Naujausios
Pensionas vaduojasi iš kalėjimo
Ventos (Akmenės rajonas) pensione, kuriame gyvena 204 psichikos, proto ir fizinę negalią turinčių vaikai, nežinia kiek metų vyko kankinimai. Daugiau kaip šimtas tramdomųjų marškinių, geležinis kibiras „klausai“ tikrinti, lazda daužyti per padus. Kankinimo įrankiai jau sukrauti sandėlyje ir saugomi kaip įrodymas teismui. Pensionas pamažu bunda iš kalėjimo tvaiko.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Prabilo apie kankinimus
Ant asfaltuoto keliuko į Ventos pensioną, visai netoli vartų pasitinka baltais dažais užrašytas didžiulis užrašas: „Saugok Dieve pensionatą nuo diktatorės“. Nuo praėjusio birželio pensiono direktore dirbanti Gražina Banienė sako, kad šis užrašas skirtas būtent jai. Ji, sužinojusi, kaip pensione buvo kankinami gyventojai, prabilo.
„Diktatore tapau tada, kai nebeleidau rišti vaikų tramdomaisiais marškiniais ar kitaip kankinti“, — sakė G. Banienė.
Kankinimo paslaptį, kuri buvo gerai žinoma pensiono darbuotojams, naujajai direktorei G. Banienei, atskleidė vienas pensiono gyventojas.
Direktorė iš krūvos dokumentų, renkamų teismui, ištraukė pernai rugpjūčio 17 dieną vaikiška rašysena vieno šešiolikmečio gyventojo rašytą prašymą: „Direktore, Diana man apmovė tramdomus ir uždėjo kibirą ant galvos, kam pabėgau 9 valandą“.
Gyventojas direktorei parodė, kur sudėti tramdomieji marškiniai.
„Septyneris metus dirbau Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriuje, kur gydomi psichikos ligomis sergantys suaugusieji. Nebuvau mačiusi tramdomųjų marškinių. Dėl to, ką pamačiau Ventoje, mane ištiko šokas“, — pasakojo dabartinė pensiono vadovė G. Banienė.
Ūkio reikalų tvarkytojai direktorė liepė nedelsiant surinkti visus tramdomuosius marškinius ir suskaičiuoti.
„Ji pagailėjo mano emocinės būsenos ir pamažino skaičių iki 46. Vėliau sužinojau, kiek tų tramdomųjų marškinių iš tikrųjų yra: daugiau, nei šimtas! O kai pamačiau mažyčius tramdomuosius marškinius mažiausiems pensiono gyventojams, nebeišlaikiau, apsipyliau ašaromis“, — pasakojo direktorė.
Pamačiusi tramdomuosius marškinius G. Banienė pirmiausiai kreipėsi į pensiono steigėją — Šiaulių apskrities viršininko administraciją. Į pensioną buvo atvykę apskrities Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento darbuotojai. Tačiau, G. Banienės teigimu, apskritis iki šiol tėra parašiusi tik pažymą dėl šio įvykio.
Ne gydė, o kankino
Pradėjusi dirbti pensione G. Banienė sužinojo, kad neramūs gyventojai galėjo būti dėl to, kad jie buvo negydomi. Direktorė pasakojo sužinojusi, kad vienas iš sunkiai sergančių depresija gyventojų kelis mėnesius negavo būtiniausių vaistų, nors gydytojas juos buvo paskyręs ir prisakęs būtinai vartoti, nes liga paūmėjusi.
„Baisu, kai trys žmonės atsakingi už vaiko sveikatą, o jis beveik tris mėnesius negauna būtiniausių vaistų ir kankinasi. Baisiausia, kad tas gyventojas jau kalbėjo apie savižudybę, o vis tiek buvo rišamas tramdomaisiais ir jam dedamas ant galvos kibiras. Ligos paūmėjimus reikia gydyti medikamentais, o ne diržu, kibiru ar tramdomaisiais marškiniais, kaip tai būdavo“, — sakė G. Banienė.
Kontrolierė išgirdo daugiau
Pensiono direktorė kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę Rimantę Šalaševičiūtę. Atvažiavusi į Ventos pensioną kontrolierė išgirdo ne tik apie tramdomuosius marškinius.
