Naujausios
Lėktuvėlio kontūrai – dar ne lėktuvas
„Šiaulių kraštas“ tęsia diskusiją apie Šiaulių oro uostą
„Šiaulių oro uostas" – brangus biudžeto išlaikytinis“, – tokią perspektyvą prognozuoja buvęs miesto meras, Tarybos narys Alfredas Lankauskas. Jis gerai žino oro uosto kūrimo peripetijas, pats buvo įvykių dalyvis. Istorija kartojasi: duobė – skolos – duobė. Ar atsipirks Šiaulių mero Artūro Visocko kadencijos metami pinigai oro uostui?
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Žemyn tempė ir vadovai
– Kodėl Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uostas iki šiol nepavyko išplėtoti?
– Yra daug priežasčių. Žlugo tuometinė Laisvoji ekonominė zona. Jei ji būtų išsivysčiusi, oro uostas būtų buvęs pelningas.
Neatsirado skrydžių, nes nebuvo prekių. Jų nebuvo, nes Šiaulių regione ekonomika nekokia. Reikia ją stiprinti. Su užsienio investicijomis atsirastų ir daugiau reisų.
Pagrindinės priežastys slypi ne pačiame oro uoste. Jei Šiaulių regionui, verslui ir pramonei nebus reikalingas oro uostas, jis neveiks. Reikia vystyti prekių eksportą ir importą.
– Kiek prisidėjo oro uosto įmonės vadovai?
– Daug prisidėjo. Beveik visi žemyn tempė. Devynerius metus vadovavo Romas Mikšys. Sėdėjo ir laukė skrydžių. Jam jo asmeninė gerovė buvo svarbiau už oro uostą. Neūkiškai naudojo lėšas.
Savivaldybėje yra valdininkų ir politikų, kurie protegavo R. Mikšį. Jį pakeisti bandė tik meru buvęs J. Sartauskas. Bet jam pritrūko ryžto. Šalininkai užblokavo sprendimo procedūrą. Įsikišo net Seimo nariai. Dabar R. Mikšį atleido, nes jį palaikiusieji pamatė, kad nėra rezultatų. Už tai kažkas turėjo atsakyti. Jei ne direktorius, tai jie.
Reikėjo vadovu skirti tokį vadovą kaip Zigmantas Zdzichauskas. Jis būtų sugebėjęs išgyventi. Dirbo entuziastingai. Žmogus su stuburu. Nešoko pagal merės Vidos Stasiūnaitės dūdelę. Neįtiko, nes kaip „pernykštė morka“ dirbo prie A. Lankausko.
– Kodėl prie civilinio Šiaulių oro uosto neprisidėjo valstybė?
– Reikėtų pabrėžti, kad oro uostas buvo kuriamas ne vien dėl įmonės "Šiaulių oro uostas". Visada pagrindiniu tikslu buvo karinis aerodromas, kuriame turėtų leistis transatlantinio aljanso NATO lėktuvai. Tai dabar ir yra įkurta.
Tokie planai buvo nutylimi dėl tuometinės geopolitinės situacijos. Savivaldybė ir civilinis oro uostas buvo kaip priedanga.
Dėl to Vyriausybė prisidėjo prie pirminės oro uosto rekonstrukcijos.
1995 metais prasidėjusius darbus atliko įmonė „Philips“. Jie kainavo 27 milijonus svarų sterlingų. Kreditą suteikė Didžiosios Britanijos bankas „Midland“.
Taigi, „Philips“ įrengė kilimo-tūpimo, ryšių sistemas, skrydžių valdymo bokštą. Lėšų neužteko tik takų rekonstrukcijai.
Šiaulių oro uostas oficialiai atidarytas 1998 metais. Tačiau po rekonstrukcijos ėmė mažėti skrydžių. Savivaldybė ir valstybė nebegalėjo mokėti paskolos. Visada žinojome, kad taip bus. Oro uostui paskelbtas bankrotas – vienintelis oficialus pretekstas, leidęs perimti Vyriausybei turtą. Jis atsirado Krašto apsaugos ministerijos balanse.
2003 metais beveik beturtį oro uostą sutiko pasiimti Savivaldybė.
Buvo puoselėjami dideli planai. „Philips“ susitarimu su Vyriausybe buvo įsipareigojęs būsimoje LEZ pastatyti lėktuvų remonto bendrovę. Čia turėjo būti aptarnaujami dideli „Boeing“ lėktuvai, skraidantys į Rytus nuo Europos. LEZ neįsikūrė, todėl ir gamykla neatsirado.
LEZ teritorijoje turėjo kurtis bent keliasdešimt stambių įmonių. Jos su LEZ valdymo bendrove buvo pasirašiusios ketinimo protokolą. Bendrovės į oro uostą būtų skraidinusios krovinius.
