Naujausios
Pašalpininkų darbas organizuojamas kaip kam išeina
Socialines pašalpas gaunantys žmonės yra įpareigoti už tai atlikti visuomenei naudingus darbus. Tiesa, nei seniūnija, nei savivaldybės neretai papildomų lėšų net darbo pirštinėms neturi, valandų skaičius neapibrėžtas, kontroliuoti jų atliktus darbus reikalaujama, bet papildomų etatų niekas neapmoka.
 |
| Darbas neaprūpinamas net ir būtinomis darbo priemonėmis "Vakaro žinių" nuotr. |
Tarėsi su specialistais
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vakar lankėsi savivaldybių socialinės paramos skyrių vedėjai, su kuriais aptarti aktualūs socialinės paramos klausimai, esami ir planuojami pasikeitimai, diskutuota, ieškant bendrų sprendimų, kaip socialinę paramą teikti efektyviau, tikslingiau.
„Savivaldybės, būdamos arčiausiai žmogaus, geriausiai žino savo gyventojų poreikius bei lūkesčius socialinei paramai. Būtent jūs, savivaldybių darbuotojai, žinote ir jaučiate, kokios socialinės pagalbos žmogus tikisi. Mums labai svarbi jūsų nuomonė, jūsų patirtis, jūs esate vieni pagrindinių mūsų partnerių ir patarėjų“, – susirinkusiems sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Anot ministrės, gyvenimo realijos, įgyta patirtis bei priimti tarptautiniai įsipareigojimai verčia nuolatos peržvelgti teisės aktus, atitinkamai juos tobulinti, kad socialinė parama būtų taikli ir lanksti.
Inventoriui lėšų nėra
Socialinių pašalpų gavėjų kiekvienoje savivaldybėje vidutiniškai yra apie 7,5 procento. Tai yra virš 260 tūkst. Lietuvos gyventojų. Gaudami socialinę pašalpą žmonės, jei jie neturi mažamečių vaikų, yra neįgalūs ir pan., privalo atlikti visuomenei naudingus darbus.
Deja, apibrėžtos sistemos tiems darbams atlikti nėra iki šiol. Savivaldybės, seniūnijos ir seniūnaitijos pačios turi suktis iš padėties ir ieškoti lėšų, kaip tą žmogų atsivežti į darbo vietą, kontroliuoti, jog darbas būtų atliktas (tam net reikalaujamas papildomas etatas), inventoriaus finansavimo taip pat niekas nedengia.
Raseinių rajono Viduklės seniūno pavaduotoja, dabar laikinai seniūno pareigas einanti Milda Šebelskienė teigė, jog lėšų inventoriui darbams atlikti skiria savivaldybė, nors tikrai ne visada to užtenka.
„Aišku, neužtenka skiriamų lėšų, nors ir stengiamės aprūpinti tiek pirštinėmis, tiek žolės pjovimo įranga“, – pasakojo seniūno pavaduotoja.
Jos teigimu, Paupio, Girių seniūnaitijose žmonės patys atsineša savo įrankius.
„Yra ten tokia problema, kad jie lėšų įrankiams nupirkti neturi. Tai atsineša savo grėblius, maišus šiukšlėms ar kastuvą iš namų“, – žmonių pareigingumą pabrėžė M.Šebelskienė.
Apmaudžiausia, seniūno pavaduotojos teigimu, yra tai, jog parlamentarai už kiekvieną pieštuką ar trintuką gauna finansavimą, o seniūnijos net pirštinėms lėšų neturi.
„Žmonės pyksta, tačiau yra visokių. Vieni geranoriškai turėdami galimybes atsineša, ko reikia, kiti – pradangina. Pas mus seniūnijoje buvo atvejis, kada nupirkome naujus pjūkliukus, o po kelių dienų pusė iš jų dingo. Bet mes vis tiek susiradome“, – pasakojo seniūno pavaduotoja.
Neapibrėžtos valandos
Valandų nustatymo problemą jai padėjo išspręsti specialistai.
„Valandas nustato specialistai, dirbantys su socialinėmis pašalpomis. Tarybos sprendimu yra priimta už gaunamų pinigų sumą dirbti tam tikrą laiką, kai specialistai rašo siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą, užrašo, kur ir kiek valandų atlikti. Žmonės, kurie yra sąžiningi, spėja atlikti darbus, yra tokių, kurie per mėnesį 8 valandų nesugeba atidirbti“, – pasakojo M.Šebelskienė.
