Naujausios
Restauruotoje šimtametėje knygoje aprašyti ir Šiauliai
Šiaulių „Aušros“ muziejaus restauratoriai naujam gyvenimui prikėlė 1903 metų leidimo knyga „Alfavitnij spisok naselionych miest Kovenskoj gubernii“ (liet. „Abėcėlinis Kauno gubernijos apgyvendintų vietų sąrašas"). Joje surašyti ir Šiaulių miesto bei jo apylinkių gyventojai.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Išsaugoti du egzemplioriai
Vakar Chaimo Frenkelio viloje knyga „Alfavitnij spisok naselionych miest Kovenskoj gubernii“ perduota teisėtam savininkui – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai.
„Kokia graži Bibliotekų metų pradžia“, – restauruotą knygą perduodamas sakė „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, priminęs, kad 2016-ieji yra paskelbti Bibliotekų metais.
Daugiau nei 700 puslapių apimties leidinys išleistas 1903 metais, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos dalimi. Knyga parašyta rusiškai, tačiau ne kirilica, o lotyniškais rašmenimis. Likę du egzemplioriai – antrasis saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
R. Balza šią knygą vadina unikalia. Mat joje konstatuota Lietuvos situacija, buvusi 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje.
Knygoje išvardintos didžiausios Lietuvoje, Kauno gubernijos, gyvavusios 1943–1915 metais, Rusijos imperijoje, vietovės. Aprašyti miestai, miesteliai, kaimai, valsčiai, viensėdžiai, jų pavadinimai, gyvenusių žmonių vardai ir pavardės, gyventojų skaičius.
Įtraukti ir Šiauliai. Jau tada vietovė vadinta miestu. Nurodyta, kad čia 1903 metais gyveno beveik 17 tūkstančių gyventojų. Taip pat pateikti atstumai iki geležinkelio stoties, centrinio pašto ir kitų objektų. Įtrauktos ir apylinkės – miestelių ir kitų vietovių pavadinimai.
„Tai be galo įdomi informacija istorikams, kraštotyrininkams, tyrinėjantiems Lietuvos praeitį. Taip pat ieškantiems savo šaknų. Galima susirasti protėvių kilmės vietą. Pavyzdžiui, iš kokio kaimo jie buvo, kur jis buvo. Pateikta statistinė informacija yra gana tiksli“, – sakė R. Balza.
Bus ir skaitmeninė
P. Višinskio bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Regina Miežetienė sako, kad knyga bibliotekoje atsirado dar sovietmečiu. Kaip – neaišku.
„Dažniausiai leidinį skaitydavo kraštotyrininkai. Vėliau apribojome jo naudojimą, nes nuo vartymo popierius pradėjo byrėti. Manome, kad knyga, prieš patekdama į biblioteką, galėjo būti laikyta prastomis sąlygomis. O mes ją tikrai stengėmės saugoti“, – pasakojo R. Miežetienė.
Knyga įteikta be viršelio – šis dėl ypač prastos būklės neatrestauruotas. Vėliau ketinama leidinį įrišti naujai – tam biblioteka ieškos specialistų.
Knyga bus saugoma P. Višinskio bibliotekoje. Vėliau įrištą leidinį galės pamatyti lankytojai. Skaityti bus galima tik kopiją. Leidinį ketinama perkelti ir į skaitmeninę erdvę.
Džiaugiasi rezultatu
„Mūsų centras – kaip gydykla, sanatorija, reabilitacijos klinika. Džiaugiamės, kad pavyko atgaivinti šį leidinį. Nors biblioteka truputį per vėlai jį atnešė“, – sakė „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro vedėja Vita Andrulienė.
Ji pasakojo, kad knygos restauravimas užtruko dvejus metus. Jis atsiėjo nuo trijų iki penkių tūkstančių eurų. Išlaidas muziejus padengė savo lėšomis. Taip atsilygino už bibliotekos skolintą knygų skenavimo aparatą.
Restauratorė Elvina Karosienė pasakojo, kad į jos rankas patekęs knygos popierius buvo labai prastos būklės.
Ji pirmiausia atliko cheminius tyrimus, padėjusius nustatyti popieriaus rūgštingumą. Tada teko išplauti rūgštis – lapai buvo mirkomi natūraliame tirpale – vandenyje. Vėliau rūgštys neutralizuotos cheminėmis priemonėmis. Po to restauratorė atkūrė lapų įplyšimus, sustiprino popierių, presavo specialiu presu ir atliko leidinio apdailą.
„Būdavo gerai, jei per dieną pavykdavo atkurti du lapus. Kartais atnaujindavau ir penkis šešis. Tačiau ir dabar nerekomenduoju leidinio vartyti, ypač be pirštinių“, – pabrėžė E. Karosienė.
Ji sakė pastebėjusi, kad knyga sudėta iš dviejų panašių leidinių. Mat skiriasi popieriaus formatas. Be to, restauratorė neatmeta galimybės, kad knyga galėjo būti atnaujinama ir prieš tai – bent du kartus. Tik tai buvo atlikta neprofesionaliai.
„Faktas tas, kad knyga buvo saugota ir mylėta“, – šypsojosi E. Karosienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KNYGA: „Aušros“ muziejaus restauratoriai atnaujino 1903 metais išleistą knygą „Alfavitnij spisok naselionych miest Kovenskoj gubernii“ (liet. Abėcėlinis Kauno gubernijos gyventojų sąrašas).
PROCESAS: Restauratorė Elvina Karosienė džiaugdavosi, jeigu per dieną pavykdavo atkurti du knygos puslapius.
BŪKLĖ: Taip iki restauracijos atrodė vertinga knyga.
KNYGA: Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojai Reginai Miežetienei knygą perdavė „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.