Naujausios
Nuo emigracijos iki korupcijos
Šiaulių universitetas Savivaldybės užsakymu atliko „Verslo sąlygų tyrimą Šiaulių mieste“. Apklaustų miesto verslininkų nuomone, verslui sėkmingai gyvuoti bene labiausiai kliudo emigracija. Įmonių kurtis nevilioja prastas miesto įvaizdis ir mažai mokestinių lengvatų. Viešosiose įstaigose, anot verslininkų, korupcijos lygis yra aukštas.
Vidutiniškai įvertinta miesto infrastruktūra, mokestinė aplinka, laisvalaikio galimybės, turizmo objektai.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Nuomonę išsakė 366 verslininkai
Verslo sąlygų tyrimą atliko Šiaulių universiteto (ŠU) Vadybos katedros profesorė Skaidrė Žičkienė, lektorės Aida Jankauskienė, Liongina Juozaitienė ir Giedrė Svirskienė. Rezultatus pristatė miesto Savivaldybės administracijai.
„Esame vidutiniokai, – verslumą mieste apibūdino L. Juozaitienė. – Verslumo lygis yra aukštesnis už šalies vidurkį, bet žemesnis nei kituose didžiuosiuose miestuose. Šiauliuose pernai veikė 3739 įmonės. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mieste sukuriama apie 4 procentai šalies pridėtinės vertės“.
Mieste dominuoja mažos įmonės – 93,5 procento apyvarta siekia iki 1,5 milijono eurų. Daugumoje dirba iki 20 darbuotojų.
„Pastaraisiais metais jaučiamas šioks toks pagyvėjimas. 2014 metais verslo apyvarta mieste padidėjo 9,9 procento“, – sakė lektorė.
Tyrime apklausti 366 miesto verslininkai, įmonių ir stambių padalinių vadovai, su verslo liudijimais ar individualios veiklos pažymėjimais dirbantys gyventojai.
Daugiausia – 43,4 procento – apklaustųjų teikia paslaugas. Prekybinės įmonės sudarė 29,4 procento apklaustųjų, gamybinės – 21,4. Daugiau nei pusė apklaustų įmonių veikia nuo vienerių iki dešimties metų.
Tyrimo dalyviai atskiras sritis vertino 5 balais: 1– labai didelė problema, 5 – nematau problemos.
Verslui koją kiša emigracija ir korupcija
ŠU profesorės S. Žičkienės teigimu, didžiausia ekonomine ir socialine problema verslininkai laiko emigraciją. Miesto gyventojų skaičius 2010–2014 metais sumažėjo 8 695 asmenimis.
Verslininkai prastai įvertino ir investicijų pritraukimą į miestą. Tyrime pabrėžta, kad Šiaulių savivaldybėje tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, yra kur kas mažiau nei kituose didžiuosiuose miestuose: jos Šiauliuose 2014 metais siekė 966 eurus, Klaipėdoje – 4 452 eurus, Panevėžyje – 2 486 eurus.
Apklausos rezultatai parodė, kad problema įmonių atstovai laiko specialistų rengimą mieste. „Vadinasi, į įmonę atėję specialistai kelia darbdaviams rūpesčių. Jiems trūksta žinių. Šią problemą labiausiai akcentavo gamybinių įmonių vadovai. Taip pat bendrovių, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, vadovai“, – komentavo S. Žičkienė.
28 procentai apklaustųjų korupciją miesto viešose įstaigose įvardijo didele problema, o 16,3 procento – labai didele. 30 procentų nuomonę išsakiusių verslininkų nemano, kad korupcijos lygis yra aukštas.
Tyrime taip pat nurodyta, kad verslininkai problemišku laiko ir Savivaldybės bendradarbiavimą su verslu. Tai ypač pabrėžė gamybinių įmonių vadovai.
