Naujausios
Laisvės kovų palikimas – griauti ar išsaugoti?
Radviliškio rajone Balandiškių kaime esančioje Sajų sodyboje rytoj tradiciškai bus minima Vasario 16-oji. Sodybos namas, kuriame buvo įsikūrę partizanų ryšininkai, kasmet vis labiau smenga. Atsakingos institucijos mieliau jį nugriautų ir pastatytų paminklą, tačiau pastatą palaiko ne tik sutrešę rąstai, bet ir patriotiškų piliečių ryžtas išsaugoti istoriją.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Svarbus palikimas
Paveldosaugininkas Salvijus Kulevičius, muzikantas Gintas Gascevičius, skulptorius Gintautas Lukošaitis bei menininkas Mindaugas Lukošaitis deda visas jėgas, kad ateities kartoms liktų kuo daugiau gyvos Lietuvos istorijos likučių.
Jų iniciatyva Balandiškiuose rengiamas Vasario 16-osios paminėjimas, kuriame koncertuos „BIX“ ir „Kitava“.
Balandiškių ir Mėnaičių kaimas – svarbi vieta Lietuvos istorijai. Čia 1949 metų vasario mėnesį susibūrė visi Lietuvos partizanų vadai ir pasirašė svarbius dokumentus. Tarp jų – Lietuvos nepriklausomybės deklaraciją.
S. Kulevičius priminė, kad Balandiškiuose esanti Sajų sodyba, kurioje buvo spausdinama deklaracija, yra avarinės būklės, tačiau iniciatyvinė grupė kovoja, kad ji išliktų. Prieš porą metų aktyvių piliečių dėka namas nuo vėjų ir kritulių buvo apdengtas stogine.
Sajų sodyba yra įtraukta į kultūros vertybių registrą, tačiau dėl jos likimo institucijų ir piliečių nuomonės išsiskiria.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bei Radviliškio rajono savivaldybės paveldosaugos skyrius pritartų, kad sodyba būtų nugriauta.
Rezistencijos centras
S. Kulevičius atskleidė, kad jis ir kiti iniciatyvinės grupės nariai jau parengė koncepciją, kaip turėtų atrodyti Mėnaičiuose ir Balandiškiuose įkurtas Lietuvos laisvės kovų atminties centras.
Paveldosaugininkas patikslino, kad dabar parengtama plane sodybos restauravimas nėra pats svarbiausias dalykas. Šioje vietovėje galėtų būti įkurtas Lietuvos laisvės kovų atminties centras, apimantis Balandiškių ir Mėnaičių apylinkes.
„Dabar daugelis memorialinių vietų byloja tik apie žudynes. Čia būtų vieta, kurioje būtų akcentuojama istorija – svarbūs Lietuvai įvykiai, o ne ašarų pakalnė. Turime daug draustinių, kurie reprezentuoją kraštovaizdį. Čia galėtų būti istorijos draustinis“, – teigė S. Kulevičius.
Pašnekovas pripažino, kad piliečiai nepajėgūs tokio centro įkurti, todėl buvo kreiptasi į Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos tyrimo centrą.
Tačiau centras siūlo apsiriboti pastato nugriovimu ir paminklo statyba. „Pajutome savotišką konkurenciją“, – sako paveldosaugininkas.
„Institucijos renkasi pigiausią variantą. Sako, jog pastatas bus išmatuotas. Kai bus lėšų, gal ir atstatys. Manau, jeigu dabar nugriausime, apie statymą kalbos jau nebus“, – samprotauja S. Kulevičius.
„Ne šiaip trobikė“
Visuomenės iniciatyvos išsaugant sodybą ir istoriją netrūksta. Skulptorius G. Lukošaitis iš medžio išdrožė pagrindinių partizanų vadų biustus. Juos galės pamatyti minėjimo dalyviai.
„Čia ne šiaip trobikė. Tai objektas, prilygstantis Gedimino piliai. Sajų sodybos namas buvo supūdytas. 2005-aisiais jis dar stovėjo tiesiai. Kasmet važiavo įvairios komisijos. Tik kalbėjo ir nieko neveikė. O namas vis sviro“, – primena G. Lukošaitis.
Skulptorius įsitikinęs, kad paminklų statymas yra istorijos numarinimas, todėl nusoprendė netylėti.
Vadovaudamiesi G. Lukošaičio kreipimusi klaipėdiečiai Kultūros paveldo apsaugos specialistai Dainius Elertas bei dr. Vacys Vaivada išsiuntė raštą į aukščiausias šalies valdžios institucijas, prašydami atsakyti į visuomenės nuogąstavimus dėl Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodybos likimo.
Kreipimesi prašoma įvertinti Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos tyrimo centro siūlymo teisėtumą bei įtaką nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektui.
Nėra pajėgumų ar noro?
Vytautas Simelis, Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas, vadovaujasi statybinės komisijos išvadomis. Jose nurodyta, kad Sajų sodyba yra avarinės būklės, o visos sudedamosios dalys negali būti atstatytos ar panaudotos atstatymui.
Vedėjo teigimu, partizaninių kovų atminimui pakanka Mėnaičiuose įkurto memorialo, o ant Sajų sodybos pamatų šiai dienai labiausiai tiktų paminkliniai akmenys.
Vytas Lukšys, laikinai pavaduojantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinę direktorę, teigia, kad iš šiauliečių iniciatyvinės grupės nesulaukęs jokios subrandintos idėjos, todėl sodybos nugriovimas – realiausia baigtis.
V. Lukšys tvirtino, kad jo vadovaujamas centras su niekuo nekonkuruoja ir nemenkina sodybos istorinės vertės.
Jo teigimu, niekas nenori žūtbūt sodybą griauti. Tiesiog dabar valstybė yra nepajėgi įkurti Lietuvos laisvės kovų atminties centrą, todėl ir siūloma ant griūvančios sodybos pamatų pastatyti paminklinius akmenis.
Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė patikino, kad jos vadovaujama institucija yra už sodybos išsaugojimą.
PASTOGĖ: Prieš porą metų piliečių iniciatyva ir lėšomis Sajų sodyba buvo apsaugota pastoge.
VILTIS: Paveldosaugininkas Salvijus Kulevičius sako, kad jau yra viltis, jog Balandiškių sodyba išliks, jau parengta Lietuvos laisvės kovų atminties centro koncepcija.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BIUSTAI: Skulptoriaus G. Lukošaitis išdrožė pagrindinių partizanų vadų biustus. Tarp jų ir Jono Žemaičio (kairėje) ir Adolfo Ramanausko-Vanago.
Asmeninio archyvo nuotr.