Naujausios
Nuo žaidimų iki asmenybės
Nuo šių metų rugsėjo 1-osios visi šešerių metų vaikai privalės lankyti ikimokyklinio ugdymo grupes. Kaip ir visoje Lietuvoje, Šiauliuose šiuo metu darželiuose ir mokyklose esančias priešmokyklines grupes jau lanko daugiau kaip 95 procentai šešiamečių. Psichologų ir pedagogų teigimu, tai – didžiulis indėlis į vaikų asmenybės brandą.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Ugdyti namuose nebegalės
Privalomą priešmokyklinį ugdymą įteisino Seimas, priimdamas Švietimo įstatymo pataisas. Nuo 2016 metų rugsėjo priešmokyklinis ugdymas bus privalomas visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina šešeri metai.
Priešmokyklinis ugdymas trunka vienerius metus iki mokyklos. Leisti į ikimokyklinio ugdymo grupę bus galima ir penkiametį, jeigu jis bus pakankamai subrendęs tokiam ugdymui.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, absoliuti dauguma vaikų jau lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas – pastaraisiais metais pagal priešmokyklinio ugdymo programą ugdomi 96 proc. šešiamečių.
Laisvosios rinkos instituto atliktame tyrime pažymima, jog 63 procentai į priešmokyklinio ugdymo įstaigas neinančių vaikų nėra iš socialiai rizikingų ar neturtingų šeimų – jie tiesiog ugdomi namuose. Nuo šiol rinktis ugdyti vaiką namuose tėvai nebegalės.
Ankstinti ankstyvąjį vaikų ugdymą ministerija nutarė atsižvelgdama į europines tendencijas. Kai kurios šalys ankstina privalomo mokymosi mokykloje pradžią – jis pradedamas 6, 5 ar net 4 metų.
Papildomai prašys 22 000 eurų
„Dauguma šešiamečių vaikų Šiauliuose jau ugdomi ikimokyklinėse įstaigose, todėl dėl privalomo ugdymo neturėtų atsirasti didelių problemų“, – komentavo Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.
Šiuo metu gyventojų registro duomenų bazė lyginama su švietimo įstaigas lankančių mokinių registru ir analizuojama, kiek vaikų nelanko priešmokyklinio ugdymo grupių. Planuojama pagal mikrorajonus informuoti mokyklas, kad susisiektų su priešmokyklinių grupių nelankančių vaikų tėvais.
Švietimo skyriaus duomenimis, dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo Šiaulių savivaldybei preliminariai papildomai reikėtų apie 22 tūkst. eurų. Lėšos būtų skirtos pedagogų atlyginimams, mokymo priemonėms, jei reikėtų papildomai atidaryti kelias grupes.
V. Damskienės teigimu, dauguma esamų pedagogų pasirengę dirbti su ikimokyklinukais, darželiuose esančiose priešmokyklinio ugdymo grupėse laisvų vietų yra, todėl dar neaišku, ar papildomai reikės priimti naujų pedagogų.
Pagrindinė veiklos forma – žaidimas
Tėvai, pedagogai ir mokslininkai mato akivaizdžią ankstyvojo ugdymo naudą visam tolimesniam žmogaus gyvenimui.
Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupės mokytoja Justė Milašauskienė sako, jog svarbiausias priešmokyklinio ugdymo uždavinys – paruošti vaiką tapti mokiniu.
Jis mokomas bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, orientuotis naujoje aplinkoje. Prieš einant į mokyklą norima išmokyti vaiką klausytis, kalbėti, jis supažindinamas su skaičiais ir raidėmis.
Mokytoja J. Milašauskienė sako, jog priešmokyklinėje grupėje pagrindinė veiklos forma – žaidimas.
„Žaisdami vaikai mokosi kalbėti, mąstyti, tirti pasaulį, klausti, tinkamais žodžiais reikšti mintis. Jie ugdo loginį mąstymą, judesių koordinaciją, klausą, ritmo pojūtį, gebėjimą spręsti problemas, nesunkiai išmoksta pažinti raides, dėlioti žodžius, lavina atmintį“, – vardija mokytoja. Vaikai pajunta grupinio darbo džiaugsmą, kartu su draugais atlikdami bendrus darbus.
Pavyzdžiui, rytais vaikai dalyvauja „Ryto rate“, kuriame po rytinio pasisveikinimo aptariama savaitės tema, vaikai klausosi pasakų, eilėraščių, pakartojamas metų laikas, diena ir mėnuo. Kalbėdami apie pasaką ar tam tikra tema, jie plečia žodyną.
