Naujausios
Krizė baigėsi – darbo nėra
Šiaulių apskrityje šiemet šoko į viršų naujų bedarbių registracija. Aiškinama, jog tai ne naujos krizės pradžia. Bedarbių esą daugėja dėl atsivėrusios galimybės jiems iš karto gauti socialinę pašalpą. Bet faktas, jog mažėja ir įdarbintų žmonių, ir laisvų darbo vietų. Iš Pakruojo rajono išsikelia visa įmonė.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Prie darbo biržos durų
Šiaulių darbo biržos priimamajame vidurdienį laukė per dešimt žmonių. Iš kalbintų bedarbių nė vienas nesakė, jog atėjo dėl pašalpos.
Asta registravosi po sezoninio darbo Graikijoje, ten dirbo barmene. Gyvena Gruzdžiuose, o ten –jokių darbų.
„Jeigu reikės važinėti į Šiaulius, visą algą pravažinėsiu“, – svarstė moteris.
Ketvirtą kartą ji jau registruojasi darbo biržoje. Anksčiau dirbo medienos įmonėse, darbo neteko krizei prasidėjus.
„Tos krizės yra tik kalbose ir galvose, darbdaviai išsigando ir pradėjo viską mažinti“, – piktinosi moteris.
Viena abiturientė Darbo biržoje tikisi konsultacijos. Norėtų išvažiuoti į užsienį ir ten ieškotis darbo. „Čia už minimumą nedirbčiau“, – teigė mergina.
Bedarbe registravosi ir jauna moteris po motinystės atostogų. Ją atlydėjęs vyras sakė dirbantis Danijoje. Anot vyriškio, „gal bent žmonai Lietuva darbo pasiūlys“. Ji turinti siuvėjos specialybę, bet neturi jokios profesinės patirties.
KIta bedarbė Irena – buvusi siuvėja. Ji sako, jog siuvėjų darbdaviams reikia, bet šio darbo nebegalinti dirbti dėl sveikatos problemų.
Pirmą kartą darbo biržoje registravosi prieš metus, baigė pardavėjų kursus. Metus dirbo dėvėtų drabužių parduotuvėje, bet parduotuvė bankrutavo, ir vėl tenka minti darbo biržos slenkstį.
„Žmonės nė dėvėtų drabužių nebeperka, – sakė Irena. – neturi darbo, pinigų, ir aš dirbau tik už minimalią algą.“
Rasa, vienos iš uždaromų Šiaulių miesto mokyklų darbuotoja, tikisi darbą rasti per darbo biržą.
20 metų dirbo mokykloje, yra baigusi maisto gamybos pramonės technikumą, miltų kruopų gamybos technologiją. Pagal specialybę seniau dirbo grūdų kombinate.
„Po 20 metų kvalifikaciją jau esu praradus, o darbdaviams visur reikia darbuotojo su patirtimi, galėčiau dirbti nebent pardavėja, ir tai reikės mokytis“, – sako Rasa.
Viena auginanti moksleivę dukrą moteris neslepia nerimo. „Į užsienį išvažiuočiau, bet dukros negaliu palikti“, – svarsto Rasa.
Šuolis – daugiau kaip 5 tūkstančiai
Apskrityje bendras nedarbo rodiklis rugpjūčio 1 dieną buvo 10,2 procento, o bedarbių iš viso buvo 20,4 tūkstančio. Pavojaus varpais niekas neskambina, nes pernai tuo laiku apskrityje buvo 22,5 tūkstančio bedarbių, o nedarbas sudarė 10,8 procento.
Tačiau nuo metų pradžios naujų bedarbių apskrityje registravosi 5,3 tūkstančio arba 39,7 procento daugiau nei pernai per septynis mėnesius.
Šiaulių teritorinės darbo biržos atstovė Janina Šiaulienė informavo, jog šiais metais buvo gauti aštuoni pranešimai apie grupinius atleidimus. Bet tūkstančiais nė viena įmonė neatleidinėjusi. Kai kurios, nors skelbė atleidimus, restruktūrizavosi ir iš naujo žmonės įdarbino.
