Naujausios
Mokyklų laukia jungtuvės ir uždarymai
Šiaulių miesto tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto išplėstiniame posėdyje pradėta diskusija dėl naujos mokyklų tinklo reformos mieste. Svarstomi būdai išgyventi: stambinti mokyklas, pradines prijungti prie pagrindinių, jungti pagrindines mokyklas.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Mokinių mažėja po 1000
Supažindindama naujosios Tarybos narius su ankstesne reforma ir dabartine situacija Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė klausė: „Kaip toliau gyventi, ar galėsime turėti tiek mokyklų?“.
Per pastaruosius trejus metus mokinių skaičius kasmet sumažėjo po 1000. 2005 metais Šiauliuose mokėsi 20,5 tūkstančio mokinių, dabar jų yra per 15 tūkstančių.
Šiuo metu mieste veikia penkių tipų mokyklos, nors anksčiau Taryba buvo numačiusi tris tipus — nebuvo minimos vidurinės ir specialiosios mokyklos, kurių atsirado panaikinus apskritis.
Siūlomi išgyvenimo būdai
Švietimo skyrius politikams suformulavo keturias spręstinas problemas: mokinių skaičiaus mažėjimas, mokyklų komplektavimo sudėtingumai, mokinio krepšelių trūkumas kai kuriose mokyklose, pastatų neatitikimas reikalavimams.
Buvo pasiūlyti ir galimi problemų sprendimo būdai: mokyklas stambinti, pradines prijungti prie pagrindinių, sujungti pagrindines mokyklas, modernizuoti tik perspektyvių mokyklų pastatus. V. Damskienė pripažino, jog tai sukels ir pedagogų, ir tėvų nepasitenkinimo bei konfliktų.
Diskusijoje dalyvavęs meras Justinas Sartauskas pareiškė, kad mokyklų iš tiesų yra per daug, kai kurias teks uždaryti. Bet šiemet rugsėjo pirmąją esą niekas nesikeis.
Komiteto nario vicemero Vaido Bacio paklausta, kiek mokyklų reikėtų uždaryti, V. Damskienė atsakė, kad pakaktų turėti 20 šių įstaigų, dabar jų yra 33.
Tik diskusijos
Komitete konkrečių pasiūlymų nebuvo.
„Man turi būti viskas iki smulkmenų aišku, kas laukia mokyklų, nes turėsiu balsuoti“, — sakė Nijolė Budrytė.
S. Tumėnas sukritikavo teiginį, kad dėl visko kalta demografinė situacija. „Gimstamumas nemažėja, problemos kyla dėl emigracijos, o tai jau ne miesto, bet Lietuvos valdžios problema“.
Komiteto pirmininkė Angelė Kavaliauskienė kvietė atsiriboti nuo emocijų. Ji pritaria mokyklų stambinimui.
Vieni ginasi, kiti pavargę
Posėdyje dalyvavusi Dainų pradinės mokyklos direktorė Kornelija Šomkienė pareiškė, kad viskas politikų, kurie dažnai keičiasi, rankose.
„Pradinės mokyklos atsirado dėl vaikų saugumo. Bet po 5 metų viskas pakrypo kitaip — šios mokyklos tarsi nebereikalingos“, — sakė direktorė. Pranašystės apie šių mokyklų uždarymą, direktorės nuomone, kelia įtampą.
Salduvės pagrindinės mokyklos direktorės Natalijos Kaunickienės manymu, pradinėse mokyklose sunkiai vyksta vaikų socializacija: „Iš darželio — vėl į darželį“.
„Romuvos“ gimnazijos direktorius Vytautas Giedraitis pasakė tiesiai: “Mes, mokyklos, jau pavargome per tuos 10 metų. Dėl ko ši diskusija? Ar paleidžiame švietimo tinklą į rinką, ar peržiūrime žaidimo taisykles?“ Direktoriaus nuomone, būtina išsiaiškinti, kiek mokyklų reikia, baigti diskusijas ir gyventi ramiai.
Baigiantis pasitarimui, A. Kavaliauskienė pasiūlė rugsėjį surengti visų direktorių susitikimą su politikais, kad būtų sulaukta kuo daugiau pasiūlymų.
DISKUSIJOS: Prasidėjo diskusijos dėl Šiaulių miesto mokyklų ateities.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.