Lėktuvėlio kontūrai – dar ne lėktuvas

Lėk­tu­vė­lio kon­tū­rai – dar ne lėk­tu­vas

„Šiau­lių kraš­tas“ tę­sia dis­ku­si­ją apie Šiau­lių oro uos­tą

„Šiau­lių oro uos­tas" – bran­gus biu­dže­to iš­lai­ky­ti­nis“, – to­kią per­spek­ty­vą pro­gno­zuo­ja bu­vęs mies­to me­ras, Ta­ry­bos na­rys Alf­re­das Lan­kaus­kas. Jis ge­rai ži­no oro uos­to kū­ri­mo pe­ri­pe­ti­jas, pa­ts bu­vo įvy­kių da­ly­vis. Is­to­ri­ja kar­to­ja­si: duo­bė – sko­los – duo­bė. Ar at­si­pirks Šiau­lių me­ro Ar­tū­ro Vi­soc­ko ka­den­ci­jos me­ta­mi pi­ni­gai oro uos­tui?

Si­mo­na KVE­DE­RY­TĖ

si­mo­na.k@skrastas.lt

Že­myn tem­pė ir va­do­vai

– Ko­dėl Sa­vi­val­dy­bės įmo­nės Šiau­lių oro uos­tas iki šiol ne­pa­vy­ko iš­plė­to­ti?

– Yra daug prie­žas­čių. Žlu­go tuo­me­ti­nė Lais­vo­ji eko­no­mi­nė zo­na. Jei ji bū­tų iš­si­vys­čiu­si, oro uos­tas bū­tų bu­vęs pel­nin­gas.

Neat­si­ra­do skry­džių, nes ne­bu­vo pre­kių. Jų ne­bu­vo, nes Šiau­lių re­gio­ne eko­no­mi­ka ne­ko­kia. Rei­kia ją stip­rin­ti. Su už­sie­nio in­ves­ti­ci­jo­mis at­si­ras­tų ir dau­giau rei­sų.

Pag­rin­di­nės prie­žas­tys sly­pi ne pa­čia­me oro uos­te. Jei Šiau­lių re­gio­nui, vers­lui ir pra­mo­nei ne­bus rei­ka­lin­gas oro uos­tas, jis ne­veiks. Rei­kia vys­ty­ti pre­kių eks­por­tą ir im­por­tą.

– Kiek pri­si­dė­jo oro uos­to įmo­nės va­do­vai?

– Daug pri­si­dė­jo. Be­veik vi­si že­myn tem­pė. De­vy­ne­rius me­tus va­do­va­vo Ro­mas Mik­šys. Sė­dė­jo ir lau­kė skry­džių. Jam jo as­me­ni­nė ge­ro­vė bu­vo svar­biau už oro uos­tą. Neū­kiš­kai nau­do­jo lė­šas.

Sa­vi­val­dy­bė­je yra val­di­nin­kų ir po­li­ti­kų, ku­rie pro­te­ga­vo R. Mik­šį. Jį pa­keis­ti ban­dė tik me­ru bu­vęs J. Sar­taus­kas. Bet jam pri­trū­ko ryž­to. Ša­li­nin­kai už­blo­ka­vo spren­di­mo pro­ce­dū­rą. Įsi­ki­šo net Sei­mo na­riai. Da­bar R. Mik­šį at­lei­do, nes jį pa­lai­kiu­sie­ji pa­ma­tė, kad nė­ra re­zul­ta­tų. Už tai kaž­kas tu­rė­jo at­sa­ky­ti. Jei ne di­rek­to­rius, tai jie.

Rei­kė­jo va­do­vu skir­ti to­kį va­do­vą kaip Zig­man­tas Zdzi­chaus­kas. Jis bū­tų su­ge­bė­jęs iš­gy­ven­ti. Dir­bo en­tu­zias­tin­gai. Žmo­gus su stu­bu­ru. Ne­šo­ko pa­gal me­rės Vi­dos Sta­siū­nai­tės dū­de­lę. Neį­ti­ko, nes kaip „per­nykš­tė mor­ka“ dir­bo prie A. Lan­kaus­ko.

– Ko­dėl prie ci­vi­li­nio Šiau­lių oro uos­to ne­pri­si­dė­jo vals­ty­bė?

