Naujausios
Lietuvos kultūros sostinė keliasi į kaimą
2015 metais Šiaulių rajono Naisių kaimas paskelbtas mažąja Lietuvos kultūros sostine. Kultūros sostinės iš didžiųjų miestų nuo 2016 metų persikelia ir į Lietuvos kaimus bei mažus miestelius.
Apie tai, kodėl Lietuvos kultūros sostinė keliasi į kaimą, kalbamės su idėjos sumanytoju, mecenatu, ūkininku Ramūnu KARBAUSKIU.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kultūrinis veiksmas nacionaliniu lygiu
– Kultūros ministerija su Naisių kaimo bendruomene šią vasarą vykusio garsiojo "Naisių vasaros" festivalio metu pasirašė sutartį, kad Naisiai pirmą kartą Lietuvos istorijoje tampa mažąja Lietuvos kultūros sostine. Kam kilo idėja kultūros sostinę skelbti ne mieste, bet ir kaime?
– Idėja mano. Šis sumanymas – tai kultūrinio gyvenimo skatinimas regionuose, kaimuose, miesteliuose. Kaimų ir miestelių bendruomenių, kurios turi ką pasakyti kultūros srityje visai Lietuvai, yra nemažai.
Reikia, kad kažkas motyvuotų žmones dar labiau pasistengti, dar labiau pagražinti savo aplinką, bendrauti, keliauti, susipažinti.
Kultūros ministerijoje išdėsčiau savo viziją, kad projektas visoje Lietuvoje prasidės nuo 2016 metų. Per metus Lietuvoje turi būti po dešimt mažųjų Lietuvos kultūros sostinių – kiekvienoje apskrityje po vieną kaimą ar miestelį. Rotacija vyks kasmet, kultūros sostine apskrityje bus skelbiamas vis kito rajono kaimas ar miestelis, kol ratas apsisuks.
Per metus bus sukurta po dešimt vietų šalyje, kur vyks aktyvus kultūrinis gyvenimas. Po dešimties metų jau bus šimtas kaimų ar miestelių, kurie yra buvę metų kultūros sostinėmis.
Tikiuosi, kad paskatinsime kultūrinį veiksmą nacionaliniu lygiu. Negalima gyventi užsikalus durų. Turime vieni kitus pažinti, pamatyti kaimynų kultūrą, skleisti žinią apie savo kaimą ar miestelį po visą Lietuvą.
– Ar tai labiau bendruomenių, ar kultūros ir meno kolektyvų projektas?
– Abiejų. Neįsivaizduoju kaimo, miestelio ar vietovės plėtros be stiprios bendruomenės, be vietos verslininkų pagalbos. Žinau, kad kai kuriuose miesteliuose gyventojai yra susiskaldę į kelias bendruomenes. Norėdamos, kad jų kaimas ar miestelis taptų Lietuvos kultūros sostine, susiskaldžiusios bendruomenės turės perlipti per tai ir dirbti vieningai. Manau, kad stipri bendruomenė turėtų būti vienas iš pačių pagrindinių kriterijų, kodėl tas ar kitas kaimas gali tapti kultūros sostine.
Pavyzdžiui, Naisiuose – nedaug meno kolektyvų, be visiems jau žinomo "Naisių teatro". Kviesime į svečius kitų miestelių ir kaimų kolektyvus.
Pavadinimas – mažoji Lietuvos kultūros sostinė – dar nėra vertybė. Vertybė – ką tai duoda bendruomenei, kraštui ar kiekvienam konkrečiam žmogui.
– Kas nuspręs, kam tapti metų mažąja kultūros sostine?
– Turėtų dalyvauti Kultūros ministerija, regionai, rajonai. Matau prasmę, kad savo žodį tartų ir autoritetai, pavyzdžiui, Veronika Povilionienė, rašytojai, etnokultūros specialistai, kad niekam nekiltų abejonių, kodėl tas ar kitas kaimas tais metais netapo kultūros sostine.
– Kasmet vienas apskrities rajono kaimas ar miestelis taps mažąja Lietuvos kultūros sostine. Kodėl pasirinkote būtent tokį skirstymą?
– Keičiant kultūros sostinės vietą atsiras galimybė vieniems su kitais susipažinti. Neabejoju, kad apskrities rajono kaimą ar miestelį paskelbus Lietuvos kultūros sostine, regiono žmonėms atsiras natūralus interesas pamatyti, kodėl būtent ši vieta tapo kultūros sostine. Jeigu mes kultūros sostinių judėjimą pakankamai gerai išvystysime, tai bus stimuliuojamas ir vietinis turizmas.
Idėja – iš Naisių
– 2015 metais mažųjų kultūros sostinių judėjimą pradės Naisiai. Kodėl pradedama būtent nuo Naisių?
– Tiesiog nedaug kas Lietuvoje yra pasiruošę taip, kaip Naisiai.
Naisiai taps Kultūros ministerijos partneriu, padėsiančiu bendruomenėms ruoštis tapti mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis.
Simboliška, kad Naisiai pradės šį kultūros judėjimą, tačiau akivaizdu, kad Naisių galimybės yra žymiai didesnės nei kitų mažųjų kaimų ir miestelių. Mums praktiškai nieko nereikia ruoštis, mes jau turime didžiulį įdirbį. Tačiau kitoms bendruomenėms Kultūros ministerija turės padėti ir finansiškai, ir moraliai.
