Naujausios
Labdaros žygiais padeda sergantiems vaikams
Į Šiaulius iš Tauragės atvykęs Saulius Bagdonas žygeivio patirtimi dalijosi su mokiniais, studentais. Jo žygiai – labdaringi. Naktį vienas keliavo iš Tauragės į Kauną, žygį rengė Airijoje, prieš keletą dienų – Kelmėje. „Pagrindinė misija – padėti sergantiems konkretiems vaikams, šalia jos dar ir suburti neabejingų žmonių“, – sakė žygeivis.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Keliauja su pagalbos idėja
Į Šiaulius tauragiškis Saulius Bagdonas atvyko nebe pirmą kartą – vasarą lankėsi su labdaringa iniciatyva neįgaliems žmonėms „Mes įgalūs irkluoti“. Talkšos ežere ligų sukaustyti žmonės galėjo pajusti vandens bangavimą baidarėje, grožėtis gamta, atitrūkti nuo patalo, palikti nors trumpam keturias namų sienas. Kitąmet visus Lietuvos neįgaliuosius kvies į baidarių žygį Tauragės regione.
„Kitą vasarą Šiauliuose planuojame didelį labdaros renginį – pėsčiųjų žygį. Už jį surinktos lėšos bus skirtos sunkiai sergantiems vaikams. Neįgaliųjų organizacijų paprašiau, kad surastų vaikų, kuriems finansinė pagalba būtų labai reikalinga“, – pasakojo S. Bagdonas.
S. Bagdonas pastebėjo, kad labdaros akcijų žmonės yra „persisotinę“, tai, jo manymu, lėmė dažnai per televiziją transliuojami projektiniai labdaros renginiai. Todėl kartais sulaukia abejingumo ten, kur nesitiki.
Prisimena, kai prieš kelerius metus ėmęsis organizuoti žygį dėl sunkiai sergančio vaiko, sulaukė tik 6 žmonių palaikymo, ir tai tik todėl, kad jie buvo pažįstami. Dabar džiaugiasi, jog paskelbus apie labdaringą žygį susirenka keli šimtai norinčiųjų.
„Nesenai buvome Airijoje, ten reikėjo pagalbos smegenų vėžiu sergančiai mergaitei. Pirmasis žygis buvo rengtas Lietuvoje, čia nuėjau pėsčiomis iš Tauragės į Kauną. Buvo surinkta apie 3 tūkstančiai eurų. Airijoje surinkta apie 5 tūkstančiai“, – pasakojo žygeivis.
Tuomet žygeivis 130 kilometrų nuo Tauragės iki Kauno pėsčiomis įveikė per mažiau nei 19 valandų. Buvo fiksuotas greitojo žygiavimo Lietuvos rekordas.
Prieš kelias dienas rengtas pėsčiųjų žygis Kelmėje, jis taip pat buvo sėkmingas: susirinko gausus būrys žygeivių, surinkta lėšų akių liga sergančiam gabiam saksofonu grojančiam paaugliui, kuriam reikalinga regėjimą išsaugosianti operacija.
„Toks pėsčiųjų žygis buvo pirmasis Kelmėje. Šie žygiai nėra ilgi, juose mielai dalyvauja net mamos su vežimėliuose miegančiais kūdikiais. Kelmėje buvo nueiti 7 kilometrai“, – šypsojosi vyras.
Savo gyvenimo žygyje
S. Bagdonas, organizuodamas labdaringus žygius, mato ne tik surinktų lėšų, jų panaudojimo sergančiam vaikui naudą, bet ir susibūrusių žygiui žmonių bendravimo, susitikimo reikalingumą. Susitikę tokiam tikslui, žmonės jaučiasi geresni.
Nusišypso, jog iki minties apie labdaringus žygius, pagalbą sergantiesiems jis nuėjęs savo gyvenimo žygį, kai atrado kitokias vertybes. Atsakė sau į klausimus, kas jam yra Lietuva, savas kraštas, tautiečiai.
„Mano gyvenime buvo įvairių periodų: teko dirbti didžėjumi klube, paragauti emigranto duonos Londone, dirbti statybose, turėti savo įmonę. Bet visa tai man laimės neatnešė, nes esu gamtos vaikas, užaugęs kaime pas močiutę, tarp arklių. Negalėjau likti Anglijoje, nes širdis gyveno Lietuvoje“, – pasakojo S. Bagdonas.
Nepaisydamas gero finansinio uždarbio, vyras pasuko namo. Tik gimtojoje Tauragėje atrado vidinę ramybę. Ėmęsis labdaringos veiklos, suprato, jog nieko nebūna šiaip sau – sugrįžimas iš užsienio į Lietuvą turėjo savo prasmę.
Padėti kitam žmogui jaučia būtinybę dar ir dėl to, kad pats yra susidūręs su sunkiomis ligomis, augina vaikus. Tėvo širdis jautriau reaguoja į nelaimės ištiktus mažuosius ligoniukus. Skaudžiausia jam, kai ligonių šeimos užsiveria nuo viso pasaulio, tyliai kenčia savo nelaimę.
„Kai susiduri su kito žmogaus skausmu, matai šeimas, kurių vaikai serga vėžiu – sukrečia iki gelmių. Jie gyvena kitame, savame, pasaulyje: nelaimės, skausmo, nevilties.
Kardinaliai pasikeitė mano gyvenimas. Pakito supratimas apie daugelį dalykų: santykius šeimoje, žmogiškuosius santykius, kitaip reaguoju į smulkmenas“, – sakė S. Bagdonas.
Visuomenė atvirėja
Žygeivis pastebi, kad visuomenė tampa atviresnės, laisvėja emocijos, daugiau bendraujama, išsiliejama, dalijamasi skaudžia patirtimi.
„Tokiuose žygiuose, gamtoje, išlaisvinamas bendravimas, žmonės tampa atviresni, nori išsikalbėti. Žygyje tiesiami dvasiniai tiltai, įvyksta daug gerų dalykų. Tik tie žmonės, kurie dalyvavo žygiuose, gali pasakyti, kokį gerą jausmą parsineša širdyje“, – sakė S. Bagdonas.
Dabartiniai žygiai nuo pirmųjų skiriasi tik ašarų kiekiu. Pasakoja, kad eidamas galvoja ne tik apie sergantį vaiką, kuriam renka lėšas, bet ir apie tėvus: pirmiausia – mamą, kuriai nėra didesnės nelaimės, kaip sergantis jos vaikas.
„Tai tik detalės, įrodančios, kad einu teisingu keliu: organizuojant labdaros žygius net oras pasikeičia. Šiauliuose visą dieną lijo, žygio metu virš ežero švietė saulė. Airijoje prieš žygį šalį plovė potvynis, siautė audra. Žygio rytą – saulė šviečia, paukščiai čiulba. Šilutėje tik po žygio pamatėme, kad maršrutas – Lietuvos žemėlapio kontūrai“, – šypsojosi žygeivis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GYVENIMAS: Sauliui Bagdonui teko dirbti didžėjumi klube, paragauti emigranto duonos Londone, dirbti statybose, turėti savo įmonę. „Bet visa tai man laimės neatnešė“, – sako labdaros žygių rengėjas.
MISIJA: Labdaringus žygius Lietuvoje organizuojantis Saulius Bagdonas Šiauliuose lankėsi nebe pirmą kartą, kitais metais ketina vėl rinkti lėšas sergantiems šiauliečiams vaikams.