– Rei­kė­tų pa­brėž­ti, kad oro uos­tas bu­vo ku­ria­mas ne vien dėl įmo­nės "Šiau­lių oro uos­tas". Vi­sa­da pa­grin­di­niu tiks­lu bu­vo ka­ri­nis ae­rod­ro­mas, ku­ria­me tu­rė­tų leis­tis tran­sat­lan­ti­nio al­jan­so NA­TO lėk­tu­vai. Tai da­bar ir yra įkur­ta.

To­kie pla­nai bu­vo nu­ty­li­mi dėl tuo­me­ti­nės geo­po­li­ti­nės si­tua­ci­jos. Sa­vi­val­dy­bė ir ci­vi­li­nis oro uos­tas bu­vo kaip prie­dan­ga.

Dėl to Vy­riau­sy­bė pri­si­dė­jo prie pir­mi­nės oro uos­to re­konst­ruk­ci­jos.

1995 me­tais pra­si­dė­ju­sius dar­bus at­li­ko įmo­nė „Phi­lips“. Jie kai­na­vo 27 mi­li­jo­nus sva­rų ster­lin­gų. Kre­di­tą su­tei­kė Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ban­kas „Mid­land“.

Tai­gi, „Phi­lips“ įren­gė ki­li­mo-tū­pi­mo, ry­šių sis­te­mas, skry­džių val­dy­mo bokš­tą. Lė­šų neuž­te­ko tik ta­kų re­konst­ruk­ci­jai.

Šiau­lių oro uos­tas ofi­cia­liai ati­da­ry­tas 1998 me­tais. Ta­čiau po re­konst­ruk­ci­jos ėmė ma­žė­ti skry­džių. Sa­vi­val­dy­bė ir vals­ty­bė ne­be­ga­lė­jo mo­kė­ti pa­sko­los. Vi­sa­da ži­no­jo­me, kad taip bus. Oro uos­tui pa­skelb­tas bank­ro­tas – vie­nin­te­lis ofi­cia­lus pre­teks­tas, lei­dęs pe­rim­ti Vy­riau­sy­bei tur­tą. Jis at­si­ra­do Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ba­lan­se.

2003 me­tais be­veik be­tur­tį oro uos­tą su­ti­ko pa­siim­ti Sa­vi­val­dy­bė.

Bu­vo puo­se­lė­ja­mi di­de­li pla­nai. „Phi­lips“ su­si­ta­ri­mu su Vy­riau­sy­be bu­vo įsi­pa­rei­go­jęs bū­si­mo­je LEZ pa­sta­ty­ti lėk­tu­vų re­mon­to bend­ro­vę. Čia tu­rė­jo bū­ti ap­tar­nau­ja­mi di­de­li „Boeing“ lėk­tu­vai, skrai­dan­tys į Ry­tus nuo Eu­ro­pos. LEZ neį­si­kū­rė, to­dėl ir ga­myk­la neat­si­ra­do.

LEZ te­ri­to­ri­jo­je tu­rė­jo kur­tis bent ke­lias­de­šimt stam­bių įmo­nių. Jos su LEZ val­dy­mo bend­ro­ve bu­vo pa­si­ra­šiu­sios ke­ti­ni­mo pro­to­ko­lą. Bend­ro­vės į oro uos­tą bū­tų skrai­di­nu­sios kro­vi­nius.

– Kaip pa­to­bu­lė­jo Šiau­lių oro uos­tas, kai po bank­ro­to jį pe­rė­mė Sa­vi­val­dy­bė?

– Jis bu­vo pri­tai­ky­tas prie Šen­ge­no zo­nos rei­ka­la­vi­mų. Ta­čiau avia­ci­jos sau­gu­mui rei­ka­lin­ga įran­ga jau at­gy­ve­nu­si. Mar­ke­tin­gas ne­ju­da iš vie­tos. Kaip nuo pra­džių, taip ir da­bar, įmo­nė prii­ma at­skrai­di­na­mus ver­še­lius. Nau­jų kro­vi­nių kryp­čių nė­ra, iš­sky­rus vie­ną ki­tą at­si­tik­ti­nį skry­dį.

Ne tik nė­ra dau­giau pa­spir­ties, ta­čiau žen­gia­ma at­gal. Prieš pen­ke­rius ar še­še­rius me­tus Šiau­lių oro uos­tas iš­brauk­tas iš Lie­tu­vos ci­vi­li­nės avia­ci­jos plėt­ros stra­te­gi­jos. To at­kur­ti ne­pa­vy­ko.