Verslininkams nesklandumų kyla ir dėl neoperatyviai sprendžiamų problemų: užtrunka dokumentų tvarkymas, leidimų ar atsakymų į pateiktus paklausimus gavimas. Šį aspektą prasčiausiai įvertino įmonių, kuriose dirba iki 250 darbuotojų, ir bendrovių, kurios veikia ilgiau nei 10 metų, vadovai.
Trūksta mokesčių lengvatų
Pasak S. Žičkienės, didele problema verslininkai vadina mažas mokesčių lengvatas naujam verslui steigtis. Tai akcentavo gamybinių įmonių vadovai, ypač verslininkai, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymėjimus.
Tyrime nurodyta, kad per praėjusių metų 10 mėnesių į Šiaulių savivaldybės biudžetą buvo sumokėta 11,5 milijono eurų mokesčių. Didžiąją dalį sudarė gyventojų pajamų mokestis – beveik 10 milijonų eurų. Už žemės mokestį surinkta 8 tūkstančiai eurų, paveldimą turtą – 9 tūkstančiai eurų, nekilnojamąjį turtą – 699 tūkstančiai eurų, taršą – 5 tūkstančiai eurų. Rinkliavų mokesčiai biudžetą papildė 862 tūkstančiais eurų.
Verslininkai vidutine problema laiko žemės, žemės nuomos, nekilnojamojo turto (NT) ir verslo liudijimų mokesčius.
Šiemet dėl nukritusios žemės vertės Šiauliuose žemės nuomos mokesčio tarifai padidėjo kone 5 procentais.
Padidinti ir NT mokesčiai. Šiemet miesto gyventojai ir verslininkai mokės 0,75 procento nuo NT rinkos vidutinės vertės. Iki šiol galiojęs koeficientas siekė 0,6 procento. Visam neprižiūrimam, nenaudojamam turtui taikomas maksimalus trijų procentų tarifas. Nepaisant to, NT mokesčiai Šiauliuose liko mažiausi tarp didžiųjų miestų.
Verslininkai kritiškai įvertino automobilių stovėjimo aikšteles – jų trūksta, o ir dalis esamų yra duobėtos. Verslininkai nebuvo patenkinti ir gatvių būkle. Tyrimo duomenimis, Šiauliuose asfalto danga padengta vos 53,13 procento gatvių (187 iš 352 km). 31 procentas gatvių yra žvyruotos.
Prastas įvaizdis
Pasak kitos tyrimo autorės, lektorės G. Svirskienės, miesto patrauklumas ir įvaizdis lemia bendrąjį socialinį, kultūrinį, ekonominį vystymąsi. Turi įtakos ir konkurencingumui.
„Paaiškėjo, kad verslininkai miesto patrauklumą vertina blogiau nei vidutiniškai, – konstatavo G. Svirskienė. – Apklausos rezultatai rodo, kad Šiauliai labiau patinka įmonėms, veikiančioms iki penkerių metų. Ypač prastai miestą vertiną stambios bendrovės, turinčios daugiau nei 50 darbuotojų.“
Verslininkai prasčiausiai įvertino Savivaldybės veiklą formuojant miesto įvaizdį.
Verslininkai siūlė Šiaulių savivaldybei mokytis iš Druskininkų ir Klaipėdos, kaip kurti miesto įvaizdį. Kiti siūlė baigti politikų rietenas, kurti, o ne griauti.
Verslo atstovų nuomone, ypač prasta Šiaulių reprezentacija Lietuvoje bei už jos ribų, skurdžiai įrengtos viešosios erdvės. Laisvalaikio galimybės, turizmo objektai, bendruomenių iniciatyvos ir renginiai įvertinti geriau.
Daugumos apklaustų verslininkų nuomone, miesto įvaizdžio formavimas – valdžios institucijų ir politikų darbas. Prisidėti turėtų ir Turizmo informacijos centras, visuomeninės organizacijos, gyventojai ir verslininkai.
Verslininkai pateikė ir pasiūlymų
Verslininkai nurodė penkias svarbiausias priemones, galinčias padėti kurti palankią verslo aplinką mieste. Viena jų – pagalba įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Dabar verslininkams trūksta pagalbos rengiant dokumentus ar paraiškas.
