Naujausios
Legalūs vaistai iš trečiųjų šalių
Netrukus Lietuvos vaistinėse galėsime legaliai nusipirkti vaistų, kurių iki šiol turgaus prekeiviai siūlydavo iš po prekystalio. Pirmenybę nelegaliai atvežtiems baltarusiškiems ar rusiškiems medikamentams vyresnio amžiaus pirkėjai dažniausiai teikė todėl, kad jie buvo gerokai pigesni už mūsų vaistinių lentynas nukariavusius didžiųjų farmacijos kompanijų analogus.
 |
| Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis ELTA nuotr. |
Ši Lietuvai „gresianti“ naujovė nėra kažkoks šalies Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siekimas išsiveržti iš viską reglamentuojančių Europos Sąjungos gniaužtų. Turint galvoje, kokią jėgą savo rankose turi pasaulinės farmacijos kompanijos ir kaip jos gina savo pozicijas, kažin ar SAM galėtų ryžtis Lietuvos medikamentų rinkai savarankiškai ieškoti naujų gamintojų ir registruoti jų preparatus.
Jau sausio mėnesį ir Lietuvoje turėjo įsigalioti europinė direktyva, užkertanti kelią į rinką patekti falsifikuotiems vaistams. Tačiau į mūsų teisę ši direktyva laiku perkelta nebuvo, todėl prieš Lietuvą Europos Komisija net pradėjo pažeidimo procedūrą.
Taisydama padėtį, Vyriausybė pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms.
„Kad ir kaip būtų keista, tos pataisos labai sunkiai skynėsi kelią. Man sunku pasakyti kodėl. Bet buvo įvairiausių kliūčių iš įvairių struktūrų, galbūt greičiausiai lobistinių interesų, galbūt iš farmacijos kompanijų, nors tam įrodymų neturiu. Kada aš atėjau į šias pozicijas, mes dėjome pastangas, kontroliavome, kad kuo greičiau perkeltume direktyvas. Tam sugaišome tris mėnesius“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.
Įstatymo pataisos teikiamos svarstyti Seimui skubos tvarka.
Kas nutiko, kad ES nusprendė atverti kelią medikamentams iš trečiųjų šalių?
„ES rinkas nagrinėjantys specialistai mato labai aukštas vaistų kainas ir supranta, kad tuo naudojasi monopolininkai. Visoje ES diskutuojama, kaip nediskriminuoti savo gyventojų ir leisti trečiųjų šalių vaistų gamintojams įeiti į ES rinką, kuri yra labai uždara. Jos sudėti saugikliai ir apribojimai sudarė sąlygas, kad čia dominuoja grupė stiprių koncernų, kurie nustatė savo kainas ir diktuoja savo valią vaistų politikai. Dar viena problema, kad koncernai žaliavas dažniausiai atsiveža iš trečiųjų valstybių. Dar daugiau – didelė dalis gamybos buvo perkelta į trečiąsias šalis – Kiniją, Indiją, Rusiją, į kitas valstybes. Ir tose valstybėse gamintojai taip pat nenori būti tik eksploatuojami, gaminantys bevardį medikamentą, ant kurio koncernai užsideda savo ženklą“, – direktyvos atsiradimo aplinkybes dėsto sveikatos apaugos ministras V. Andriukaitis.
Kitokios santykių kokybės siekia ir ES, ir trečiosios šalys. Pasak ministro, siekdama didesnės konkurencijos vaistų rinkoje ir mažesnių kainų, ES kartu tikisi geresnėmis sąlygomis aprūpinti žaliavomis ir savo gamintojus.
Mūsų Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gaus teisę būti kontroliuojančia institucija, kurios atstovai vyks į trečiąsias šalis ir ES vardu nagrinės vaistų gamybos padėtį. Kartu inspektoriai padės tų šalių gamintojams registruoti vaistus, sieks, kad medikamentai patektų į Lietuvos rinką mažesne kaina.
V. Andriukaitis sako, kad tokiu būdu bus legalizuotas klestintis šešėlinis prekybos rusiškais ir baltarusiškais vaistais verslas turguose.
Jeigu iki liepos mėnesio įstatymo pataisos būtų priimtos, tai, mano ministras, rudeniop būtų galima tikėtis vaistinėse išvysti daugiau pigesnių medikamentų.
Kokie vaistai galėtų atpigti?
„Mes kalbame apie didelę dalį vaistų, nėra kokios nors išskirtinės vaistų grupės. Tai visi trečiosiose valstybėse gaminami generiniai medikamentai, atitinkantys geros praktikos, klinikinių vaistų tyrimų, vaistų apsaugos reikalavimus“, – žada V.Andriukaitis.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“