Vy­riau­sy­bė dau­giau nei prieš me­tus pa­tvir­ti­no Lie­tu­vos tu­riz­mo plėt­ros pro­gra­mą. Į ją neįt­rauk­tas nei Šiau­lių mies­tas, nei re­gio­nas. Trans­por­to plėt­ros stra­te­gi­jo­je 2014–2020 me­tams Šiau­lių, kaip geog­ra­fi­nio punk­to, nė­ra.

Tai reiš­kia, kad Vy­riau­sy­bė į Šiau­lius žiū­ri kaip į ne­pers­pek­ty­vų re­gio­ną.

Jei ne­vys­ty­si­me tu­riz­mo, į mus ne­bus žiū­ri­ma kaip į svar­bų trans­por­to maz­gą, tai kaip dirbs oro uos­tas? Dėl to Šiau­lių Sei­mo na­riai, Sa­vi­val­dy­bė, me­ras tu­rė­tų bū­ti ak­ty­ves­ni.

Bet val­džio­je ju­da­ma vėž­lio prin­ci­pu.

Sko­los – Sa­vi­val­dy­bės ap­lai­du­mo re­zul­ta­tas

– Nuo 2003 me­tų Šiau­lių oro uos­tas sėk­min­gai su per­trau­ko­mis dir­bo tik še­še­rius me­tus, li­ku­sius me­tus pa­si­tik­da­vo su nuo­sto­liu. Įmo­nė pri­klau­so Sa­vi­val­dy­bei. Ko­dėl sko­lų ne­pa­vyk­da­vo iš­veng­ti?

– Oro uos­to veik­lą pri­žiū­rė­ti tu­rė­jo Eko­no­mi­kos sky­rius. Jie į oro uos­to val­dy­bą de­le­guo­da­vo sa­vo na­rį. Vie­nu me­tu šį klau­si­mą ku­ra­vo ir vi­ce­me­ras Ju­ras And­riu­kai­tis. Bet kas iš to?

Sa­vi­val­dy­bė vi­sa­da oro uos­to veik­lą se­kė pa­vir­šu­ti­niš­kai. Dė­me­sį at­kreip­da­vo ta­da, kai įmo­nė­je kil­da­vo gais­ras.

Pa­ki­šo ko­ją ir gy­ve­ni­mas atei­ties iliu­zi­jo­mis. Ma­ny­da­vo, tuoj at­si­da­rys Iz­rae­lis, Tur­ki­ja. Ku­rį lai­ką tos per­spek­ty­vos ir pa­ža­dai bu­vo už­liū­lia­vu­sios.

Me­rai tu­rė­jo skir­ti dau­giau dė­me­sio. Pa­vyz­džiui, J. Sar­taus­kas. Jam vi­sa­da trūk­da­vo ryž­to. Jis su G. Mik­šiu bu­vo per­ne­lyg abe­jin­gi.

V. Sta­siū­nai­tė tu­rė­jo ge­rų no­rų. Ga­li­my­bių trū­ko.

Dau­giau­siai sten­gė­si Vy­tau­tas Juš­kus. Jis, dar bū­da­mas Sei­mo na­riu, pa­dė­jo su­tvar­ky­ti rei­ka­lus dėl oro uos­to re­konst­ruk­ci­jos. Vi­sų do­ku­men­tų su­tvar­ky­me – 50 pro­cen­tų jo sėk­mė. Jis ver­tas pa­gar­bos.

– Sa­ko­te, kad dėl su­si­da­riu­sių sko­lų la­biau­siai at­sa­kin­ga Sa­vi­val­dy­bė?

– Be abe­jo. Vi­sa­da trū­ko ryž­to priim­ti spren­di­mą, ką da­bar da­ry­ti. Vi­si pa­si­ta­ri­mai baig­da­vo­si pa­si­ža­dė­ji­mu nu­ma­ty­ti oro uos­tui lė­šų Sa­vi­val­dy­bės pri­va­ti­za­vi­mo fon­de ir su­bsi­di­juo­ti. Ne­bu­vo jo­kio ki­to spren­di­mo. Ga­lė­jo pri­stab­dy­ti įmo­nės veik­lą. Ko­dėl ne­bu­vo ga­li­ma to pa­da­ry­ti ir šių me­tų sau­sio, va­sa­rio mė­ne­siais, kai skry­džių nė­ra?