Įmonių atstovų nuomone, reikalinga operatyvi informacija apie finansavimo šaltinius, konsultacijos pradedantiems kurti savo verslą. Tai ypač svarbu prekybinių įmonių vadovams ir verslininkams, dirbantiems pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas.
Palankią verslui aplinką galėtų pagerinti ir turizmo infrastruktūros plėtra, aukštos kvalifikacijos specialistų ruošimas mieste.
Apklausti verslininkai siūlė mažinti vietinių rinkliavų dydį, didinti paramą smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams.
Dalis apklaustųjų siūlė pradedantiems verslininkams leisti dirbti bent dvejus metus be mokesčių, taikyti nulinius mokesčius iki vienerių metų veikiančioms įmonėms.
Verslininkai viešųjų įstaigų atstovams siūlė „bendrauti su visais, o ne tik su pateptaisiais“, skirti didelį dėmesį pradedančioms įmonėms, keisti požiūrį į verslininkus, nes potencialios investicijos yra „miesto duona, sviestas ir dešra“.
Verslininkai taip pat siūlė ekonomines ir socialines problemas gerinti aktyviu verslo, kuriančio ir gaminančio produktus, pritraukimu. Įmones kurtis paskatintų didesnės mokesčių lengvatos. Dalis apklaustųjų mano, kad „reikia greičiau plėsti Šiaulių industrinį parką ir sudaryti palankias sąlygas įmonėms vystytis jo teritorijoje“.
Vyatuto RUŠKIO nuotr.
TYRĖJOS: Verslo sąlygų tyrimą atliko Šiaulių universiteto Vadybos katedros atstovės (iš kairės): lektorės Liongina Juozaitienė, Giedrė Svirskienė, Aida Jankauskienė ir profesorė Skaidrė Žičkienė.
VERSLUMAS: Šiaulių universiteto lektorės Lionginos Juozaitienės teigimu, iš mieste registruotų 7900 įmonių veikia tik pusė – 3739 įmonės.
Verslo tyrime pasigedo įžvalgų
Šiaulių savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjos Kristinos Šmidtienės teigimu, miesto verslo sąlygoms tirti iš biudžeto buvo atriekta 6 000 eurų.
Nepaisant to, K. Šmidtienės asmenine nuomone, tyrimas „nebuvo labai stiprus“. Jis esą tik patvirtino esamą situaciją, „detalizavo verslo sektorių, bet nepateikė išsamesnių įžvalgų“.
„Apklausa yra tik vienas tyrimų instrumentų. Jis neatskleidė visų verslo sąlygų aspektų – norėtųsi priemonių, kuriant verslui palankią aplinką mieste, palyginimo su kitais miestais. Tai yra, kaip tą daro didieji miestai ir kokioje situacijoje yra Šiauliai“, – sakė K. Šmidtienė.
Jos teigimu, „apklausos metu susisteminti rezultatai galimai bus panaudoti Strateginio plėtros plano rengimo ketvirtajame etape, kai bus nustatomi tikslai, uždaviniai ir priemonės“.
Į verslininkų kritišką požiūrį dėl neoperatyvaus problemų sprendimo Savivaldybėje ir korupcijos sureagavo ir Administracijos direktorius Eduardas Bivainis: „Ar atsakymai nebuvo detaliau išdėstyti? Kokia korupcija ir kokiose institucijose turima galvoje? Iki šiol nesame gavę nė vieno nusiskundimo – net anoniminio. Gaunasi juokinga situacija.“
REAKCIJA: Ekonomikos skyriaus vedėjos Kristinos Šmidtienės nuomone, tyrimas „nebuvo labai stiprus“, o Administracijos direktorius Eduardas Bivainis verslininkų pozicijos dėl korupcijos ir biurokratizmo nesuprato: „Nesamę gavę nė vieno nusiskundimo.“