– Kaip patobulėjo Šiaulių oro uostas, kai po bankroto jį perėmė Savivaldybė?
– Jis buvo pritaikytas prie Šengeno zonos reikalavimų. Tačiau aviacijos saugumui reikalinga įranga jau atgyvenusi. Marketingas nejuda iš vietos. Kaip nuo pradžių, taip ir dabar, įmonė priima atskraidinamus veršelius. Naujų krovinių krypčių nėra, išskyrus vieną kitą atsitiktinį skrydį.
Ne tik nėra daugiau paspirties, tačiau žengiama atgal. Prieš penkerius ar šešerius metus Šiaulių oro uostas išbrauktas iš Lietuvos civilinės aviacijos plėtros strategijos. To atkurti nepavyko.
Vyriausybė daugiau nei prieš metus patvirtino Lietuvos turizmo plėtros programą. Į ją neįtrauktas nei Šiaulių miestas, nei regionas. Transporto plėtros strategijoje 2014–2020 metams Šiaulių, kaip geografinio punkto, nėra.
Tai reiškia, kad Vyriausybė į Šiaulius žiūri kaip į neperspektyvų regioną.
Jei nevystysime turizmo, į mus nebus žiūrima kaip į svarbų transporto mazgą, tai kaip dirbs oro uostas? Dėl to Šiaulių Seimo nariai, Savivaldybė, meras turėtų būti aktyvesni.
Bet valdžioje judama vėžlio principu.
Skolos – Savivaldybės aplaidumo rezultatas
– Nuo 2003 metų Šiaulių oro uostas sėkmingai su pertraukomis dirbo tik šešerius metus, likusius metus pasitikdavo su nuostoliu. Įmonė priklauso Savivaldybei. Kodėl skolų nepavykdavo išvengti?
– Oro uosto veiklą prižiūrėti turėjo Ekonomikos skyrius. Jie į oro uosto valdybą deleguodavo savo narį. Vienu metu šį klausimą kuravo ir vicemeras Juras Andriukaitis. Bet kas iš to?
Savivaldybė visada oro uosto veiklą sekė paviršutiniškai. Dėmesį atkreipdavo tada, kai įmonėje kildavo gaisras.
Pakišo koją ir gyvenimas ateities iliuzijomis. Manydavo, tuoj atsidarys Izraelis, Turkija. Kurį laiką tos perspektyvos ir pažadai buvo užliūliavusios.
Merai turėjo skirti daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, J. Sartauskas. Jam visada trūkdavo ryžto. Jis su G. Mikšiu buvo pernelyg abejingi.
V. Stasiūnaitė turėjo gerų norų. Galimybių trūko.
Daugiausiai stengėsi Vytautas Juškus. Jis, dar būdamas Seimo nariu, padėjo sutvarkyti reikalus dėl oro uosto rekonstrukcijos. Visų dokumentų sutvarkyme – 50 procentų jo sėkmė. Jis vertas pagarbos.
– Sakote, kad dėl susidariusių skolų labiausiai atsakinga Savivaldybė?
– Be abejo. Visada trūko ryžto priimti sprendimą, ką dabar daryti. Visi pasitarimai baigdavosi pasižadėjimu numatyti oro uostui lėšų Savivaldybės privatizavimo fonde ir subsidijuoti. Nebuvo jokio kito sprendimo. Galėjo pristabdyti įmonės veiklą. Kodėl nebuvo galima to padaryti ir šių metų sausio, vasario mėnesiais, kai skrydžių nėra?
Veikė ir abejingumas. Gal neviltis. Politikai nori pasirodyti geručiai, kad išlaikys oro uostą Šiauliuose.
Bet kas iš to, kad miesto prieigose bus pakabintas lėktuvėlio kontūras, jei oro uostas iš tikrųjų neveikia?
– Kokios oro uosto perspektyvos?
– Savivaldybei išlaikyti oro uostą nėra būdinga funkcija. Tokias funkcijas reikia atiduoti verslui. Nors ir už sąlyginį vieną eurą.
Aišku, žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą, gal ir nereikia oro uosto. Bet gal vėliau prireiks? Kas tada?
Oro uostas neišgyvens ilgai, jei nebus jokių pokyčio valdyme.
Įmonė turi prisitaikyti prie ekonominės situacijos. Nėra skrydžių, nėra krovinių, oro uostas turi dirbti tokiu pat režimu. Būtų galima samdyti kompanijas, kurios dirbtų tik tada, kai reikėtų priimti lėktuvą. Direktorius paskambina – visi atvažiuoja.
Kam dabar oro uoste laikyti žmones, kurie nieko neveikia?
Siūliau įmonę paversti UAB.
Aišku, reikia turėti ką vežti ir norinčių tai daryti. Jei tokio poreikio nėra, dirbtinai oro uosto laikyti nėra prasmės.