Vei­kė ir abe­jin­gu­mas. Gal ne­vil­tis. Po­li­ti­kai no­ri pa­si­ro­dy­ti ge­ru­čiai, kad iš­lai­kys oro uos­tą Šiau­liuo­se.

Bet kas iš to, kad mies­to priei­go­se bus pa­ka­bin­tas lėk­tu­vė­lio kon­tū­ras, jei oro uos­tas iš tik­rų­jų ne­vei­kia?

– Ko­kios oro uos­to per­spek­ty­vos?

– Sa­vi­val­dy­bei iš­lai­ky­ti oro uos­tą nė­ra bū­din­ga funk­ci­ja. To­kias funk­ci­jas rei­kia ati­duo­ti vers­lui. Nors ir už są­ly­gi­nį vie­ną eu­rą.

Aiš­ku, žvel­giant į trum­pa­lai­kę per­spek­ty­vą, gal ir ne­rei­kia oro uos­to. Bet gal vė­liau pri­reiks? Kas ta­da?

Oro uos­tas neiš­gy­vens il­gai, jei ne­bus jo­kių po­ky­čio val­dy­me.

Įmo­nė tu­ri pri­si­tai­ky­ti prie eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos. Nė­ra skry­džių, nė­ra kro­vi­nių, oro uos­tas tu­ri dirb­ti to­kiu pat re­ži­mu. Bū­tų ga­li­ma sam­dy­ti kom­pa­ni­jas, ku­rios dirb­tų tik ta­da, kai rei­kė­tų priim­ti lėk­tu­vą. Di­rek­to­rius pa­skam­bi­na – vi­si at­va­žiuo­ja.

Kam da­bar oro uos­te lai­ky­ti žmo­nes, ku­rie nie­ko ne­vei­kia?

Siū­liau įmo­nę pa­vers­ti UAB.

Aiš­ku, rei­kia tu­rė­ti ką vež­ti ir no­rin­čių tai da­ry­ti. Jei to­kio po­rei­kio nė­ra, dirb­ti­nai oro uos­to lai­ky­ti nė­ra pra­smės.

Sa­vi­val­dy­bė ir me­ras tu­ri keis­ti po­žiū­rį. Da­bar Ar­tū­ras Vi­soc­kas ma­no: oro uos­tui skir­si­me do­ta­ci­jas tam, kad oro uos­tas šiaip taip veik­tų bent 10 me­tų. Kam to rei­kia?

Ką bū­tu­me ga­lė­ję nu­veik­ti už 415 tūks­tan­čių eu­rų, ku­rie per­nai bu­vo skir­ti įmo­nėms sko­loms pa­deng­ti? Da­bar mes iš­lai­ko­me ne­vei­kian­tį oro uos­tą be skry­džių.

Me­ro įsi­vaiz­da­vi­mas reiš­kia, kad oro uos­tas bus biu­dže­to iš­lai­ky­ti­nis. Jis ne­gaus jo­kių pi­ni­gų iš Eu­ro­pos Są­jun­gos.

Vy­riau­sy­bė sa­vi­val­dy­bės įmo­nės iš­lai­ky­mu nie­ka­da ne­bus suin­te­re­suo­ta. Ji ne­tgi ne­re­mia Vil­niaus, Kau­no, Pa­lan­gos oro uos­tų. Nes tai – ko­mer­ci­nės pa­skir­ties ob­jek­tai.

– Ar ma­no­te, kad Sa­vi­val­dy­bė yra pa­jė­gi sa­va­ran­kiš­kai iš­lai­ky­ti oro uos­tą?

– Ži­no­ma, kad pa­jė­gi. Pa­jė­gu­mas re­mia­si ki­tos sri­ties fi­nan­sa­vi­mo ma­ži­ni­mu. Įdo­mu, kas bus tas Sa­lia­mo­nas, ku­ris pa­sa­kys, iš ku­rios sri­ties atim­ti pi­ni­gus ir tą mi­li­jo­ną eu­rų ati­duo­ti oro uos­to ta­kams, pe­ro­nui? Ko­kius bū­re­lius, kla­ses, mo­kyk­las, įstai­gas rei­kės už­da­ry­ti? Ar mies­to gat­ves pa­lik­ti pur­vi­nas?

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

PROB­LE­MOS: 1995–2000 me­tų ka­den­ci­jos Šiau­lių me­ras, Ta­ry­bos na­rys Alf­re­das Lan­kaus­kas ma­no, kad oro uos­tas iki šiol neišp­lė­to­tas dėl dau­gy­bės prie­žas­čių: pra­stos re­gio­no eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos, pra­stos va­dy­bos, Sa­vi­val­dy­bės va­do­vų ap­lai­du­mo.

PERS­PEK­TY­VOS: Bu­vęs Šiau­lių me­ras Alf­re­das Lan­kaus­kas ma­no, kad oro uos­te or­lai­vius ga­lė­tų priim­ti ir mo­bi­lios spe­cia­lis­tų gru­pės.

 

BU­VU­SIŲ ŠIAU­LIŲ ME­RŲ NUO­MO­NĖS

„Rei­kia vers­lo pla­no“

Vy­tau­tas JUŠ­KUS, 2003–2007 me­tų ka­den­ci­jos Šiau­lių me­ras:

– Da­bar­ti­nė Sa­vi­val­dy­bės ka­den­ci­ja at­li­ko daug veiks­mų, ku­rie oro uos­tui per­spek­ty­vos ne­duo­da. At­lei­do oro uos­to di­rek­to­rių Ro­mą Mik­šį. Jis tu­rė­jo daug pa­tir­ties, ry­šių, pa­žin­čių.

Skry­džių ne­bu­vo, nes jiems pri­trauk­ti pir­miau­sia rei­kė­jo in­ves­tuo­ti, su­tvar­ky­ti nau­ją inf­rast­ruk­tū­rą. Su R. Mik­šio pa­gal­ba bū­tų at­si­ra­dę kro­vi­nių. Juo­kin­ga, jei ti­ki­ma­si, kad pa­kei­tus va­do­vą, at­si­ras skry­džių. Kol nau­jas žmo­gus įsi­dirbs, bus daug pro­ble­mų.

Be to, ti­kė­tis iš Vy­riau­sy­bės fi­nan­si­nės pa­ra­mos yra nai­vu. Va­žia­vo pas Prem­je­rą Al­gir­dą But­ke­vi­čių. Ban­dė gau­ti mi­li­jo­ną eu­rų pe­ro­no, įrie­dė­ji­mo ta­kų re­mon­tui, avia­ci­jos sau­gu­mo įran­gai iš Vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mų. Jei vals­ty­bė ne­pa­dė­jo Vil­niaus oro uos­tui, kaip ji pa­dės Šiau­lių?

Ne vel­tui pa­tar­lė sa­ko: skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mas yra pa­čių skęs­tan­čių­jų rei­ka­las. Sa­vi­val­dy­bė tu­ri pa­ti in­ves­tuo­ti tą mi­li­jo­ną eu­rų į inf­rast­ruk­tū­rą ar­ba im­ti pa­sko­lą. Bet svar­biau­sia – tu­rė­ti vi­zi­ją, kaip iš­plė­to­ti oro uos­tą, kad jis su­grą­žin­tų pi­ni­gus, iš­si­lai­ky­tų iš sa­vo veik­los ir duo­tų nau­dos. Ak­lai iš­mes­ti pi­ni­gų į ba­lą ne­rei­kė­tų. Bū­ti­na pa­sver­ti vis­ką.

Rei­kia vers­lo pla­no, ku­ria­me bū­tų nu­ro­dy­ta ne tik bū­ti­ny­bė pri­trauk­ti in­ves­tuo­to­jų, bet ir kaip tai pa­da­ry­ti. Ne­ma­nau, kad jis at­si­ra­do. Ar toks bu­vo su­kur­tas ma­no ka­den­ci­jos me­tu? Ne­bu­vo. Tai pa­da­ry­ti nė­ra leng­va. Rei­kia jį ne tik su­kur­ti, bet ir įgy­ven­din­ti.

Dar vie­nas ke­lias iš­sau­go­ti oro uos­tą – tar­tis su Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Ji re­konst­ruo­tų inf­rast­ruk­tū­rą ir ją iš­nuo­mo­tų Šiau­lių oro uos­tui.