„Šešiolikmetis, kuriam yra gana nesunkus protinis atsilikimas, papasakojo, kaip jam ir kitiems gyventojams, surištiems tramdomaisiais marškiniais, dėdavo ant galvos geležinį kibirą ir daužydavo per jį. Man tas vaikinukas parodė kibirą, kuriuo buvo “tikrinama klausa“. Tik lazdos nerado, su kuria vaikams buvo daužoma per padus, o vėliau kojas liepiama kišti į šaltą vandenį, kad nebūtų mėlynių“, — “Šiaulių kraštui“ siaubo filmo vertus vaizdus pasakojo kontrolierė R. Šalaševičiūtė.
Daugelis vaikų, kurie buvo rišami tramdomaisiais marškiniais, — nekalbantys.
Kai ūkio reikalų tvarkytoja surinko tramdomuosius marškinius, direktorė G. Banienė liepė anksti rytą patikrinti gyventojus, dar miegančius. Darbuotoja rado vaikų, kuriems rankos buvo surištos kaklaraiščiais, diržais.
Vaikai rišti, kad prižiūrėtojams nebūtų vargo per naktį prižiūrint neįgalius vaikus, kad galėtų ne dirbti, o išsimiegoti?
„Galiu tik spėlioti, kodėl vaikai buvo rišami“, — sakė direktorė G. Banienė.
Pensiono direktorė, vos tik pradėjusi dirbti, panaikino praktiką, kad vieni socialinių darbuotojų padėjėjai dirbdavo tik naktimis, kiti — tik dienomis. Šiuo metu yra įvestas slenkantis grafikas visiems padėjėjams.
Būtent buvę naktiniai socialinių darbuotojų padėjėjai dažniausiai rišdavo neįgalius, bejėgius gyventojus tramdomaisiais marškiniais.
Kreipėsi į prokuratūrą
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga dar rugsėjį pradėjo tyrimą dėl Ventos pensiono gyventojų kankinimų.
„Tačiau šiuo metu tyrimas yra pristabdytas, nes kontrolieriaus įstaiga kreipėsi į prokuratūrą. Nesupratome, kodėl Akmenės prokuratūra nepradėjo ikiteisminio tyrimo, nors pensiono direktorė pati kreipėsi į prokuratūrą“, — sakė kontrolierė R. Šalaševičiūtė.
Akmenės prokurorai po pensiono direktorės kreipimosi nutarė, kad už neįgaliesiems taikytas fizines bausmes pakanka administracinės nuobaudos, o ikiteisminio tyrimo pradėti nėra pagrindo.
Administracines nuobaudas, daugiausiai lengvas, gavo nemažai pensiono darbuotojų, tarp kurių daugiausiai naktiniai prižiūrėtojai.
Bylinėjasi teisme
Vienas teisminis procesas dėl Ventos pensiono jau pradėtas. Teisme bylinėjasi dabartinė pensiono vadovė G. Banienė ir iškilus skandalui atleista iš pareigų buvusi pavaduotoja Džiuginta Bumblienė. Iš pareigų atleista ir buvusi vyriausioji slaugos administratorė.
Atskleidus kankinimų istoriją porą mėnesių D. Bumblienė dar dirbo pensione.
„Atleidau pavaduotoją, nes susidėjo per daug dalykų, dėl kurių priėmiau tokį sprendimą, nors iš pradžių buvau davusi jai lengviausią nuobaudą — pastabą. Ją skyriau už keturis nusižengimus“, — sakė G. Banienė.
Didžiulis maišas tramdomųjų marškinių, siūtų pensiono siuvykloje, dabar saugiai paslėptas laukia teismo, kad būtų įrodymas, jog tai iš tikrųjų galėjo vykti.
Kalėjimo tvaikas
Direktorė G. Banienė „Šiaulių kraštui“ citavo buvusios pavaduotojos D. Bumblienės rekomendacijas, kaip tramdyti pensiono gyventojus.
„Buvusi pavaduotoja D. Bumblienė teismo ieškinyje nurodo siūliusi įrengti apie visą pensiono teritoriją tvorą su signalizacija. Pasakiau, kad pensione jokios tvoros nebus, tik gyvatvorė. Čia ne kalėjimas“, — rodydama D. Bumblienės raštą teismui sakė direktorė G. Banienė.
