Naujausios
Milijonai tirpsta nacionaliniam stadionui ir baseinui
Kol Šiaulių miesto savivaldybė planuoja, kur panaudos miestui skirtas europinės paramos „Urban“ programos lėšas, šios tirpsta akyse. Paaiškėjo, kad didelį kąsnį iš regionų atims nacionalinio stadiono ir olimpinių baseinų Vilniuje ir Klaipėdoje statybos. Vietoj planuotų 85 milijonų litų Šiauliams lieka tik 68 milijonai litų.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Nuomonės skiriasi
Didiesiems šalies miestams, taip pat ir Šiauliams, 2014–2020 metais žadama solidi europinė parama tikslinėms teritorijoms tvarkyti.
Skaičiuota, kad Šiaulių centrui ir jo prieigoms nuo parko iki Talkšos ežero tvarkyti pagal „Urban“ programą bus atriekta 80–85 milijonai litų. Savivaldybėje sudaryta darbo grupė iki šiol tebeplanuoja, kuriems objektams tvarkyti bus paskirstyta europinė parama.
Darbo grupės narių nuomonės nesutampa.
Darbo grupės vadovas, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas mano, kad lėšas reikėtų koncentruoti tvarkant centrinę aikštę.
Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė siūlo didesnį dėmesį ir lėšų dalį skirti Talkšos ežerui ir jo prieigoms bei „Elnio“ teritorijai.
Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Androsovas mano, kad labai svarbu sukurti jungtis tarp šių objektų – nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takus, kad žmonės galėtų aktyviai leisti laisvalaikį.
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas „Šiaulių kraštui“ įvardijo dar vieną prioritetinį objektą – Kultūros centras, kurio kapitaliniam remontui ir energetinio taupymo projektui iš viso žadama atriekti 12 milijonų litų. Be „Urban“ programos lėšų Kultūros centrui finansavimą pažadėjo Kultūros ir Energetikos ministerijos.
Atims iš regionų
R. Kančauskas pripažino, kad Savivaldybė vėluoja apsispręsti, kuriems objektams tvarkyti ir kiek lėšų reikėtų skirti. Vėliausias terminas tai padaryti yra šių metų ruduo.
Neseniai paaiškėjo, kad žadama atimti dalį iš didžiųjų miestų plėtrai skirtų lėšų – iš viso 226 milijonus litų – nacionalinio stadiono ir olimpinių baseinų statybai.
Tiesa, Šiauliams dar yra vilties papildomai finansavimą gauti atskiroms sritims, kurias kuruoja ministerijos. Dėl to Šiaulių miesto savivaldybės atstovai pastaruoju metu intensyviai važinėja į ministerijas ir tariasi dėl atskirų projektų, bet dideliais laimėjimais ir čia pasigirti negali.
Reikalaujama įvairiapusės naudos
Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja A. Žalevičienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad pagaliau centrinė valdžia suprato, jog menkstantys ir tuštėjantys didmiesčiai neigiamai veikia ir ekonominę plėtrą. Susigriebta, kad reikia ne spalvotomis trinkelėmis kloti aikštes, o pinigus panaudoti taip, kad jie duotų didžiausią grąžą ir naudą visuomenei.
2014 – 2020 metams buvo numatyta 850 milijonų litų didžiųjų miestų integruotai teritorijų plėtrai. Vilniui ir Kaunui leista plėtoti po dvi integruotas teritorijas, o Šiauliams, Klaipėdai ir Panevėžiui – po vieną.
A. Žalevičienės žodžiais, Šiaulių pasirinktoje tvarkyti dalyje išsiskiria trys branduoliai: parkas, miesto centrinė dalis ir Talkšos ežero prieigos su „Elnio“ teritorija. Svarbu, kad jie ne tik būtų sutvarkyti, bet ir kuo geriau pritaikyti gyventojų poreikiams.
„Reikalaujama, kad investicijos būtų panaudojamos veiklai tose teritorijose plėsti, jose turės didėti gyventojų lankomumas“, – pabrėžė A. Žalevičienė.
