Parkas – ne miškas

Spa­lio pa­bai­go­je bir­žie­čiai ap­ta­ri­nė­jo Aga­ro gat­vė­je vyk­do­mus vais­me­džių pjo­vi­mo, An­ta­no Dau­gu­vie­čio par­ko tvar­ky­mo dar­bus. Vie­ni ap­gai­les­ta­vo dėl pjau­na­mų il­gus me­tus puo­se­lė­tų obe­lai­čių, so­din­tų vie­tos gy­ven­to­jų ran­ko­mis ir vis ru­de­nį pra­džiu­gin­da­vu­sių vai­siais. Ki­ti svars­tė, kas jau to­kio ypa­tin­go bus su­kur­ta, kas pa­keis­tų bu­vu­sį na­tū­ra­lios gam­tos gro­žį. Žmo­nės so­cia­li­niuo­se tink­luo­se lie­jo nuo­skau­dą, jog 30 me­tų pa­čių so­din­ta­me par­ke grė­bė la­pus, pjo­vė žo­lę, rin­ko šiukš­les. Ke­liau­da­mi po už­sie­nio ša­lis pa­ste­bė­jo, jog ten nie­kam neužk­liū­na pa­ke­lė­se au­gan­čios rie­šut­me­džių, vyš­nai­čių, ki­tų vais­me­džių alė­jos, o Bir­žuo­se kaž­kas nu­spren­dė, jog vais­me­džiai yra blo­gis. "Tur­būt so­din­si­me sa­ku­ras, nes vyš­nai­tės, sly­vai­tės, kriau­šės ir obe­lys, nors ir nuo­sta­bios, yra ne­ly­gis Bir­žų sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jams", – ra­šo­ma ko­men­ta­re. Žmo­nės so­cia­li­niuo­se tink­luo­se kė­lė nuo­trau­kas, kaip Aga­ro gat­vė­je obe­lai­tės sa­vo žie­dais pa­va­sa­rį džiu­gi­no žmo­nes, kaip šį ru­de­nį no­ki­no obuo­lius ir kaip da­bar at­ro­do nu­pjau­ti plo­tai. Ne­žiū­rint emo­ci­jų aud­rų, žmo­nės pri­pa­ži­no nie­ko ne­ga­lin­tys pa­keis­ti, nes tei­siš­kai esan­tys ne­tei­sūs – že­mė jiems ne­prik­lau­so.

Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vai­das Vie­de­ris „Bir­žie­čių žo­džiui“ pa­tvir­ti­no, kad įgy­ven­di­na­mas „An­ta­no Dau­gu­vie­čio par­ko kraš­to­vaiz­džio for­ma­vi­mo ir eko­lo­gi­nės būk­lės ge­ri­ni­mo pro­jek­tas Bir­žų mies­te“. Tvar­ko­mas vi­sas par­kas, ku­rį su­da­ro pen­ki skly­pai. Vai­das Vie­de­ris ne­slė­pė – obe­lys tik­rai pjau­na­mos, nes yra nuo­sta­ta, jog par­ke vais­me­džiai ne­tu­rė­tų aug­ti. Me­de­lius so­di­nę vie­tos gy­ven­to­jai juos lai­kė sa­vo nuo­sa­vy­be, ne­žiū­rint į tai, kad obe­lai­tės au­go vals­ty­bi­nė­je že­mė­je.

Spe­cia­lis­tas tvir­ti­no, jog kai vi­suo­me­nei bu­vo pri­sta­ty­tas par­ko tvar­ky­mo pro­jek­tas, dėl obe­lai­čių dis­ku­si­jų ne­ki­lo. Gy­ven­to­jai esą tik iš­sa­kė nuo­mo­nes, ko­kios me­džių rū­šys la­biau tik­tų aug­ti par­ke.

At­siž­vel­gia­ma ir į tai, jog me­džius nai­ki­na žie­vėg­rau­žiai ken­kė­jai, nuo ku­rių vais­tų nė­ra. Vai­das Vie­de­ris „Bir­žie­čių žo­džiui“ pa­ste­bė­jo, jog rū­pi­na­ma­si par­ku, kad jis ne­virs­tų miš­ku, kas jau bu­vo nu­ti­kę vie­to­se prie Vy­tau­to gat­vės. Me­džiai tu­rė­tų bū­ti re­ti­na­mi.

Atei­ty­je nu­ma­to­ma, jog A. Dau­gu­vie­čio par­ke bus pa­so­din­ta dau­giau jau­nų la­puo­čių – įvai­rių rū­šių ąžuo­lų, lie­pų, ki­tų rū­šių me­de­lių. Vie­to­se, kur iš­kirs­tos obe­lys, bus for­muo­ja­mi at­vi­ri plo­tai, vie­to­mis bus so­di­na­mi nau­ji me­džiai.

Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros ir že­mėt­var­kos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė (kraš­to­vaiz­džiui) Jus­ti­na Mi­ci­ke­vi­čie­nė sa­kė my­lin­ti me­džius ir ger­bian­ti žmo­nes, ku­rie prieš daug me­tų, kai ga­lio­jo kiek ki­to­kie įsta­ty­mai, so­di­no obe­lis ir jo­mis rū­pi­no­si. Ta­čiau gy­ven­to­jai vais­me­džius so­di­no ir da­bar, nors ži­no­jo, kad že­mė vals­ty­bi­nė. Jų bu­vo pa­pra­šy­ta me­de­lius iš­si­kas­ti, per­si­so­din­ti į ki­tą vie­tą. Jus­ti­na Mi­ci­ke­vi­čie­nė taip pat pa­ste­bė­jo, jog gy­ven­to­jai ėmė reikš­ti nuo­mo­nes, kai bu­vo pra­de­da­mi dar­bai, prie­kaiš­tų ne­su­lauk­ta, kai bu­vo de­ri­na­mas pro­jek­tas. Kraš­to­vaiz­džio spe­cia­lis­tė sa­kė, jog nu­pjo­vus obe­lis at­si­vė­rė gra­žus vaiz­das į te­kan­čios upės van­de­nis. Ly­giai taip pat, kaip gra­žu žvelg­ti į Ast­ra­vo rū­mus – jie pa­si­ma­tė nu­pjo­vus da­lį me­džių. Spe­cia­lis­tė tei­gė, jog par­kas – tai ne miš­kas ir to ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti.