Naujausios
Neįgalieji per naktį tampa „sveiki“
Moteris iš neįgaliosios staiga tapo sveikąja. Prieš metus ji turėjo 60 procentų nedarbingumo. Dabar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisija pripažino tik 10 procentų nedarbingumo, nors moteriai nupjauta dalis plaučio, ji serga hipotonija, turi antrojo laipsnio širdies vožtuvo nesandarumą ir dar kitų ligų.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Pabudo „sveika“
Joniškietė Vilma (vardas moters prašymu pakeistas) vieną vakar nuėjo miegoti, sirgdama osteoporoze, lėtiniu bronchitu, hipotonija, jausdama nugaros skausmą dėl patirto stuburo slankstelio lūžio, turėdama gydytojų išvadą apie širdies darbo sutrikimus, atliktą plaučių operaciją.
Rytą, gavusi Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo komisijos Šiaulių I teritorinio skyriaus vedėjo laišką, staiga tapo beveik sveika.
„2009 metais turėjau 60 procentų nedarbingumą, o šiemet tapau 90 procentų darbinga, nors lygiai taip pat kaip anksčiau negaliu nešti sunkių daiktų, uždūstu vos nuvaliusi septynis laiptinės laiptelius. Operuotas plautis man juk neataugo,“ — ironizavo moteris.
Neįgalumą joniškietė turėjo keletą metų. 2006 metais komisija jai nustatė 50 procentų, 2007 ir 2008 metais patvirtinti 55 procentai nedarbingumo.
Kitam vyriškiui iš turėto 60 procentų nedarbingumo šiemet liko 55 procentai. Jis nesiskundžia, kad su juo pasielgta neteisingai, sako išgyvensiantis, nors realiai šie sumažinti procentai reiškia dvigubai prastesnę finansinę padėtį. Anksčiau jis gaudavo antros neįgalumo grupės pensiją, nuo šiol — trečios.
Vyras matė iš komisijos kabineto su ramentais išeinančią ašarojančią moterį, kuri taip pat neteko dalies nedarbingumo, o kartu ir didesnės neįgalumo pensijos, nors akivaizdu, kad vos gali savarankiškai judėti.
Ligoniai ligos neperka, perka — sveikieji
Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis „Šiaulių kraštui“ patvirtino žinantis ne vieną atvejį, kai neįgalus žmogus po apsilankymo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijoje tapo sveikas.
„Ypač tai pastebima tarp sutrikusio intelekto žmonių, nes komisija mano, jog tokie asmenys gali dirbti fizinį darbą. Susidūriau ir su problemomis, tenkinant specialiuosius poreikius. Buvo kalbama, kad neįgaliesiems nenuims pinigų, skirtų transporto išlaidoms, bet ministro tyliai ramiai pasirašytas įsakymas apriboja išmokas.
Esu linkęs manyti, kad neįgaliųjų gretų retinimas gali būti politinis užsakymas„, — sakė draugijos pirmininkas.
Zigmantas Jančauskis tvirtino, kad pastaruosius trejus metus komisijai pakanka pateikti gydytojų diagnozes, išvadas patvirtinančius dokumentus, pačiam žmogui pasirodyti nebeprivalu. Tai irgi sunku suprasti, nes gydytojai turėtų vertinti ligonį, o ne popierius.
„Anksčiau visi dalyvaudavome, laukdavome ilgose eilėse. Tada buvo sakoma, kad kai kurie žmonės duoda kyšius komisijoms. Dabar juokaujama, jog kyšiai iš komisijų persikėlė pas gydytojus, kurie išrašo ligą liudijančius dokumentus. Tačiau rimtai kalbant, neįgalus žmogus sau ligos neperka, perka tik sveikieji“, — mano Z. Jančauskis.
Liga medicininiu ir socialiniu požiūriu
„Šiaulių kraštas“ kalbino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorių Zdislavą SKVARCIANY:
— Kaip galėtumėte paaiškinti, kad moteris, netekusi dalies plaučio ir turinti puokštę ligų, po metų pripažįstama beveik 100 procentų sveika?
