Naujausios
Ministro absurdas stipresnis už sveiką protą
Ginekologine liga susirgusi moteris gydytis gali tik ligoninėje. Jeigu gultis į stacionarą nepageidauja, vadinasi, yra darbinga ir nedarbingumo lapelis jai nepriklauso. Su tokia tvarka susidūrusios moterys negali suprasti, kodėl susirgus, pavyzdžiui, plaučių uždegimu galima gydytis namuose, o, tarkim, gimdos uždegimas gydomas tik ligoninėje.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Arba į ligoninę, arba į darbą
33 metų šiaulietė Dovilė blogai pasijuto spalio mėnesį. Vargino maudžiantis skausmas juosmens srityje. Kreipėsi į savo ginekologę, kuri tąsyk pastebėjo nedidelį gimdos uždegimą ir išrašė antibiotikų. Nedarbingumo lapelio Dovilė neprašė. Skausmas buvo pakeliamas, be to, tiek daug reikalų darbe, namuose du mažamečiai vaikai, o ir pašalpa už ligos laikotarpį dabar nedidelė.
Po antibiotikų kurso pagerėjo, tačiau neilgam. Neprabėgus nė mėnesiui skausmas atsinaujino, o su diena darėsi vis stipresnis ir stipresnis. Galiausiai vieną naktį tapo nebepakeliamas. Sulaukusi ryto paskambino savo ginekologei ir susitarė dėl vizito.
Apžiūrėjusi Dovilę gydytoja liepė nedelsiant vykti į akušerijos — ginekologijos kliniką. Pasirodo, gimdos uždegimas iš nedidelio peraugo į pūlingą ir pilvo ertmėje pradėjo kauptis uždegiminiai skysčiai.
Atlikus tyrimus, moteriai buvo paskirtas gydymas. Prabėgus šešioms dienoms, prieš Kalėdas, Dovilė buvo išrašyta iš ligoninės... tiesiai į darbą.
„Išrašymo dieną pasiskundžiau, kad dar blogai jaučiuosi, skauda, paklausiau, gal galėčiau dar bent savaitę pasigydyti namuose, tačiau mane gydęs gydytojas atsakė, kad nedarbingumo lapelio parašyti negali, nepriklauso. Nors pripažino, kad gydymas bus ilgas, ir greičiausiai man dar teks sugrįžti į ligoninę“, — sako Dovilė.
Mokytoja dirbančiai moteriai buvo parašytas nedarbingumo lapelis tik už ligoninėje praleistas dienas.
Nors po gydymosi ligoninėje prabėgo trys savaitės, Dovilė tebesijaučia prastai. Vartoja vaistus ir eina į darbą.
Kita šiaulietė 32 metų Jūratė sako patekusi į panašią situaciją prieš keletą metų. Gimdos priedų uždegimu susirgusiai moteriai buvo pasiūlyta gultis į ligoninę, tačiau Jūratė atsisakė.
„Pasakiau gydytojai, kad antibiotikus man suleis kaimynė“, — prisimena Jūratė. Pasiskundus, kad labai skauda šoną, ir gal būtų galimybė gauti nedarbingumo lapelį tai savaitei, kol leisis vaistus, ginekologė atsakė negalinti jo išrašyti. “Paaiškino, jog nedarbingumo lapelis man priklausytų tik tokiu atveju, jeigu būčiau stacionarizuota, t.y. gulčiausi į ligoninę“, — sako Jūratė.
Paradoksas
Laikinai einanti akušerijos-ginekologijos reikalų direktorės pareigas gydytoja Angelė Jurgaitienė patvirtino, jog jeigu moteriai diagnozuotas uždegimas, bet ji neguldoma į ligoninę, o gydoma ambulatoriškai, pirminis nedarbingumo lapelis neišduodamas. Tokie yra įstatymai.