Oro uos­tą per­duo­ti val­dy­ti vers­lui ne­bus įma­no­ma, nes no­rin­čių­jų jį pe­rim­ti nė­ra. Nors to­kių par­tne­rių paieš­kos vyks­ta jau de­šimt me­tų.

Oro uos­to sko­las Sa­vi­val­dy­bė pri­va­lė­jo pa­deng­ti. Ki­taip jį bū­tų te­kę už­da­ry­ti. Tam daug pro­to ne­rei­kia.

Be oro uos­to neaiš­ku, kaip vys­ty­tų­si da­bar įkur­ta Lais­vo­ji eko­no­mi­nė zo­na. Čia oro uos­tas ga­lė­tų pri­trauk­ti įmo­nių. Juk ir dėl oro uos­to Pra­mo­ni­nis par­kas pri­si­pil­dė bend­ro­vių. Jos įver­ti­no, kad ga­lės nau­do­tis oro uos­tu. Ne­ži­nau, ar tai da­bar vyks­ta, bet pa­trauk­lu­mo su­tei­kia.

Dėl to Šiau­liams oro uos­tas rei­ka­lin­gas. Jį rei­kia iš­lai­ky­ti kaip trau­kos ob­jek­tą. Dėl to už­da­ry­ti ne­si­ry­žo iki šiol nė vie­nas me­ras.

 

„Nai­kin­ti šį svar­bų ob­jek­tą bū­tų klai­da“

Ge­na­di­jus MIK­ŠYS, 2007–2011 me­tų ka­den­ci­jos Šiau­lių mies­to me­ras:

– Ma­no ka­den­ci­jos me­tu su Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja su­de­ri­no­me, kad ša­lia oro uos­to bū­tų sta­to­mas Vie­ša­sis lo­gis­ti­kos cent­ras. Tam bu­vo nu­ma­ty­ta eu­ro­pi­nė pa­ra­ma. Šie du ob­jek­tai ir Pra­mo­ni­nis par­kas bū­tų pa­dė­ję vie­nas ki­tam ge­rai funk­cio­nuo­ti. Oro uos­tas bū­tų vei­kęs be nuo­sto­lių.

Ta­čiau te­ko gir­dė­ti, kad šis cent­ras ne­bus pa­sta­ty­tas. Keis­ta, nes ki­ti mies­tai su­ge­bė­jo lo­gis­ti­kos cent­rams skir­to­mis lė­šo­mis pa­si­nau­do­ti.

Kai bu­vau me­ru, oro uos­tui sky­rė­me pi­ni­gų pa­deng­ti sko­loms. Taip pat ve­dė­me de­ry­bas su Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM) dėl te­ri­to­ri­jų ati­da­vi­mo oro uos­tui. Šių de­ry­bų pa­grin­du Sa­vi­val­dy­bės įmo­nė že­mes at­ga­vo praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je.

Tuo me­tu ir da­bar KAM po­zi­ci­ja yra to­kia: įmo­nė „Šiau­lių oro uos­tas“ ga­li vys­ty­tis tol, kol ne­truk­do ka­riš­kiams. Jie in­ves­ta­vo, to­dėl taip leng­vai te­ri­to­ri­jų ir inf­rast­ruk­tū­ros ne­no­ri ati­duo­ti.

Svar­bu tai, kad Šiau­lių sa­vi­val­dy­bė vie­na ne­pa­jė­gi iš­vys­ty­ti oro uos­to. Bū­ti­na ieš­ko­ti kom­pa­ni­jų, ku­rios ga­lė­tų in­ves­tuo­ti. Rei­kia par­tne­rio. Jam Sa­vi­val­dy­bė kon­ce­si­jos ar ki­ta su­tar­ties for­ma pa­ti­kė­tų val­dy­ti oro uos­tą. Jei ne­bus pri­va­taus ka­pi­ta­lo, nie­ko ne­bus.

Nai­kin­ti šį svar­bų ob­jek­tą bū­tų klai­da. Tai bū­tų leng­viau­sia. Ga­li­ma grei­tai vis­ką už­da­ry­ti: uni­ver­si­te­tą, oro uos­tą. Tap­ki­me gū­džiu pro­vin­ci­jos mies­te­liu. Po to klau­si­me – kas at­si­ti­ko?

