
Naujausios
Mokestį didina lietus
Šiaulių įmonės sulaukė kelis kartus išaugusių sąskaitų už paviršinių nuotekų tvarkymą rugpjūčio mėnesį. Savivaldybė ir bendrovė „Šiaulių vandenys“ ginasi, jog lietus „šokdina“ mokestį. Įmonėms ir be lietaus šis mokestis šiemet augo 100 procentų. Verslininkai siūlo Savivaldybei našta dalytis, nes lyja ne tik įmonių teritorijose, bet ir gatvėse.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas
Šuolis milžiniškas
Vienos miesto įmonės vadovas „Šiaulių kraštui“ teigė, jog paviršinių nuotekų tvarkymo mokestis pašoko daugiau nei 5 kartus.
„Praeitų metų rugpjūtį mokėjome 152 eurus, o dabar gavome 895 eurų sąskaitą, – sakė verslininkas. – Mokame pagal valdomos teritorijos plotą ir kritulių kiekį, plius šiemet dėl Aplinkos ministerijos pakeisto paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento ne vienam ūkio subjektui dvigubai didėjo nuotėkio koeficientas.“
Verslininko nuomone, Savivaldybė galėjo į tai sureaguoti, koreguoti paviršinių nuotekų tvarkymo tarifą, bet nė piršto nepajudino.
Savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Šmidtienė teigė žinanti, kad verslininkai jau kreipėsi į Tarybos narius. „Šiaulių kraštui“ ji tik pabrėžė, jog Savivaldybė jokios įtakos mokesčio didėjimui nedarė.
„Aplinkos ministerija nustato mokesčio skaičiavimo formulę, – sakė vedėja. – Kiek žinau, mokestis didėjo, nes praeitą mėnesį iškrito daugiau kritulių.“
Savivaldybė dar 2011 metais patvirtino paviršinių nuotekų tvarkymo tarifą ir nuo to laiko jis nesikeitė. 2014 metais tik buvo perskaičiuotas į eurus – sudaro 0,22 euro už kubinį metrą (be PVM).
Kas šokdina mokesčius
Bendrovės „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius „Šiaulių kraštui“ aiškino, jog sąskaitos išaugo dėl rugpjūtį padidėjusio kritulių kiekio.
„Pernai rugpjūtį iškrito 7,8 mm kritulių, o šiemet rugpjūtį – 105,6 mm kritulių – 13 kartų daugiau, – palygino J. Matkevičius. – Ką darysi, kad Dievulis daugiau atsuko kraną.“
Įtakos turėjo ir taikomas didesnis nuotėkio koeficientas.
2015 metų spalio 15 dienos aplinkos ministro įsakymu nuo šių metų pakeisti nuotėkio koeficiento dydžiai. Anksčiau teritorijoms apskaičiuojant paviršinių nuotekų kiekį nuo įvairių tipų dangų ploto, buvo taikoma vidutinė paviršinio nuotėkio koeficiento reikšmė – 0,4.
Dabar stogų dangoms nustatytas 0,85 nuotėkio koeficientas, planuojamoms teritorijoms, kai danga neaiški – 0,8, kietoms dangoms (akmens grindiniui, asfaltui), o įmonių teritorijos būtent tokios, – 0,78–0,83. Žvyrui, skaldai – 0,4, žaliesiems plotams, kur įrengta nuotekų sistema, – 0,2.
„Padidėję koeficientai įmonėms jokia naujiena, – tvirtina J. Matkevičius. – Dar pernai lapkritį buvo įspėtos apie pasikeitusią mokesčio skaičiavimo tvarką. Ne mes ją nustatėme, mes tik vykdytojai“.
Pagal įstatymą už paviršinių nuotekų tvarkymą turi mokėti fiziniai ir juridiniai asmenys ūkinę, komercinę veiklą (abonentai) ar kitaip naudojantys teritoriją, kurioje susidaro paviršinės nuotekos.
Savivaldybė pati nemoka
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai (ŠPPAR) dėl paviršinių nuotekų tvarkymo mokesčio didėjimo raštu kreipėsi į miesto merą ir Tarybos komitetus.