— Ligų turi visi 40 metų sulaukę žmonės, tačiau ne kiekvienas laikomas neįgaliu, nes svarbi ne pati liga, bet jos įtaka socialiniam gyvenimui, gebėjimui dirbti. Nedarbingas yra ne tas žmogus, kuris serga, bet tas, kuriam liga neleidžia dirbti. Sakykime, cukriniu diabetu sergantys žmonės iki šiol visi turėjo neįgalumo statusą. Tai — liga medicininiu požiūriu, bet socialiniu požiūriu — gal ir ne. Jei asmuo leidžiasi insuliną ar geria tabletes, laikosi dietos ir gali dirbti, gyventi pilnu krūviu, jis neturės neįgaliojo statuso.
Jūs sakote, kad plaučiai po operacijos neataugo. Bet kam daroma operacija? Ar tam, kad asmuo toliau blogai jaustųsi, ar kad jam būtų geriau? Tarkime, pacientas skundėsi negalįs vaikščioti dėl sudilusio klubo sąnario, turėjo 60 procentų nedarbingumą. Po operacijos bei reabilitacinio periodo jis gali šokti, čiuožinėti. Nepamenu pavardės, bet žinau užsienyje žmogų, kuris po klubo operacijos net tapo čempionu.
— Gyventojams neaišku, kaip pasikeitė vertinimo kriterijai, kuo jie skiriasi nuo ankstesnių ir kodėl?
— Pasikeitusi vertinimo tvarka reiškia, kad dabar žiūrima ne tik ligos, bet atsižvelgiama į socialinius faktorius. Mes palaipsniui pereiname prie biosocialinio modelio, kuris taikomas kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Olandijoje iš viso nevertinamos ligos, vertinamas žmogaus organizmo funkcionavimas. Gydytojų ir kitų specialistų komisija daro išvadas pagal specialų klausimyną.
Neteisingai galvojama, jog neįgalumas skaičiuojamas pagal vieną sunkiausią ligą. Iš tikrųjų, matomos visos žmogaus ligos, bet į skaičiuoklę patenka tos, kurios realiai įtakoja neįgalumą.
— Kas gali įvertinti žmogaus realius gebėjimus dirbti? Neįgalieji pasakoja, kad patiems nebereikia važiuoti į komisiją, užtenka pateikti gydytojų paruoštus dokumentus. Ką komisija vertina — popierius ar žmogų?
— Tai jūs taip sakote, kad žmonės nedalyvauja vertinime. Jie dalyvauja. Pavyzdžiui, į sprendimų kontrolės komisiją, jei tiriamas skundas, kviečiami 99 procentai pacientų.
Komisijose dirba ne tik medikai, bet ir socialiniai darbuotojai, galintys nustatyti, ar žmogus pajėgus atlikti įvairius darbus, tačiau turime pripažinti: specialistų trūksta.
— Kur ir kam žmogus gali apskųsti komisijos sprendimą?
— Kiekvienas, nepatenkintas komisijos sprendimu, gali jį per 30 dienų apskųsti Sprendimų kontrolės skyriui. Jei naujas sprendimas taip pat netenkina, žmogus turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją. Galų gale, įmanomas ir trečias variantas, praėjus du pirmuosius: prašyti teismo išnagrinėti skundą. Tačiau skaitydami skundus pastebėjome, kad gyventojams dažniau rūpi ne jų sveikatos pagerėjimas, bet gaunamos išmokos. Skunduose jie pirmiausia mini, kad valdžia atėmė paskutinius pinigus pragyvenimui, o ne tai, kad bloga sveikata.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„STEBUKLAI“: Lietuvos neįgaliųjų draugijos žino ne vieną atvejį, kai neįgalus žmogus po apsilankymo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijoje tapo sveikas.
Autorės nuotr.
NEŽINIA: Kojų nevaldantis žmogus taip pat gali atlikti kai kuriuos darbus, todėl nežinia, kokį nedarbingumo lygį jam gali nustatyti komisija.
Antano ADOMAIČIO nuotr.
BĖDA: Kai kurie neįgalieji, praradę netekto nedarbingumo pensijas ir nesugebėję įsidarbinti, gali būti tiesiog priversti pasekti šio žmogaus pavyzdžiu.