Va­di­na­si, rei­kia at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar Sa­vi­val­dy­bė dar tu­ri am­bi­ci­jų? Jei ne­tu­ri, rei­kia už­da­ry­ti. Am­bi­ci­jos kai­nuo­ja, bet mies­tas be jų yra kai­mas.

 

„Nau­din­giau­sia bū­tų jį už­da­ry­ti“

Vi­da SKAČ­KAUS­KAI­TĖ, 2000–2001 me­tų ka­den­ci­jos Šiau­lių mies­to me­rė:

– Ka­den­ci­ją prieš tam­pant me­re bu­vau mies­to me­ro pa­va­duo­to­ja. Tuo me­tu oro uos­tas, kaip ir da­bar, ne­tu­rė­jo jo­kios kon­cep­ci­jos. Ban­dė­me oro uos­tą pa­da­ry­ti LEZ šir­di­mi – čia pla­na­vo kur­tis su avia­ci­ja su­si­ju­sios įmo­nės. Bu­vo pla­nuo­ja­ma ir ge­le­žin­ke­lio vė­žė Šiau­lių oro uos­tas – Klai­pė­dos vals­ty­bi­nis jū­rų uos­tas. Ta­čiau ji ne­bu­vo nu­ties­ta, o LEZ žlu­go.

Da­bar LEZ vėl at­si­ra­do. Tik ka­žin, ar čia kur­sis įmo­nės, ku­rios kro­vi­nius ga­bens lėk­tu­vais? Jei ne – joms oro uos­tas ne­bus rei­ka­lin­gas.

Jei­gu per tiek lai­ko ne­su­ge­bė­jo­me su­kur­ti efek­ty­vaus pro­duk­to, tai gal jo ir ne­rei­kia? Kam rei­ka­lin­gas mer­din­tis oro uos­tas?

Ne­bu­vo me­tų, kai Sa­vi­val­dy­bė ne­bū­tų da­vu­si jam pi­ni­gų. Mies­to, bend­ruo­me­nės lė­šos ne­tu­ri bū­ti me­ta­mos į vers­lą. Ne­bent tai bū­tų įmo­nė, spren­džian­ti so­cia­li­nes pro­ble­mas. Pa­vyz­džiui, be­si­rū­pi­nan­ti neį­ga­liai­siais.

Ko­kias pa­slau­gas oro uos­tas tei­kia žmo­nėms? Kiek šiau­lie­čių nau­do­ja­si oro uos­tu? Jei įmo­nei rei­kia Sa­vi­val­dy­bės pi­ni­gų, va­di­na­si, ji pra­stai vys­to­ma. Koks nors Pet­rai­tis, tu­rė­da­mas sa­vo vers­lą, pa­ts rū­pin­tų­si jo ge­ro­ve. Da­bar Sa­vi­val­dy­bei pa­ra­šo raš­tą skir­ti pi­ni­gų ir įmo­nės pro­ble­mos iš­spręs­tos. Ar ne per ge­rai?

Da­bar ten dir­ba apie 30 žmo­nių. Ko­dėl mies­tas tu­ri iš­lai­ky­ti dar­buo­to­jus, ku­rie nie­ko ne­vei­kia? Juk skry­džių nė­ra. Kiek iš tik­rų­jų ga­lė­tu­me su­kur­ti nau­din­gų dar­bo vie­tų už tuos duo­tus dau­giau nei 400 tūks­tan­čių eu­rų?

Kur pa­ra­šy­ta, kad Sa­vi­val­dy­bės funk­ci­ja – iš­lai­ky­ti oro uos­tą? Nau­din­giau­sia bū­tų jį už­da­ry­ti. Ati­duo­ti pa­sta­tus ka­riš­kiams. Jei rei­kės ci­vi­li­niam lėk­tu­vui nu­tūp­ti, ka­ri­nis oro uos­tas ne­leis? Aiš­ku, kad leis.

Da­bar de­ra­si su Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja dėl at­gy­ve­nu­sių pe­ro­no ir įrie­dė­ji­mo ta­ke­lių. Ne­va juos rei­kia re­konst­ruo­ti. Sa­vi­val­dy­bė in­ves­tuos. Bet kas tais ta­kais rie­dės? Kas nors su rie­du­čiais?

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.