Naujausios
LEZ privalumus be elektros sunku pamatyti
Šiaulių laisvoji ekonominė zona (LEZ) įgauna formą: įrengti inžineriniai tinklai, nutiesta gatvė, nors ji kol kas veda į niekur, kol kas nėra ir elektros. LEZ operatorius sutartimi įsipareigojo per penkerius metus pritraukti per 23 milijonus eurų investicijų ir sukurti 500 naujų darbo vietų. Bet tai – „siekiamybė“.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Trūksta elektros ir gatvės jungties
Šiaulių LEZ apima 218 hektarų plotą. Kone 168 hektarų teritorijoje buvo nutiestas daugiau nei 8 kilometrų vandentiekis, 5,3 kilometro buitinių nuotekų, beveik tiek pat lietaus nuotekų tinklų, 3,3 kilometro Pročiūnų gatvė, 4,2 kilometro ryšių ir beveik 6,8 kilometro apšvietimo tinklai.
Visa tai kainavo daugiau nei 9,3 milijono eurų, daugumą išlaidų padengė Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Šiaulių savivaldybė prisidėjo daugiau nei 313 tūkstančių eurų.
Šiaulių meras Artūras Visockas spaudos konferencijoje stebėjosi, kad teritorijoje nutiesta gatvė veda į niekur – trūksta jungties su Berčiūnų žiedine sankryža. Mero teigimu, šią jungtį savo lėšomis žada nutiesti Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Projekte nebuvo numatyta elektros skirstykla. Jai pastatyti dabar prireiks 440 tūkstančių eurų miesto biudžeto lėšų. Prieš tai teks rekonstruoti Zoknių transformatorinę, kad padidintų elektros pajėgumus. Atnaujinti prireiks 1,3 milijono eurų. Šią sumą biudžete numatė praėjusios kadencijos Taryba.
„Tai – ekonominė beprotybė. Jei visi tie darbai, kuriuos dabar reikia padaryti, būtų suplanuoti projekte, miestui nebūtų tekę prisidėti“, – įsitikinęs meras.
Ateityje Savivaldybė ketina Pročiūnų gatvėje įrengti ir šaligatvius, ir dviračių takus. Numatytas ir ketvirtas projekto etapas – geležinkelio įrengimas.
Darbai strigo
Savivaldybė su konkursą laimėjusiu rangovu UAB „Meyer & John“ sutartį pasirašė dar 2013 metų rugsėjį, bet rangovas darbus pradėjo tik 2014 metų vasarą.
Kovo mėnesį buvo atlikta 30 procentų visų darbų. Jų vertė siekė beveik 2,9 milijono eurų. Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2015 metų rugpjūčio 6 dienos.
Mero teigimu, laiku baigti darbų rangovas buvo nepajėgus finansiškai. Išgelbėjo trišalė sutartis, pasirašyta tarp Savivaldybės, rangovo ir subrangovo „Limega“. Pastarajam Savivaldybė įsipareigojo už atliktus darbus mokėti tiesiogiai.
„Prieš metus pasitraukė vienas mūsų įmonės partnerių iš Vokietijos. Jis neatsiskaitė su mumis, todėl kilo nemažai finansinių problemų. Reikėjo atkurti įmonės finansus, kad galėtume tęsti projektą“, – aiškino bendrovės „Meyer & John“ direktorius Ulf Lechtenbrink.
Darbus sutrukdė ir Pročiūnų gatvėje atkasta masinė kapavietė. Dėl to leista projekto pabaigą nukelti iki spalio.
Domėjosi kelios įmonės
Šiaulių LEZ teritorija padalyta į 30 nuo 1 iki 25 hektarų dydžio sklypų, skirtų plyno lauko investicijoms.
LEZ teritorijoje kurtis verslas skatinamas lengvatomis. Įmonei, investavusiai ne mažiau kaip vieną milijoną eurų, pirmuosius šešerius metus nereikia mokėti pelno mokesčio. Kitus dešimt metų moka 50 procentų pelno mokesčio.
Čia taip pat nereikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Dividendai neapmokestinami Pelno mokesčio įstatyme numatytais atvejais.
Šiaulių LEZ operatorius – UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“.
Šią įmonę įsteigė jungtinės veiklos pagrindu susijungusios bendrovės „Bendras verslas“ ir „Progresyvūs verslo sprendimai“. Tarptautinės konkursą laimėjusios įmonės sutartį su Ūkio ministerija pasirašė gegužės 8 dieną.
Operatorius sutartimi įsipareigojo per penkerius metus į Šiaulių LEZ teritoriją pritraukti per 23 milijonus eurų investicijų ir sukurti 500 naujų darbo vietų. Po dešimties metų Šiaulių LEZ turės būti įkurta 1 200 naujų darbo vietų ir pritraukta per 70 milijonų eurų investicijų.
Bendrovės „Šiaulių laisvosios ekonominės zonos“ Plėtros projektų vadovas Artūras Klangauskas sako, kad šie įsipareigojimai yra tik „siekiamybė“. Ar už sutarties sąlygų neįvykdymą yra numatytos sankcijos – operatoriaus atstovas komentuoti atsisakė.
A. Klangausko teigimu, iki šiol LEZ teritorija domėjosi kelios įmonės – lietuvių, skandinavų ir dar kelių Europos valstybių kapitalo.
„Tik rugpjūtį išsinuomojome 33 hektarus žemės. Nėra lengva į ką tik atsiradusią teritoriją surasti investuotojų. Iki šiol nebuvome užtikrinti, kad infrastruktūra bus įrengta laiku“, – sakė A. Klangauskas.
Jo teigimu, dabar bendrovė laukia elektros. Be jos sudėtinga pritraukti investicijų.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
TRIKDŽIAI: Teritorijoje infrastruktūrą rengusios bendrovės „Meyer & John“ direktorius Ulf Lechtenbrink aiškino, kad projektas ant plauko pakibo dėl jų finansinių sunkumų – nesumokėjo iš įmonės pasitraukęs partneris.
GATVĖ: Šiaulių meras Artūras Visockas stebėjosi LEZ teritorijoje nutiesta gatve – piktinosi, kad ši veda „į niekur“.