Savarankiškumas svarbiau už mokėjimą rašyti
J. Milašauskienė pažymi, jog labai didelę įtaką vaikų ugdymuisi daro ugdomoji aplinka: priemonės, įvairūs užrašai, grupės taisyklės, jų laikymasis, savaitinės temos, jų aptarimas. Vaikams organizuojamos ekskursijas, šventės, renginiai.
Pedagogės pastebėjimu, vaikai, lankę priešmokyklinę grupę, mokykloje yra labiau linkę bendrauti, laisvesni, labiau pasitiki savimi, smalsesni, labiau domisi aplinka, jiems būdinga turtingesnė kalba.
„Kad priešmokyklinukas taptų geru mokiniu, reikia jį ne mokyti, bet paruošti mokytis, sudominti, skatinti atsakomybei, savikontrolei. Savarankiški, drąsūs, motyvuoti vaikai geriau ir lengviau adaptuojasi pirmoje klasėje, nei tie, kurie ateina mokėdami skaityti ir rašyti“, – neabejoja J. Milašauskienė.
Mokytoja pataria tėvams sudaryti sąlygas atsiskleisti vaiko pasitikėjimui savimi, kad jis tikėtų savo sėkme, t. y., kad viskas jam pasiseks. Savimi pasitikintis vaikas labiau linkęs imtis naujų užduočių.
Kai kuriems trūksta socialinių įgūdžių
Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Raimondos Skerytės-Naginskienės nuomone, tvirtinti, jog šeimoje vaiko ugdymas yra nevisavertis ar mažiau svarbus, negalime. Nemažai tėvų rūpinasi kokybišku vaiko ugdymu, tam skiria daug laiko ir jėgų. Tačiau praktika rodo, kad taip būna ne kiekvienoje šeimoje.
Psichologai, dirbantys su priešmokyklinio amžiaus vaikais, pastebi, kad daliai jų trūksta socialinių, emocijų valdymo ar bendravimo įgūdžių.
„Vaikui padėti išmokti bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, laikytis bendrų grupės taisyklių, suvaldyti savo emocijas neskaudinant kito ir kitus socialinius įgūdžius efektyviausia ugdyti bendraamžių grupėje. Ten vaikai turi galimybę naujai išmoktus dalykus išbandyti praktiškai su savo draugais“, – pažymi R. Skerytė-Naginskienė.
Pasak psichologės, priešmokyklinio amžiaus vaikas išgyvena gana sudėtingą raidos laikotarpį, kuris lemia tolesnio ugdymosi mokykloje sėkmę.
Pirmųjų mokslo metų pradžia neretam pirmokui – sunkių išbandymų metas, kada jis mokosi pritapti prie naujų draugų, rasti savo vietą klasės bendruomenėje, suprasti kitus ir būti kitų suprastas.
„Patirtis rodo, kad šešerių metų vaikas, labai norėjęs lankyti mokyklą, jau pirmomis dienomis suvokia, jog mokytis nėra lengva ir dažnai pradeda nerimauti. Priešmokyklinis ugdymo etapas garantuotų didesnį saugumą, palengvintų perėjimą iš vienos ugdymo įstaigos į kitą, kad pirmoje klasėje vaikas jaustųsi saugus“, – sako R. Skerytė-Naginskienė.
Psichologė pabrėžia – ankstyvasis ugdymas turėtų būti organizuojamas atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus, dažniau priminti žaidimus nei formalias užduotis.
Ankstyvojo ugdymo idėjos nereikėtų baimintis, tačiau svarbu, kad mokymasis vyktų natūraliai ir būtų smagus, o vaikui pateikiamos užduotys apgalvotos ir atitiktų jo galimybes.
„Nereikėtų persistengti skatinant didaktinius pokalbius ir užverčiant vaiką užduotimis – taip jis gali prarasti norą mokytis“, – pataria psichologė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

PASIRUOŠIMAS: Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupės mokytojos Justės Milašauskienės teigimu, savarankiški, drąsūs, motyvuoti vaikai lengviau adaptuojasi pirmoje klasėje.

SITUACIJA: Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė sako, jog Šiauliuose dauguma šešiamečių vaikų jau ugdomi ikimokyklinėse įstaigose.
Asmeninio achyvo nuotr.

UGDYMAS: Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Raimonda Skerytė-Naginskienė sako svarbu, kad mokymasis vyktų natūraliai, o vaikui pateikiamos užduotys atitiktų jo galimybes.