Dideli ir maži
– Kultūros ministerija pasirengusi remti ne tik didžiuosius miestus, kuriuose dabar ir nusėda beveik visi kultūrai skirti pinigai?
– Kultūros ministerijos biudžete turi atsirasti eilutė mažosioms Lietuvos kultūros sostinėms remti. Bendruomenės, kurios ketina tapti mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis, turi rašyti programas, jas pagrįsti ir gauti finansavimą joms įgyvendinti. Tai skatintų bendruomenes organizuoti, planuoti savo kultūros renginius.
– Lietuvos kultūros sostinėmis iki šiol buvo skelbiami tik didieji miestai. Ar jie pateisino tą vardą ir kokią naudą šalies kultūrai jie davė?
– 2014 metų Lietuvos kultūros sostinė yra Panevėžys. Lietuvos kultūros sostinė turi skleisti, dalinti žinią apie save, savo kultūros renginius visai Lietuvai. O Panevėžyje mes turime situaciją, kai miestas, turintis keturis profesionalius teatrus, daugybę meno kolektyvų, užsidaręs savyje. Nėra sklaidos į Lietuvą.
Sudėtinga situacija menininkams. Juk jie supranta, kad atėjo valstybės biudžeto pinigai į Panevėžį, už kuriuos galima garsinti savo miestą Lietuvoje, tačiau iš tiesų rengiamos šventės tik vietinei bendruomenei. Tai tikrai ne tas kelias.
– Ar neatsitiks taip ir su mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis?
– Planuodamas ir galvodamas apie Naisius bei kitas mažąsias kultūros sostines, įsivaizduoju viską atvirkščiai, nei dabar vyksta su didžiosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis. Pirmiausia – būtina dalintis, skleisti žinias apie savo kaimą ar miestelį.
Pavyzdžiui, Naisiai turi toliau skleisti žinią apie tai, ką mes puoselėjame – apie blaivią Lietuvą, apie baltišką kultūrą, gyvą, stiprų ir kuriantį kaimą. Naisiai turi daug žinių, kuriomis gali pasidalinti su visa Lietuva. Sumanymo esmė – dalintis su kitais tuo, ką pats puoselėji, antraip, kokia prasmė būtų rengti tokius projektus ir juose dalyvauti?
Paklauskime, kiek į Panevėžį, kaip 2014 metų Lietuvos kultūros sostinę, važiavo Lietuvos žmonių? Tiesą sakant, nemažai Lietuvos žmonių net nežino, kad šiemet Panevėžys yra Lietuvos kultūros sostinė.
Manau, kad 2015 metais daug daugiau lietuvių žinos, kad Naisiai yra mažoji Lietuvos kultūros sostinė, nei šiemet žino, kad Panevėžys yra didžioji šalies kultūros sostinė.
Įmanoma keistis
– Kas galėtų, turėtų paskatinti šalies kaimus ir mažus miestelius įsitraukti į kultūros sostinių judėjimą?
– Žmonėse yra daug noro veikti, bet tie norai neretai žlunga, nes žmonės paprastai nejaučia, kad tai dar kam nors reikalinga be jo paties. Labai skatina pasitempti, kai iš šalies kažkas pasidžiaugia tavo nuveiktais darbais.
Taip buvo su Naisių žmonėmis, kai į Naisius žmonės pradėjo norėti atvažiuoti vien tam, kad pamatytų, kaip čia tvarkomasi, kokie čia festivaliai vyksta, kiek yra muziejų.
Keitėsi Naisiai, todėl mums svarbu nešti žinią, kad įmanoma keistis, įmanoma gyventi gražiai, įmanoma nešti blaivystės idėją, rengti festivalius. Įmanoma, kad kaimas kasdien sulauktų 200–300 turistų. Naisių rekordas, kai per eilinę dieną kaimą aplankė 850 turistų. Kodėl taip negali būti ir kituose Lietuvos kaimuose ar miesteliuose?
– Lietuvoje kaimas neretai laikomas antrarūše vieta, o jūs siūlote jį skelbti kultūros sostine?
– Jeigu žmonės nori auginti laimingus vaikus, turi gyventi kaime, o dirbti gali ir mieste. Kai žmonės pamatys, kad į gyvenimo kokybę kelias veda per kaimą, gal nebereikės mūsų žmonėms trisdešimties ar keturiasdešimties metų laukti, kad jie suprastų, jog kaime gyventi geriau.
Kaimo bendruomenės gyvenimo kokybę gali pakeisti net ir viena aktyvi šeima, ko neįmanoma padaryti mieste.
Dar prieš keletą metų jaunuolio paklausus, iš kur jis kilęs, dalis naisiškių kukliai nutylėdavo, kad kilę iš kaimo, dažniausiai sakydavo, kad iš Šiaulių. Dabar neberasi jauno žmogaus, kuris nesididžiuotų, kad yra iš Naisių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SUMANYMAS: Mecenatas Ramūnas Karbauskis sumanė šalies kaimus jungti į nacionalinį judėjimą, kai gražiausiai besitvarkantys ir aktyviausi šalies kaimai ir maži miesteliai taps mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis.
IDĖJA: Mecenato Ramūno Karbauskio idėją dėl mažųjų Lietuvos kultūros sostinių palaikė Kultūros ministerija.