau­si­mu – ar bus iš­sau­go­tas pa­mink­las ka­rių ka­pi­nė­se mies­to cent­re?

Su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo ar­chi­tek­tas Vy­te­nis Ru­do­kas, jis ren­gia Pri­si­kė­li­mo aikš­tės ir jos priei­gų su­tvar­ky­mo tech­ni­nį pro­jek­tą. Pert­var­ka pa­lies ša­lia Ka­ted­ros esan­čias Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ka­rių ka­pi­nes.

A. Udalt­sov tei­gė, jog am­ba­sa­da pa­ti ke­ti­no pa­mink­lą at­nau­jin­ti ir ran­go­vą jau pa­rin­ko. Jo žo­džiais, „kas duo­da pi­ni­gus, tas ir mu­zi­ką už­sa­ko“. To­dėl nu­ste­bo, kai Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja pa­siū­lė klau­si­mą de­rin­ti su Sa­vi­val­dy­be. Iki tol esą ne­ži­no­jęs, kad Šiau­liai pla­nuo­ja aikš­tės ir ka­rių ka­pi­nių per­tvar­ką.

„Ma­nau, tai ne tik Sa­vi­val­dy­bės klau­si­mas“, – pa­brė­žė am­ba­sa­do­rius. Jis pri­mi­nė, jog „Ru­si­ja yra So­vie­tų Są­jun­gos tei­sių pe­rė­mė­ja“, rū­pi­na­si ir fi­nan­suo­ja ka­rių ka­pi­nių tvar­ky­bą ki­to­se ša­ly­se.

„Pra­šo­me su­pras­ti mū­sų su­si­rū­pi­ni­mą, nes su­pra­to­me, kad pa­mink­las bus pa­ša­lin­tas“, – sa­kė am­ba­sa­do­rius. Jis siū­lė mies­to va­do­vui pa­si­žiū­rė­ti fil­mą, kaip šiau­lie­čiai džiu­giai su­ti­kę ka­rius, iš­va­da­vu­sius mies­tą 1944 me­tais.

Pa­gar­si­no su­si­ti­kęs su mies­te gy­ve­nan­čiais ka­ro ve­te­ra­nais. Jie pra­šę iš­sau­go­ti pa­mink­lą-obe­lis­ką.

„Pra­šo­me į pro­ble­mą žiū­rė­ti pla­čiau ir ci­vi­li­zuo­tai, – ra­gi­no am­ba­sa­do­rius. – Žu­vu­sie­ji nė­ra kal­ti.“

Ver­ty­bė ar ne?

Am­ba­sa­do­riaus ži­nio­mis, pa­mink­las yra įra­šy­tas į ne­kil­no­ja­mų kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą ir yra sau­go­mas vals­ty­bės.

Mies­to vy­riau­sio­ji ar­chi­tek­tė Ra­sa Bud­ry­tė ir V. Ru­do­kas tai nei­gė. Jie pa­brė­žė, jog kul­tū­ros pa­vel­do sta­tu­są tu­ri ir yra sau­go­ma ka­rių pa­lai­do­ji­mo vie­ta, o ne ant­že­mi­nė jos da­lis. Pa­mink­las ne­tu­ri kul­tū­ros ver­ty­bės sta­tu­so. Juo­ba kad jo vaiz­das iš­gy­ve­no net tris virs­mus – nuo me­di­nio obe­lis­ko iki da­bar­ti­nio.

„Pa­lai­do­ji­mas ne­bus ju­di­na­mas, – pa­ti­ki­no me­ras A. Vi­soc­kas. – O pa­mink­las bus per­kel­tas – vi­zua­liai vaiz­dą mes tu­ri­me tei­sę keis­ti. Žmo­nės ap­len­kia šią vie­tą, o no­ri­me ją per­tvar­ky­ti, kad čia atei­tų, ži­no­tų is­to­ri­ją. Nė­ra rei­ka­lo iš to fak­to da­ry­ti po­li­ti­ką.“

Ar­chi­tek­tas pa­si­da­li­jo vi­zi­ja per­tvar­ky­ti pa­lai­do­ji­mo vie­tą taip, kad at­si­ver­tų vaiz­das į Ka­ted­rą. Že­mės ly­gy­je bū­tų su­kur­tas me­mo­ria­li­nis skve­ras, ku­ria­me žmo­nės ga­lė­tų ir pa­sė­dė­ti. Nau­jai bū­tų pa­da­ry­ti at­mi­ni­mo už­ra­šai gra­ni­to plokš­tė­se, įam­žin­tos vi­sų žu­vu­sių­jų pa­var­dės.

„Ka­pi­nės – ne poil­siui, – rea­ga­vo am­ba­sa­do­rius. – Sup­ran­tu ar­chi­tek­tą, kad pa­mink­las ga­li ne­tik­ti, bet ka­riai žu­vo ir tam, kad ta Ka­ted­ra sto­vė­tų.“

„Ši vie­ta yra da­bar sve­tim­kū­nis, – po su­si­ti­ki­mo žur­na­lis­tams ak­cen­ta­vo ar­chi­tek­tas V. Ru­do­kas. – Ne­ma­tau kliū­čių rea­li­zuo­ti idė­ją. Ma­nau, kad ki­lę klau­si­mai – tai tik ne­su­si­kal­bė­ji­mo rei­ka­las, nes am­ba­sa­do­rius ne­tu­rė­jo vi­sos in­for­ma­ci­jos.“

Sa­vi­val­dy­bė ka­rių ka­pi­nių tvar­ky­bos pro­jek­tą de­rins su Kul­tū­ros bei Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­mis, taip pat su Ru­si­jos am­ba­sa­da.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

DIP­LO­MA­TI­JA: Šiau­liuo­se Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Alek­sandr Udalt­sov pa­gei­da­vo, kad ša­lia Ka­ted­ros ir Sa­vi­val­dy­bės esan­tis obe­lis­kas žu­vu­siems ka­riams re­konst­ruo­jant cent­ri­nę aikš­tę ne­bū­tų iš­ke­lia­mas.

PLA­NAI: Pri­si­kė­li­mo aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos au­to­rius ne­siū­lė iš­kel­ti ka­rių ka­pų, ta­čiau jų įam­ži­ni­mo vie­tą su­tvar­ky­ti, kad vie­ta bū­tų lan­ko­ma. Šian­dien čia – ir apau­gę žo­lė­mis ka­pai.