„Bedarbių srautas didėja dėl nuo sausio 1 dienos pasikeitusios socialinės paramos skyrimo tvarkos, – teigė J. Šiaulienė. – Dabar užsiregistravus darbo biržoje iš karto galima gauti socialinę pašalpą. Nebereikia, kaip anksčiau darbo biržoje stovėti 6 mėnesius, kad gautum.“
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, palyginti su praėjusių metų pabaiga, socialinių pašalpų gavėjų mieste padaugėjo beveik tūkstančiu. Liepą socialinės pašalpos buvo mokėtos iš viso per 4100 šeimų. Tam reikia 1,5 milijono litų per mėnesį.
Šiauliuose nedarbas 7,6 procento – mažiausias apskrityje ir tarp didžiųjų miestų. Oficialių bedarbių dabar yra 5,6 tūkstančio.
Kelmėje situacija sunkiausia
Kelmės rajonas – rekordininkas apskrityje pagal nedarbą ir naujų bedarbių srautą. Vien Kelmėje nuo metų pradžios bedarbių registravosi 1048 arba 68 procentais daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
O iš viso darbo neturi 15,6 procento darbingo amžiaus žmonių, bedarbių yra per 3 tūkstančius.
„Naujų įmonių rajone labai mažai atsiranda, naujų darbo vietų mažai kuriama, – įvardijo nedarbo priežastis rajono meras Vaclovas Andrulis. – Dar studentėliai pradėjo registruotis. Neturime, ką jiems pasiūlyti, biudžetinėse įstaigose vietų nėra. Pašalpų gavėjų labai padaugėjo. Mums šie metai patys sunkiausi.“
Stasys Povilaitis, Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriaus vedėjas, skaičiuoja, jog šiemet rajone bedarbių per septynis mėnesius jau užsiregistavo tiek, kiek per pernai per 11 mėnesių.
„Seniūnai pavasarį patys vežė iš kaimų žmones registruotis darbo biržoje, kad jie galėtų gauti pašalpas, – sakė vedėjas. – Registravome vos ne po šimtą kas mėnesį. Rajonas neturtingas, o kiekvienas seniūnas nori geras būti žmonėms.“
Kelmės rajone, S. Povilaičio teigimu, registruota ir daugiau absolventų nei kituose apskrities rajonuose. Negana to, laisvų darbo vietų rajone sumažėjo 200. Pernai nemažai bedarbių gavo darbus statybose, gelbėjo europiniai projektai. O dabar jie eina į pabaigą. Viena statybos įmonė, pavyzdžiui, pernai įdarbino 60 darbuotojų, o šiemet jau tik 19.
Iš Pakruojo išsikelia įmonė
Iš Pakruojo, kuriame taip pat nėra darbdavių pertkeliaus, išsikelia 15 metų veikusi vaistažolių ir arbatų gamybos įmonė „Acorus Calamus“. Darbo netektų per 60 darbuotojų. Ne dėl krizės, dėl gamybos plėtros, kuriai Pakruojyje nėra sąlygų.
„Geras Pakruojis, bet čia esame įsispraudę miesto centre tarp dviejų prekybos centrų, neturime, kur plėstis, – sakė bendrovės direktorius Elmantas Pocevičius. – Keliame gamybą į Kauną ir Ignaliną.
Kita priežastis išsikelti – kvalifikuotų darbuotojų stygius.
„Bedarbių daug, bet didelė problema, kai reikia rasti gerų darbuotojų, – teigė verslininkas. – Kvalifikuotų darbuotojų trūksta. Jie išvažiavo. Jeigu reikia darbuotojo, kuris mokėtų dirbti kompiuteriu, mokėtų užsienio kalbų, tokio rajonuose nerasi. Važinėjo pas mus dirbti ir iš Šiaulių, Radviliškio.“
Ar ras specialistų Ignalinoje?
„Žinau, kad trūks, todėl kai kuriuos darbuotojus išsivežame iš Pakruojo, – sakė E. Pocevičius. – Siūlome visiems, kas gali išvažiuoti, kas dar neturi šeimos, nėra prie Pakruojo pririštas.“
Ar rajono valdžia domėjosi, kad įmonė iškeliama?