Atvertusi dar vieną raštą direktorė pacitavo dar vieną buvusios pavaduotojos D. Bumblienės rekomendacijų: „Ieškoti būdų įsigyti specialių priemonių savigynai, esant agresyviam gyventojų elgesiui“.
Pensiono direktorės pavaduotoja L. Zvonkienė „Šiaulių kraštui“ pasakojo internete susiradusi, kokios gali būti savigynos priemonės: “Savigynos priemonės yra dujų balionėliai, elektrošokai. Įsivaizduojate, kas buvo siūloma tramdyti vaikams?“.
Žiaurią taktiką įvedė liberalė?
Praėjusią vasarą buvusi ilgametė Ventos pensiono direktorė Julijona Leonaitienė išėjo į pensiją. J. Leonaitienė dvi kadencijas nuo liberalų, o vėliau Liberalų ir centro sąjungos buvo išrinkta į Akmenės rajono Tarybą. Dirbo Sveikatos ir socialinės apsaugos komitete.
Ar tramdomieji marškiniai atsirado politikei J. Leonaitienei vadovaujant Ventos pensionui?
2006 metais J. Leonaitienė „Šiaulių kraštui“ apgailestavo, kad pensione buvo uždrausta turėti izoliatorių. Izoliatoriuje, J. Leonaitienės žodžiais, anksčiau būdavo laikomi agresyvūs auklėtiniai, kai jiems paūmėdavo ligos.
Vietoj diržo — emocijų kambarys
Po sunkaus pokalbio apie vaikų kankinimus direktorė G. Banienė palydėjo į kambarį pensione, kurio sienos nutaškytos dažais, išpieštos saulutėmis, išrašytos raidelėmis. Ant kabyklos — keli dažais aptaškyti chalatai.
„Kambarys visada atviras, pensiono gyventojai kada tik panorėję gali ateiti čia, Emocijų kambaryje, išlieti savo emocijas“, — pasakojo direktorė G. Banienė.
Ji tikino, kad darbuotojai mokosi kalbėtis su gyventojais kita — ne prievartos — kalba.
Šiuo metu pensione dirba per 180 darbuotojų. „Žmonės iš pradžių priešinosi, kaip bus sunku, jeigu negalės gyventojų rišti tramdomais marškiniais. Po truputį mūsų žmonės keičiasi. Buvome atvažiavę vieną naktį neperspėjusios su direktore pasižiūrėti, neberadome nė vieno surišto vaiko“, — sakė pavaduotoja L. Zvonkienė.
„Jeigu prieš pusmetį būtumėt atėję į kineziterapeuto kabinetą, nieko čia nebūtumėt radę. Eidavom, prašydavom, bet nieko neturėjom, o dabar turim“, — tvirtino pensiono kineziterapeutė Rasa Urbonienė.
„Šiaulių kraštas“ pasikalbėjo ir su darbuotojais, atsakingais už gyventojų lavinimą. “Nėra net ko lyginti, kaip buvo“, — sakė darbuotojai.
Diržo ir prievartos taktiką pensione keičia ir meno terapija. Keli kambariai prikrauti vaikų rankomis sukurtų paveikslėlių, mezginių, lesyklėlių.
Per praeitas Kalėdas Ventos pensiono vaikai važiavo į kalėdinę mugę Vilniuje. Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš vieno vaiko nupirko lesyklėlę už 200 litų. Išsipildė vaiko svajonė nusipirkti grotuvą.
PRAKEIKSMAS: Kažkas dažais išrašė užrašą ant asfalto „Saugok Dieve pensionatą nuo diktatorės“, skirtą naujajai direktorie, kuri atskleidė, kad pensione buvo kankinami vaikai.
EMOCIJOS: Ventos pensiono direktorės Gražina Banienė nežino, kiek metų vaikai galėjo būti kankinami. Dabar vaikai savo emocijas išlieja Emocijų kambaryje, dažais ant sienų.
LAVINIMAS: Kineziterapeutė Rasa Urbonienė sako, kad dabar vaikams lavinti nupirkta daug priemonių, ko anksčiau, diržo laikais, nebuvo.
KALĖJIMAS: Nežinia kiek metų Ventos pensionas gyventojams buvo tapęs kalėjimu, kur jie buvo rišami tramdomais marškiniais, dedamas kibiras ant galvos ar daužoma per padus su lazda.
Jono TAMULIO nuotr.