Remtini sveikatinimo projektai
Pašnekovės teigimu, keičiasi ir Sveikatos apsaugos ministerijos požiūris į projektų finansavimą. Nuo šiol bus labiau remiami sveikatinimo, sveikos gyvensenos ir gyventojų judrumą skatinantys projektai, padėsiantys žmonėms išvengti ligų ir būti sveikiems, o ne gydyti jau įsisenėjusias ligas. Tam bus skirtos ir pagyvenusių žmonių užimtumo programos. Reikės specialios infrastruktūros – pėsčiųjų ir dviračių takų, pasivaikščiojimo zonų, skverų, parkų.
„Todėl Šiauliams ypač svarbu sutvarkyti Talkšos ežero pakrantes, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių sveikatingumo taką apie ežerą, įkurti paplūdimį, sporto žaidimų aikšteles, kad čia atėję žmonės galėtų praleisti dieną, pasportuoti“, – tvirtino vedėja.
Taip būtų pasiekta įvairiapusė nauda, kurios ir reikalauja „Urban“ programa: miesto centras būtų švaresnis, čia važiuotų mažiau taršaus transporto, žmonės turėtų galimybę svaikatintis gamtoje, verslui atsirastų galimybė teikti naujas paslaugas.
Verslui skatinti integruotoje teritorijoje, vedėjos žodžiais, Savivaldybė yra numačiusi įrengti komercines zonas. „Prie ežero bus galima ir ledais prekiauti, ir kavos atsigerti, ir vaisvandenių“, – sakė A. Žalevičienė.
Spręs Taryba
„Galutinį žodį, kam bus skirtas „Urban“ programos finansavimas, tars miesto Taryba“, – sakė darbo grupės vadovas R. Kančauskas.
Jo nuomone, sunkiausia bus susiaurinti savo norus.
„Kai savivaldybių projektai buvo pristatinėjami Seime, Vilnius ir Kaunas svajojo dar drąsiau – Vilnius pristatė projektų už milijardą litų, Kaunas – per 500 milijonų. Aš manau, kad reikėtų koncentruotis į tai, ką galima realiai gauti“, – pabrėžė pašnekovas.
Architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Šarūnas Sabaliauskas „Šiaulių kraštui“ sakė pasigendantis konkrečios informacijos, todėl jam sunku pasakyti, kurių objektų finansavimui reikėtų teikti prioritetą.
„Urbanistiniu požiūriu svarbiausia turėtų būti centrinė aikštė, Talkšos ežero pakrantė ir ryšiai tarp jų – tai turėtų būti tvarkoma pirmiausia“, – mano architektas.
Nors jau turėtų būti rengiamos užduotys konkursams, bet kol kas architektus pasiekia tik informacijos nuotrupos.
Šiuo metu atostogaujanti Savivaldybės vyriausioji architektė Rasa Budrytė „Šiaulių kraštą“ patikino parengusi užduočių miesto aikštės sutvarkymo idėjos konkursui juodraštį, kuris netrukus bus pristatytas visuomenei. „Tik pasitarus su protingomis galvomis, juodraštis virs dokumentu“, – sakė vyriausioji architektė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PINIGAI: Kol Šiauliuose stumdoma, į kurią vietą investuoti europinius milijonus, pinigai tirpsta nė nepasiekę miesto.
PRITAIKYMAS: Savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja A. Žalevičienė sakė, kad centrinė miesto dalis turi būti ne tik sutvarkyta, bet ir kuo geriau pritaikyta gyventojų poreikiams.
Jono TAMULIO nuotr.
LAIKAS: Darbo grupės vadovas, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Romanas Kančauskas sakė, kad galutinį žodį, kuriuos objektus finansuoti, tars Šiaulių miesto taryba. Laiko apsispręsti liko nedaug – iki šio rudens.
PIRMENYBĖ: Architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Šarūnas Sabaliauskas mano, kad pirmiausia „Urban“ programos finansavimo turėtų sulaukti centrinė miesto aikštė ir Talkšos ežero pakrantė bei jungtys tarp jų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOMONĖ: Šiaulių miesto mero Justino Sartausko nuomone, dar vienas svarbus objektas, kurį privalu kuo greičiau sutvarkyti – Šiaulių kultūros centras.