Savivaldybė ir meras turi keisti požiūrį. Dabar Artūras Visockas mano: oro uostui skirsime dotacijas tam, kad oro uostas šiaip taip veiktų bent 10 metų. Kam to reikia?
Ką būtume galėję nuveikti už 415 tūkstančių eurų, kurie pernai buvo skirti įmonėms skoloms padengti? Dabar mes išlaikome neveikiantį oro uostą be skrydžių.
Mero įsivaizdavimas reiškia, kad oro uostas bus biudžeto išlaikytinis. Jis negaus jokių pinigų iš Europos Sąjungos.
Vyriausybė savivaldybės įmonės išlaikymu niekada nebus suinteresuota. Ji netgi neremia Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų. Nes tai – komercinės paskirties objektai.
– Ar manote, kad Savivaldybė yra pajėgi savarankiškai išlaikyti oro uostą?
– Žinoma, kad pajėgi. Pajėgumas remiasi kitos srities finansavimo mažinimu. Įdomu, kas bus tas Saliamonas, kuris pasakys, iš kurios srities atimti pinigus ir tą milijoną eurų atiduoti oro uosto takams, peronui? Kokius būrelius, klases, mokyklas, įstaigas reikės uždaryti? Ar miesto gatves palikti purvinas?
Vytauto RUŠKIO nuotr.
PROBLEMOS: 1995–2000 metų kadencijos Šiaulių meras, Tarybos narys Alfredas Lankauskas mano, kad oro uostas iki šiol neišplėtotas dėl daugybės priežasčių: prastos regiono ekonominės situacijos, prastos vadybos, Savivaldybės vadovų aplaidumo.
PERSPEKTYVOS: Buvęs Šiaulių meras Alfredas Lankauskas mano, kad oro uoste orlaivius galėtų priimti ir mobilios specialistų grupės.
BUVUSIŲ ŠIAULIŲ MERŲ NUOMONĖS
„Reikia verslo plano“
Vytautas JUŠKUS, 2003–2007 metų kadencijos Šiaulių meras:
– Dabartinė Savivaldybės kadencija atliko daug veiksmų, kurie oro uostui perspektyvos neduoda. Atleido oro uosto direktorių Romą Mikšį. Jis turėjo daug patirties, ryšių, pažinčių.
Skrydžių nebuvo, nes jiems pritraukti pirmiausia reikėjo investuoti, sutvarkyti naują infrastruktūrą. Su R. Mikšio pagalba būtų atsiradę krovinių. Juokinga, jei tikimasi, kad pakeitus vadovą, atsiras skrydžių. Kol naujas žmogus įsidirbs, bus daug problemų.
Be to, tikėtis iš Vyriausybės finansinės paramos yra naivu. Važiavo pas Premjerą Algirdą Butkevičių. Bandė gauti milijoną eurų perono, įriedėjimo takų remontui, aviacijos saugumo įrangai iš Valstybės investicijų programų. Jei valstybė nepadėjo Vilniaus oro uostui, kaip ji padės Šiaulių?
Ne veltui patarlė sako: skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Savivaldybė turi pati investuoti tą milijoną eurų į infrastruktūrą arba imti paskolą. Bet svarbiausia – turėti viziją, kaip išplėtoti oro uostą, kad jis sugrąžintų pinigus, išsilaikytų iš savo veiklos ir duotų naudos. Aklai išmesti pinigų į balą nereikėtų. Būtina pasverti viską.
Reikia verslo plano, kuriame būtų nurodyta ne tik būtinybė pritraukti investuotojų, bet ir kaip tai padaryti. Nemanau, kad jis atsirado. Ar toks buvo sukurtas mano kadencijos metu? Nebuvo. Tai padaryti nėra lengva. Reikia jį ne tik sukurti, bet ir įgyvendinti.
Dar vienas kelias išsaugoti oro uostą – tartis su Krašto apsaugos ministerija. Ji rekonstruotų infrastruktūrą ir ją išnuomotų Šiaulių oro uostui.
Oro uostą perduoti valdyti verslui nebus įmanoma, nes norinčiųjų jį perimti nėra. Nors tokių partnerių paieškos vyksta jau dešimt metų.
Oro uosto skolas Savivaldybė privalėjo padengti. Kitaip jį būtų tekę uždaryti. Tam daug proto nereikia.
Be oro uosto neaišku, kaip vystytųsi dabar įkurta Laisvoji ekonominė zona. Čia oro uostas galėtų pritraukti įmonių. Juk ir dėl oro uosto Pramoninis parkas prisipildė bendrovių. Jos įvertino, kad galės naudotis oro uostu. Nežinau, ar tai dabar vyksta, bet patrauklumo suteikia.
