
Naujausios
Organinių trąšų gamykla nori kurtis prie miesto
Į Šiaulius nori ateiti verslininkai, planuojantys organinių trąšų gamybą. Prašo sklypo Pramonės parke. Šiandien miesto Taryba spręs, ar pritarti investicijų sutarčiai. Ar trąšų gamyba bus saugi? Investuotojai tikina, jog planuojamai veiklai nereikalingas poveikio aplinkai vertinimas.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Prekybininkai planuoja gamybą
Vilniaus UAB „Agroconsult LT“ prašo išnuomoti Šiaulių pramonės parke sklypą trąšoms gaminti. Savivaldybės žiniomis, tai būtų organinės trąšos.
Šiuo metu pagrindinė įmonės veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba skystomis trąšomis.
Miesto Tarybai aiškinamajame rašte nurodoma, jog įmonei plečiantis atsirado poreikis trąšas gaminti Lietuvoje. Taip ketinama sutrumpinti trąšų pristatymo laiką regiono klientams bei turėti galimybę kontroliuoti gaminamų trąšų kokybę.
Savivaldybės žiniomis, bendrovė yra vienos Ispanijos trąšų gamintojų kompanijos atstovė Lietuvoje, jų trąšomis prekiauja.
Su mokslininkais tariasi dėl inovatyvių produktų, kurie patenkintų mūsų ūkininkų poreikius, gamybos. Rengia verslo planą, pretenduodama į europinę paramą, skirtą skatinti inovatyvių įmonių steigimą.
Planuojamos investicijos į patalpas, įrangą ir laboratoriją – 600 000–700 000 eurų. Būtų sukurta 7–10 darbo vietų.
Miesto Tarybai pritarus, investuotojams 99 metams būtų išnuomotas sklypas Pramonės parke, adresu Radviliškio g. 53. Sklypo plotas – 0,9739 ha.
Sutarties projektas tipinis kaip visiems investuotojams. Reikalavimai keliami tik dėl investicijų dydžio, darbo vietų skaičiaus, projekto įgyvendinimo terminų.
Abejonės
Tarybos Finansų ir ekonomikos komitete kilo klausimas, kodėl nereikalaujama atlikti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo?
Savivaldybė turi tik pačių verslininkų patikinimą, jog jų planuojamai veiklai nereikia tokio vertinimo. Investicijų ir miesto plėtros skyriaus žiniomis, jie tokį išaiškinimą yra gavę iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD).
„Kai bus rengiamos techninio projekto sąlygos, tada ŠRAAD teiks sąlygas dėl poveikio aplinkai vertinimo“, – aiškino politikams Ieva Džiaugienė, Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Komiteto narys Alfredas Lankauskas stebėjosi, jog dabar Taryba tiesiog turinti patikėti, jog įmonė bus saugi.
„Trąšas pilstys, ar neskleis nemalonių kvapų? Kuo jie prekiauja, ką pilstys? – klausė politikas. – Reikia nepriklausomos ekspertizės. Dabar tik padedame gauti europinę paramą. Chemijos pramonės mieste nėra, bet ar jos reikia?“
Komiteto pirmininkas Jonas Bartkus pritarė, jog „reikia žinoti, į kokias pramonės rūšis orientuojamės, ypač kai investuotojų daugėja“.
„7–10 darbo vietų įkurs, nuo miesto veiks saugiu atstumu, bet ar kitos firmos ateis šalia kurtis, ypač IT? Ar toliau steigsime vien chemijos fabrikus? – svarstė J. Bartkus. – Reikia dokumento dėl Pramonės parko prioritetų.“
Tačiau dėl komiteto bendros pozicijos nebalsuota. Kiekvienas apsispręsiantis per Tarybos posėdį.
Maišys kaip miltus blynams
Marius Urmonas, UAB „Agroconsult LT“ komercijos direktorius, „Šiaulių kraštui“ teigė, jog dėl komercinės paslapties negali teikti platesnių komentarų.
„Realiai dar neturime apie ką kalbėti, projektas dar rengiamas, o jūsų smalsumas šiokią tokią žalą daro, – teigė M. Urmonas. – Be Šiaulių dar ir kiti miestai mus kvietė ateiti.“
Šiaulius pasirinko, nes abu su įmonės vadovu yra iš Šiaulių krašto.
Su partneriais būtų kuriama eksperimentinė organinių trąšų gamyba. Tokių gamyklų Lietuvoje dar nėra.
„Iš jau pagamintų atsivežtų trąšų pagal užsakovų formules darysime trąšų „miksus“ – čia taip, kaip iš miltų užmaišomi blynai“, – aiškino M. Urmonas.
Gamybos atliekų nebus. O kvapų?
„Kavą geriate – kvapus skleidžia, bet jie nepavojingi“, – palygino.
Patikino, jog įmonė dėl kvapų užsakys atlikti veiklos poveikio sveikatai vertinimą, o poveikio aplinkai vertinimo nereikia.
„Mes nepatenkame į veiklas, kurioms reikalingas poveikio aplinkai vertinimas, nes tai nėra agresyvios medžiagos, be to, trąšų kiekiai bus nedideli – penkis kartus mažesni nei tie, nuo kurių jau reikia poveikio aplinkai vertinimo, – teigė M. Urmonas. – Pavojingumo nėra jokio, mes jau treji metai prekiaujame trąšomis, kurios turi ekologinį sertifikatą.“
Jo žodžiais, „šalia pastatytas automobilių servisas ir plovykla daugiau taršos duos“.
Redakcijos archyvo nuotr.
PRIORITETAI: Jonas Bartkus, Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas: „Turėtume žinoti, į kokias pramonės rūšis orientuojamės – ar prie to chemijos fabriko norės būti kitos įmonės?“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
REAKCIJA: Alfredas Lankauskas, miesto Tarybos narys, stebisi, jog siūloma laiminti trąšų gamybą be veiklos poveikio aplinkai vertinimo.
KOMENTARAS
Reikia tik Savivaldybės iniciatyvos
Virgilija KOZAKIENĖ, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento Šiaulių skyriaus vedėja, teigia, jog bet kokiu atveju Savivaldybė gali reikalauti poveikio aplinkai vertinimo:
– Pagal įstatymą yra nustatyti sąrašai veiklų, kurioms reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Jeigu tai organinių cheminių medžiagų, neorganinių cheminių medžiagų, fosforo, azoto ar kalio trąšų gamyba pramoniniu mastu – reikia jas atlikti.
Jeigu investuotojai užsiims ne gamyba, o tik taravimu, pilstymu, maišymu, tokiai veiklai nereikia poveikio aplinkai vertinimo.
Bet net tuo atveju pati Savivaldybė gali prašyti atlikti procedūras – pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnį. Miesto Taryba turi priimti sprendimą, kad ūkinės veiklos vykdytojas, prieš pradėdamas vykdyti gamybą, atliktų poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Jas galima atlikti bet kuriame etape, bet visais atvejais – iki techninio projekto tvirtinimo.
Taravimas, pilstymas gali virsti ir gamyba. Mano nuomone, reikia išsamesnės informacijos.
Poveikis priklauso ir nuo gamybos kiekio, ir nuo to, kokią įrangą pirks, kokias technologijas taikys. Tuo labiau kad Šiauliuose nėra tokios veiklos. Turėtume išsamesnę informaciją – ir visuomenė susipažintų, ir specialistai peržiūrėtų.
Pramoniniame parke gyventojų nėra, bet yra kitos įmonės.
GALIMYBĖ: Virgilija Kozakienė teigia, jog įstatymas suteikia galimybę Savivaldybei reikalauti, kad bet kokiu atveju būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.