Nebijantis atsakomybės ir vertinantis žmogiškumą

Ž. Katkūnaitės nuotr.
Biržietis R. Kavaliūnas geltonojo autobusiuko vairuotoju dirba jau vienuolikti metai – jo akyse auga jaunimo kartos, keičiasi veidai.
Tiek per mokslo metus, tiek jiems pasibaigus, vertinami mokytojai ir jų vadovai. Tačiau greta iškilių asmenybių, yra tyliai ir ramiai ugdymo įstaigose dirbančių žmonių. Ar susimąstome apie tai, kuo gyvena paprastas ir nuoširdus geltonojo autobusiuko vairuotojas, kuriam patikime savo vaikų kelionę į mokyklą? Koks jo gyvenimas buvo iki, kol dar nesėdėjo prie vairo, o dabar atsakingas už jaunų žmonių gyvybę. Kalbiname Biržų "Aušros" pagrindinės mokyklos geltonojo autobusiuko vairuotoją Rimantą Kavaliūną.

Kelionės ir jas lydintis skausmas

Biržuose gyvenantis vyras užaugo Medžvalakių kaime. Baigęs mokyklą ir įgijęs plataus profilio mechanizatoriaus specialybę, vyras išėjo tarnauti. Dvejus metus tarnavo Kaliningrade, o grįžęs pradėjo vairuotojo karjerą.

R. Kavaliūnui teko vežioti įvairius krovinius, padirbėti įvairiose įmonėse. Vežiojo klientus ir žemės ūkio techniką. „Iš visos Rusijos į Lietuvą vežiau žemės ūkio techniką ir jos dalis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę vėl vežiau krovinius ir keliavau per visą Europą“,− sakė vairuotojas. Vėliau, sušlubavus vyro sveikatai, teko susimąstyti apie tai, ką toliau veikti.

R. Kavaliūnas pasinaudojo pasiūlymu vairuoti geltonąjį autobusiuką. „Ne vienerius metus dirbus krovininio automobilio vairuotoju, atsiranda įvairių sveikatos problemų. Pagrindinė − nugaros skausmas. Darbo sąlygos yra ganėtinai sunkios, nes reikia laikytis griežto režimo – tam tikromis valandomis važiuoti ir ilsėtis. Tenka vairuoti ir naktį, o miegoti dieną, kai oro temperatūra automobilyje būna pakankamai aukšta“,− pasakojo vyras.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/