Specialių etatų prižiūrėti dirbančiuosius, seniūnijos ar seniūnaitijos neturi, tada visi sukasi kaip išmano.
„Gilių kaime yra prižiūrintis asmuo, Paupyje seniūnaitis, Viduklėje tą darbą atlieku aš, aišku, būna ir pasipykstame. Yra ir piktybiškai neatliekančių darbo. Viduklėje aš esu įvedusi sistemą, kad 8 valandą ryto atėjęs žmogus pasirašo, jog atėjo, pasiėmė įrankius, grįžęs 12 valandą per pietus, pasirašo, jog baigė. Būna tokių, kurie pasirašo, jog atvyko ir išeina „švęsti“. Tą dieną darbo valandų neužskaičiau“, – pasakojo M.Šebelskienė.
Jeigu žmogus neatlieka visuomenei naudingo darbo, pasak seniūno pavaduotojos, socialinės paramos skyriui teikiama paraiška, kad jam būtų nutrauktas pašalpos mokėjimas.
KOMENTARAS
Jonas SAMOŠKA, Seniūnų asociacijos prezidentas, Mažonų seniūnas:
– Reikia kontaktuoti su bendruomenėmis ir seniūnaičiais. Aišku, jeigu tam, kad atliktų visuomenei naudingus darbus, žmogus turi atvažiuoti į seniūnijos centrą 20-30 kilometrų, tai tikrai yra absurdas. Tiek tas žmogus dažniausiai neturi galimybės atvykti, tiek seniūnijai apmokėti tokią kelionę. Visuomenei naudingus darbus reikia parinkti pagal gyvenamąją vietą. Tai yra teritorijų tvarkymas, pagalba seneliams, kultūros paveldo objektų tvarkymas, gėlynų priežiūra.
Žinoma, socialinių pašalpų gavėjai noru atlikti visuomenei naudingus darbus netrykšta, tačiau jie privalo. Jeigu jie atsisako ir neatlieka, seniūnija turi galimybę atimti tą socialinę paramą arba sumažinti. Kiekviena savivaldybė yra nusistačiusi sistemą atskirai, nepriklausomai ji yra pilotinė ar ne.
Vienintelis dalykas, kuris tarp savivaldybių ir seniūnijų skiriasi – tai valandų skaičius. Seniūnijos įpareigotos vadovautis protingumo kriterijais, o ir kenkėjais žmogui negalima būti. Darbai ir valandų skaičius parenkamas atskirai pagal bendruomenes, bendruomenių centrus, kurie mato realią situaciją, kurie asmeniškai pažįsta socialinę pašalpą gaunantį žmogų.
Seniūnų kontrolė taip pat egzistuoja. Kad nebūtų taip, jog socialinės pašalpos gavėjas atneštų buteliuką ir seniūnaitis koks pasirašytų, jog jis atliko visuomenei naudingus darbus, reikia kontrolės.
Taip pat viena iš problemų yra valandų skaičiaus nesutarimas, kurio niekas iki šiol nereglamentuoja. Turėtų būti vienodai išdirbta sistema, pagal kokią piniginę paramą reikia išdirbti valandų. Darbams atlikti reikalingas ir inventorius, ir pirštinės, kartais specialūs rūbai, liemenės. Kiti net naudoja savo žoliapjoves. Niekas to neapmoka, bet nori, kad darbas būtų atliktas. Kartais seniūnija neturi lėšų tam padengti, o žmogus paprasčiausiai neturi tokių daiktų. O dirba juk už socialinę pašalpą. Čia turi būti irgi įvesta konkreti sistema.
Dėl darbo kontrolės seniūnijoms reikia nesiskųsti, jog nėra etato, kuris prižiūrėtų tą darbininką, bet, pavyzdžiui, galima sukurti tokią sistemą, kad yra tau darželis prie autobusų stotelės, po savaitės atvažiuoji pažiūrėti, ar sutvarkytas, ir viskas. Reikia orientuotis į rezultatą. O vienas seniūnas visko nesukontroliuos.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“