Po li­tą prašo aukoti kop­lyts­tul­piui

Po li­tą prašo aukoti kop­lyts­tul­piui

Po litą prašo aukoti koplytstulpiui

Kelmės rajono Pakražančio seniūnijos Trakšelių kaimo gyventoja Kristina Mockuvienė vietoj seno prie Pakražančio kapinių stovėjusio kryžiaus pakelėje norėtų pastatyti koplytstulpį. Tik iš pensijos sutaupyti kelis tūkstančius litų sunku. Moters nuomone, jei kiekvienas rajone įregistruotų partijų narys paaukotų bent po litą, koplytstulpis labai greitai būtų pastatytas.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Stabtelėti ir susimąstyti

Pakražantyje, prie kapinių, šalia Rygos–Kaliningrado magistralės, stovėjo senas medinis kryžius. Supuvo. Prieš Velykas parapijos žmonės jį atidavė šventai ugniai. Vieta, kur stovėjo kryžius, liko tuščia. Tik bažnyčios šventoriuje pastatytas miniatiūrinis kryželis.

Bendruomenės aktyvistei Kristinai Mockuvienei kilo mintis, jog toje vietoje reikėtų pastatyti koplytstulpį.

Kadangi didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Druskininkuose susisiekė su ten gyvenančiu meno mokyklos direktoriumi, medžio skulptoriumi Vytautu Dabruku. Šis patarė į kokį tautodailininką būtų galima kreiptis Kelmėje.

Savo idėją entuziastė išdėstė rajono merui, kalbėjosi su rajone įregistruotų partijų lyderiais. Tačiau niekas nesuskubo koplytstulpiui aukoti. Tik vienas atstovas paaukojęs 200 litų.

Kaip demokratiškai vienas kitą suėsti

Ponia Kristina norėtų sukviesti visų partijų narius. „Suprantu, kad visi nori į Seimą, dar labiau negu aš noriu laikyti karves. Bet kiekvienas eidamas į rinkimus tik ir galvoja kaip „demokratiškiau“ vienam kitą suėsti“, – mintimis dalijosi Kristina Mockuvienė.

Jos manymu, koplytstulpis būtų puikus pretekstas paduoti vienas kitam ranką. Jeigu kiekvienas visų rajone įregistruotų partijų narys paaukotų po litą, ponios Kristinos manymu, užtektų lėšų pastatyti koplytstulpį. Jeigu jos idėja neužkrės partijų, pensininkė pati pasiryžusi iš pensijos sutaupyti keletą tūkstančių litų koplytstulpiui.

Gal parems bendruomenė. Juk žmonės geranoriškai aukojo bažnyčios vargonų remontui. Reikėjo solidžios sumos – šešių tūkstančių litų.

Vieta prie koplytstulpio K.Mockuvienės nuomone, galėtų tapti ir pabendravimo vieta.

„Gyvas bendravimas su žmogumi dabar virto prabanga, – sako Kristina. – Bet aš dar nenoriu tos prabangos atsisakyti.“

VILTIS: Pakražančio seniūnijos ūkininkė Kristina Mockuvienė viliasi, jog ir Lietuvoje kada nors suvešės vienybė.

Autorės nuotr.