„Čia ir yra paradoksas — ambulatoriškai ginekologinių susirgimų, kai moteris yra nedarbinga, gydyti negalime, visos turi būti stacionarizuotos (guldomos į ligoninę — aut. pastaba)“, — pažymi A. Jurgaitienė.
Su šiuo daugiau nei prieš dešimtmetį pasirašytu sveikatos ministro įstatymu gydytojai nedrįsta prasilenkti, nes už nepagrįstai išrašytą nedarbingumo lapelį tektų patiems sumokėti. A. Jurgaitienė sako, jog yra buvęs ne vienas atvejis, kai gydytojas sumokėjo už tai, kad buvo geranoriškai nusiteikęs pacientės atžvilgiu.
Nenoras gultis į ligoninę suprantamas
„Kiekvienas žmogus nenori ligoninėje gulėti ilgai, tuo labiau jaunos moterys, kurios turi mažų vaikų. Jos veržiasi namo. O per vieną ar pora dienų visiško pasveikimo nebūna. Jeigu moteris yra išrašoma trečią ar ketvirtą dieną po stacionarizavimo, šis terminas vadinamas trumpo stebėjimo stacionare terminu. Vadinasi, moteris nėra rimta ligonė, ir pratęsti nedarbingumo lapelio neturime galimybės. Minimalus rimto susirgimo gydymas ligoninėje yra 7— 10 parų“, — aiškina A. Jurgaitienė.
Galima skųstis
„Sodros“ Šiaulių skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja Ona Rudienė sako, jog laikinojo nedarbingumo lapelis išduodami pagal diagnozę, kuri atitinka Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK) kodus, ir yra tęsiamas tol, kol apdraustasis pasveiksta.
„Ligonis, kuris jaučiasi nepasveikęs, tačiau gydytojas jam nebetęsia nedarbingumo lapelio, gali kreiptis į gydymo įstaigos (ligoninės ar poliklinikos) administraciją ir prašyti, kad nedarbingumo laikotarpis būtų pratęstas. Gydytojų konsultacinė komisija kartu su “Sodros“ specialistu išanalizuos situaciją ir spręs“, — sako O. Rudienė.
A. Jurgaitienė patvirtina, jog tokia galimybė tikrai yra. Tik gydytoja pataria nedelsti, kreiptis iš karto: „Kai reikalas yra dar “šviežias“, ligos istorija yra, gydytojas yra, paskirti medikamentai yra, tuoj pat sprendžiam klausimą. Galų gale galimas gydytojų konsiliumas, kuris pakartotinai apžiūrės moterį ir nuspręs, ką toliau daryti.“
Dovilė sako greičiausiai būtų pasinaudojusi tokia galimybe, jeigu tik būtų apie ją žinojusi. Tačiau blogai besijaučiančios moters niekas apie tai neinformavo, netgi jos ginekologė, pas kurią lankosi jau daug metų.
„Nesuprantu, kodėl susirgus, pavyzdžiui, peršalimo liga, šeimos gydytojas kartais pataria dar kurį laiką pabūti namuose, kad visiškai pasveiktum, nors jau, atrodo, gerai jautiesi ir po savaitės. O čia, nesvarbu, kad skauda, kad vos paeiti gali, išėjai iš ligoninės, vadinasi, sveika“, — gūžteli pečiais Dovilė.
ĮSTATYMAS: Su daugiau nei prieš dešimtmetį pasirašytu sveikatos ministro įstatymu gydytojai nedrįsta prasilenkti, nes už nepagrįstai išrašytą nedarbingumo lapelį tektų patiems sumokėti.
ĮSTATYMAS: Angelė Jurgaitienė, laikinai einanti akušerijos-ginekologijos reikalų direktorės pareigas, puikiai supranta jaunas moteris nenorinčias gultis ar ilgai užsibūti ligoninėje, tačiau alternatyvos — gydymosi namuose — pasiūlyti neleidžia griežti įstatymai.
Redakcijos archyvo nuotr.