„Man atrodo, kad Pakruojo valdžiai dėl to nei šilta, nei šalta, nors ir nemaža įmonė esame“, – sakė direktorius.
E. Pocevičius neatmeta, jog gal būtų svarstęs variantus neiškelti gamybos, jeigu rajono vadovai būtų rodę kokią inciatyvą. Juoba kad įmonei, kuri savo produkciją realizuoja Lietuvoje ir Latvijoje, Pakruojis buvo strategiškai gera vieta.
Šiauliuose yra Pramoninis parkas, ir „lezas“ kuriamas. Bet verslininkas prisipažįsta, jog apie gamybos perkėlimą į Šiaulius nė nepagalvojęs. Kelsis į Kauno „lezą“.
Skaičiai ir faktai
Apskrityje darbdavių yra 6189, iš jų daugiau nei pusė – 3608 arba 58 procentai – Šiauliuose ir Šiaulių rajone.
Apskrityje laisvų darbo vietų nuo metų pradžios registruota 12,6 tūkstančio, įdarbinta 10,3 tūkstančio bedarbių.
Pernai šie skaičiai buvo didesni: nuo metų pradžios iki rugpjūčio buvo registruota puse tūkstančio daugiau laisvų darbo vietų, o įdarbintų buvo beveik 3,5 tūkstančio daugiau.
Pagal Šiaulių teritorinės darbo biržos duomenis
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SLENKSTIS: Šiemet net 5 tūkstančiais daugiau bedarbių, nei pernai tuo pačiu metu, peržengė Šiaulių teritorinės darbo biržos ir jos padalinių rajonuose slenkstį.
Reginos MUSNECKIENĖS nuotrauka
SITUACIJA: Nedarbo prislėgto Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis, neseniai perėmęs valdžios vadžas, sako, jog rajone situacija šiemet pati sunkiausia ir sudėtingiausia.
Eksperto komentaras
Rajonuose darbo ir nebus
Profesorius Romas Lazutka, socialinių mokslų daktaras, abejoja, jog tokį naujų bedarbių gausėjimą lėmė pasikeitusi socialinių pašalpų mokėjimo tvarka.
– Galėjo būti tik šuoliukas, ir tai pirmaisiais mėnesiais. Neįtikima, kad anksčiau žmonės nesiregistravo biržoje, nes turėjo laukti 6 mėnesius, kad gautų pašalpą. Negi, jie negalvojo apie ateitį?
Pats esu prisidėjęs prie to, kad žmonės greičiau gautų socialines pašalpas. Nes situacija, kai žmogus neturi iš ko gyventi, virsta daug didesniu blogiu – degradavimu, nusikaltimais. Radviliškyje dabar gaudo pašalpininkus, o pasirodo merus reikia gaudyti. Štai kur didesni milijonai nuplaukia.
Darbo rinkoje tik judėjimas yra didesnis – įsidarbina trumpesniam laikui, neranda darbo ir vėl bėga į darbo biržą. Svarbiausia priežastis – nėra didesnių pokyčių ekonomikoje. O bendras nedarbas mažėja tik dėl to, kad žmonės išvažiuoja iš šalies.
O kur rajonuose įsidarbinti? Biudžetinių įstaigų nedaug – mokyklos, sveikatos įstaigos uždarinėjamos. Vartotojų mažėja, o verslo įmonės statomos ten, kur galima gamybą plėsti, kur yra vartotojų.
Rinkimai artėja ir vėl bus kalbama apie regioninę politiką, naujų darbo vietų kūrimą. Nereikia nė tokių vilčių suteikti. Vakaruose pilna gražių, bet ištuštėjusių vietovių, ir pas mus taip bus. Anglijoje sako net kaimai parduodami.
Reikia susitaikyti su tuo, kad ir pas mus verslas, darbo vietos koncentruosis didžiuosiuose miestuose. Reikia tiesti kelius, gerinti viešąjį transportą, kad galima būtų greitai ir lengvai didmiesčius iš visur pasiekti. Gal geriau gyventi Kelmėje, o važinėti dirbti į Šiaulius. Jeigu jaunimas žinos, kad turės perspektyvų dirbti Vilniuje, Klaipėdoje, tai gal neišvažiuos?
Eltos nuotr.