Atkreipiamas dėmesys, jog ūkio subjektams, net jeigu kritulių kiekis ženkliai nesikeičia, vien dėl padidėjusio nuotėkio koeficiento mokestis išaugo 100 procentų.
Negana to, verslo įmonės dengiančios viso miesto paviršinių nuotekų tvarkymo išlaidas, nors pagal įstatymą atsako tik už savo teritorijose susidarančias nuotekas.
Rūmų duomenimis, „Šiaulių vandenys“ paviršinių nuotekų infrastruktūrą eksploatuoja ir nuotekas tvarko nuo 4 948 ha miesto teritorijos, o apmokestinamas plotas, nuo kurio susidaro paviršinės nuotekos, sudaro tik apie 470 ha arba 10 procentų teritorijos.
Pati Savivaldybė, kaip kelių, gatvių ir kitų bendro naudojimo viešų teritorijų tvarkytoja, pagal įstatymą turėtų paviršinių nuotekų tvarkymo mokestį mokėti, bet nemoka.
Vidmantas Japertas, ŠPPAR prezidentas, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog pusę metų vyksta nesėkmingos verslo asociacijų derybos su Aplinkos ministerija dėl padidinto nuotėkio koeficiento.
„Esą kelios vandentvarkos įmonės paprašė, tai ir padidino, – sakė rūmų vadovas. – Manau, turėjo ministerijoje prie derybų stalo sėsti ir kiti ūkio subjektai, ir savivaldybės, kurios nustato paslaugos tarifus.“
Jis pabrėžė, jog Savivaldybei taip pat turi galioti prievolė vykdyti įstatymo nuostatas.
„Paviršinės nuotekos tvarkomos nuo visos urbanizuotos miesto teritorijos, bet dabar apmokestinama tik viena dalis, padauginus tvarkymo kaštus iš devynių, – teigė V. Japertas. – Verslui pereina visa našta, nes už likusias devynias dalis Savivaldybė leido sau nemokėti. Jeigu tai būtų tik vienas mokestis, bet esame apkrauti dešimtimis mokesčių.“
V. Japerto nuomone, Savivaldybė galėtų sumažinti bent paslaugos tarifą.
Prielaidos mokesčiui stabilizuoti, paslaugos kainai mažinti atsirastų, jeigu Savivaldybė nusimatytų išlaidas už paviršinių nuotekų tvarkymą viešose bendro naudojimo teritorijose.
Kiek surenka mokesčio, tiek tvarko
Per metus paviršinėms nuotekoms tvarkyti „Šiaulių vandenys“ iš mokesčių surenka 400 tūkstančių eurų.
Ar verslininkai teisūs, kad iš jų sumokėtų mokesčių dengiamos viso miesto paviršinių nuotekų tvarkymo sąnaudos?
„Iš dalies teisūs, – teigė bendrovės generalinis direktorius. – Kiek surenkame mokesčių, tiek ir remontuojame tinklų. Bet moka mokestį ne tik verslo įmonės, moka ir biudžetinės įstaigos: mokyklos, darželiai, sveikatos priežiūros įstaigos. Iš viso turime sutarčių su 550 abonentų. Tik gyventojai nemoka.“
Apie 10 km paviršinių nuotekų tinklų bus atnaujinta su europine parama, prisidės savo lėšomis ir Savivaldybė.
Ar Savivaldybė turėtų mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą viešose teritorijose?
„Tai – derybų klausimas“, – sako J. Matkevičius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TVARKA: Gatvių ir kitų viešų teritorijų tvarkytoja Savivaldybė nemoka savo įmonei už lietaus nuotekų tvarkymą.
ĮTAKA: Jonas Matkevičius, bendrovės „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius, aiškina, jog mokesčio dydžiui įtaką daro lietus ir Aplinkos ministerijos padidintas nuotėkio koeficientas.
NAŠTA: Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, teigia, jog miesto paviršinių nuotekų infrastruktūros išlaikymo ir tvarkymo našta yra perkelta ant verslo pečių.