Dėl to Šiauliams oro uostas reikalingas. Jį reikia išlaikyti kaip traukos objektą. Dėl to uždaryti nesiryžo iki šiol nė vienas meras.
„Naikinti šį svarbų objektą būtų klaida“
Genadijus MIKŠYS, 2007–2011 metų kadencijos Šiaulių miesto meras:
– Mano kadencijos metu su Susisiekimo ministerija suderinome, kad šalia oro uosto būtų statomas Viešasis logistikos centras. Tam buvo numatyta europinė parama. Šie du objektai ir Pramoninis parkas būtų padėję vienas kitam gerai funkcionuoti. Oro uostas būtų veikęs be nuostolių.
Tačiau teko girdėti, kad šis centras nebus pastatytas. Keista, nes kiti miestai sugebėjo logistikos centrams skirtomis lėšomis pasinaudoti.
Kai buvau meru, oro uostui skyrėme pinigų padengti skoloms. Taip pat vedėme derybas su Krašto apsaugos ministerija (KAM) dėl teritorijų atidavimo oro uostui. Šių derybų pagrindu Savivaldybės įmonė žemes atgavo praėjusių metų pabaigoje.
Tuo metu ir dabar KAM pozicija yra tokia: įmonė „Šiaulių oro uostas“ gali vystytis tol, kol netrukdo kariškiams. Jie investavo, todėl taip lengvai teritorijų ir infrastruktūros nenori atiduoti.
Svarbu tai, kad Šiaulių savivaldybė viena nepajėgi išvystyti oro uosto. Būtina ieškoti kompanijų, kurios galėtų investuoti. Reikia partnerio. Jam Savivaldybė koncesijos ar kita sutarties forma patikėtų valdyti oro uostą. Jei nebus privataus kapitalo, nieko nebus.
Naikinti šį svarbų objektą būtų klaida. Tai būtų lengviausia. Galima greitai viską uždaryti: universitetą, oro uostą. Tapkime gūdžiu provincijos miesteliu. Po to klausime – kas atsitiko?
Vadinasi, reikia atsakyti į klausimą, ar Savivaldybė dar turi ambicijų? Jei neturi, reikia uždaryti. Ambicijos kainuoja, bet miestas be jų yra kaimas.
„Naudingiausia būtų jį uždaryti“
Vida SKAČKAUSKAITĖ, 2000–2001 metų kadencijos Šiaulių miesto merė:
– Kadenciją prieš tampant mere buvau miesto mero pavaduotoja. Tuo metu oro uostas, kaip ir dabar, neturėjo jokios koncepcijos. Bandėme oro uostą padaryti LEZ širdimi – čia planavo kurtis su aviacija susijusios įmonės. Buvo planuojama ir geležinkelio vėžė Šiaulių oro uostas – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Tačiau ji nebuvo nutiesta, o LEZ žlugo.
Dabar LEZ vėl atsirado. Tik kažin, ar čia kursis įmonės, kurios krovinius gabens lėktuvais? Jei ne – joms oro uostas nebus reikalingas.
Jeigu per tiek laiko nesugebėjome sukurti efektyvaus produkto, tai gal jo ir nereikia? Kam reikalingas merdintis oro uostas?
Nebuvo metų, kai Savivaldybė nebūtų davusi jam pinigų. Miesto, bendruomenės lėšos neturi būti metamos į verslą. Nebent tai būtų įmonė, sprendžianti socialines problemas. Pavyzdžiui, besirūpinanti neįgaliaisiais.
Kokias paslaugas oro uostas teikia žmonėms? Kiek šiauliečių naudojasi oro uostu? Jei įmonei reikia Savivaldybės pinigų, vadinasi, ji prastai vystoma. Koks nors Petraitis, turėdamas savo verslą, pats rūpintųsi jo gerove. Dabar Savivaldybei parašo raštą skirti pinigų ir įmonės problemos išspręstos. Ar ne per gerai?
Dabar ten dirba apie 30 žmonių. Kodėl miestas turi išlaikyti darbuotojus, kurie nieko neveikia? Juk skrydžių nėra. Kiek iš tikrųjų galėtume sukurti naudingų darbo vietų už tuos duotus daugiau nei 400 tūkstančių eurų?
Kur parašyta, kad Savivaldybės funkcija – išlaikyti oro uostą? Naudingiausia būtų jį uždaryti. Atiduoti pastatus kariškiams. Jei reikės civiliniam lėktuvui nutūpti, karinis oro uostas neleis? Aišku, kad leis.
Dabar derasi su Krašto apsaugos ministerija dėl atgyvenusių perono ir įriedėjimo takelių. Neva juos reikia rekonstruoti. Savivaldybė investuos. Bet kas tais takais riedės? Kas nors su riedučiais?
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.